- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-09
- Bylos Nr.
- 1S-1016-397/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Arūnas Paštuolis, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- G. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Arūno Paštuolio ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 29 d. nutarimą, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. R. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., taikant BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtas laisvės atėmimas 3 metams. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, patikslinta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams.Bausmės pradžia – 2014 m. sausio 22 d., bausmės pabaiga – 2017 m. sausio 22 d. 2016 m. birželio 29 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, skiriant auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nuteistojo akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenustatyta.Apeliaciniame skunde nuteistasis G. R. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį.Skunde nurodo, kad elementariais argumentais bandoma atimti galimybę dėl bausmės sušvelnino ir galimybė gauti reikalingą gydymą dėl kojos. Nuteistajam svarbi kiekviena diena, kad paskui nebūtų per vėlu. Teigia, kad yra atlikęs 4/5 bausmės laiko, o tai privertė įvertinti ir kitaip pažiūrėti į praeities nusikaltimus bei patį gyvenimą. Be to, komisija geriausiai pažįsta nuteistąjį ir jos priimtas nutarimas turi būti tenkinamas, nes teismas tik patvirtina Komisijos nutarimą. Nurodo ir tai, kad nuteistojo banko sąskaita naudojasi ir G. R. sugyventinė, todėl jis palaiko socialinius ryšius ir finansiškai remia nepilnametę dukrą bei sugyventinę. Taip pat jo nuomone, nusižengimai, kurie apsiriboti pokalbiu, negali būti prilyginami nepaisymu vidaus taisyklių ar kitų reikalavimų pažeidimu, nes 2016 m. liepos 5 d. nuobauda paskirta, o liepos 14 d. jis buvo paskatintas paskiriant lengvajai grupei. Mano, jog šios aplinkybės duoda pagrindą, kad teismas net nežiūri bylų ir neįsigilina į tikrovę bei kad vykdomas kažkieno užsakymas invalidų neišleisti ir laikyti kiek galima ilgiau, prisidengiant melu. Nuteistojo G. R. apeliacinis skundas atmetamas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis G. R. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog atvykęs dalyvavo adaptacijos programoje, kurios metu nuteistasis buvo supažindintas su pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, elgesio taisyklėmis, savo teisėmis, pareigomis, draudimais, motyvuotas pataisos namuose elgtis nepriekaištingai, nepaisant to, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo itin nuoseklus ir išimtinai teigiamas. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, padaryti 3 režimo reikalavimo pažeidimai, iš jų du kartus apsiribota pokalbiais, o už 2015 m. padarytą pažeidimą paskirta nuobauda, kuri panaikinta prieš terminą. Tai, kad paskirta nuobauda bylos nagrinėjimo metu negalioja, o nuteistasis yra paskatintas 2 kartus, atsižvelgiant į nuobaudų ir paskatinimų santykį, neleidžia nuteistojo elgesio vertinti neabejotinai pozityvios pažangos aspektu. Tokios išvados buvo prieita ir Alytaus apylinkės teismo. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. 2015 m. padarytas pažeidimas itin grubus, nes buvo panaudotas fizinis smurtas prieš kitą asmenį, o 2016 m. balandžio 7 d. ir tuoj pat 2016 m. gegužės 1 d. vėl nepakluso laisvės atėmimo namų taisyklėms, kas vertintina, kad toks nuteistojo elgesys - kaip polinkis pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir, skundą nagrinėjančiam teismui, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundo argumentai, kad padaryti pažeidimai, kurių pasekoje apsiribota pokalbiais, negali būti prilyginami pažeidimams, nėra visiškai pagrįsti, kadangi iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimo pagrįstumas ir šių veiksmų pagrindu formuojamas manymas ar jis toliau laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl šie skundo argumentai nėra pagrįsti ir nepasitvirtinantys, kadangi teismas tinkamai įvertino šias aplinkybes ir jo objektyvumu neabejotina, kadangi teismo sprendimas priimtas 2016 m. liepos 13 d., o nuteistojo nurodytas liepos 14 d. paskatinimas, perkeliant jį į lengvąją grupę, bylos nagrinėjimo metu nebuvo įvertintas, kadangi šios aplinkybės atsirado vėliau nei teismas išnagrinėjo lygtinio paleidimo klausimą. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog G. R. priklauso vidutinei rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 56 balų. Lyginant su ankstesniu vertinimu, pakitimų nėra, tačiau dar ankstesnis įvertinimas buvo žymiai aukštesnis, t. y. 94 balai. Teismas pažymi, kad nors ankstesnis pakitimas buvo ryškus pažangos kontekste, tačiau vis tik išliko vidutinė rizikos grupė. Be to, socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais išlieka ankstesni nusikalstami veiksmai bei emocinė gerovė. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis yra motyvuotas dirbti, dėl darbo kreipėsi, tačiau turint ribotą darbingumo lygį, įdarbintas nebuvo. Pataisos namuose nuteistasis nesimokėsi, nes jo nepriėmė dėl ligos. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis teigė, jog yra baigęs konditerio – kepėjo bei maisto technologo specialybes. Dirbęs kepykloje, o prieš tai statybose. Bausmės atlikimo metu dalyvavo socialinės reabilitacijos mokymuose, Pykčio ir agresijos valdymo programoje, kvalifikacijos tobulinimo renginyje „Būti savo proto ir jausmų šeimininku“. Numatytas priemones nuteistasis įvykdė, tačiau išvardinti teigiamai charakterizuojantys nuteistojo duomenys ir įžvelgtini siekiai elgesį koreguoti teigiama linkme yra vertintini pozityviai, bet spręsti klausimą ir neabejotinai vertinti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai pagrindo dar vis tik nėra. Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju išvadai, kad lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos G. R. laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo. Sprendžiant lygtinio paleidimo pagrįstumo klausimą turi būti atsižvelgta ir į tai, ar bus užtikrinti bausmės tikslai bei teisingumo principo įgyvendinimas. Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, jo asmenybę. Kaip jau buvo paminėta, G. R. elgesys koreguojamas tinkama linkme, matyt, jog buvo pažanga dėl nusikalstamo elgesio, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios savybės, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą. Iš nuteistojo asmenybę formuojančių veiksnių matyti, kad anksčiau nuteistasis buvo teistas keletą kartų, bausmės vykdymas atidėtas tris kartus ir tris kartus atidėjimo sąlygos pažeistos, kad leidžia teismui suabejoti nuteistojo išimtinai teigiamu siekiu tinkamai reintegruotis į visuomenę. Pažymėtina, jog šis veiksnys, tai nėra nulemiantis teismo sprendimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo šiuo metu, tai veiksnys, į kurį atkreipiamas tik dėmesys, ir einantis šalia kitų veiksnių visumos. Apibendrinus visa kas išdėstyta, įvertinus skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, atsižvelgiant į nuteistojo pastangas taisytis ir norą tinkamai elgtis visuomenėje, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 str. 1 d. nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą jo atžvilgiu. Skunde nurodyta kritika dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo nėra pagrįsta, kadangi tokio pobūdžio teiginiai vertinami kaip subjektyvi nuteistojo nuomonė, kuri nulemta nepalankaus teismo sprendimo priėmimo G. R. atžvilgiu. Nurodyti skundo argumentai nėra absoliutūs ir esminiai, kurie teiktų pagrindą skundą tenkinti. Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Išanalizavus bylą konstatuojama, jog atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. R. apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį palikti galioti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.