- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-12
- Bylos Nr.
- 1-1287-827/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01333-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- A. N.
- Advokatai
- Sergejus Chiminas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Trakų r., lietuvis, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „Enero“, šildymo-vėdinimo dalies projektuotoju, gyvenantis Lentvaryje, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lentvaris, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis, 2013 m. gruodžio 4 d., apie 16:50 val. Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas juo Drujos gatvės antra eismo juosta kryptimi nuo Rasų g. link Aušros Vartų g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto: „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, (....) perėjoje įėjusį pėsčiąjį“, tai yra, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „pėsčiųjų perėja“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedo ženklas Nr. 534), neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, ir nepraleido jo važiavimo krypties eismo juosta iš dešinės pusės į kairę, pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo, įvažiavo į perėją ir partrenkė, bei sužalojo pėsčiąjį A. N., gim. 1950-12-16, kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo BK 281 straipsnio 1 dalyje
Kaltinamasis A. B. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir paaiškino, kad buvo tamsu ir lijo, važiuojant nesimatė, kad ten yra perėja, net dienos metu važiuojant tai sudėtinga pamatyti, nes perėjos ženklą užstoja kitas, kelio susiaurėjimą žymintis ženklas. Važiuojant Rasų gatve sankryžoje sustojo, o užsidegus žaliai, pajudėjo į priekį, pavažiavus kokius 100 metrų prieš jį išdygo nukentėjusysis ir jis tik išlipęs pamatė, kad ten yra pėsčiųjų perėja. Paskambino 112, pranešė apie įvykį. Dar įvykio vietoje sustojo moteris. Iki atvykstant greitosios pagalbos automobiliui nukentėjusysis paprašė, kad jie jį pakeltų. Kaltinamasis su moterimi jį pakėlė, atvykus greitosios pagalbos automobiliui, nukentėjusysis įlipo į jį, vėliau atvyko policija. N. išėjo iš greitosios pagalbos automobilio, pasakė, kad jis atsisako važiuoti į ligoninę ir nuėjo namo. Tuo metu buvo apie 17 valanda, įvykis buvo gruodį. Ta kryptimi, kuria važiavo kaltinamasis yra trys eismo juostos, kaltinamasis važiavo pačia kairiausia juosta. Nukentėjusysis ėjo kaltinamajam iš dešinės, ir kaltinamasis jį kliudė priekiu per vidurį. Automobilio greitis buvo apie 50 km. per valandą, perėjoje nebuvo šviesoforo. Nematė, kokiu tempu ėjo nukentėjusysis, jį pamatė tik prieš pat mašiną, maždaug 3-4 metrų atstumu prieš mašiną. Po susidūrimo automobilis sustojo iš karto po „zebro“, nukentėjusysis gulėjo automobilio priekyje. Įvykio vietoje bendravo su nukentėjusiuoju, jis nesiskundė, sakė, kad koja neįgali, jis jos nejaučia, todėl jam nelabai skauda. Įvykio metu važiavo iš Naujosios Vilnios stoties link. Dėl įvykio jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nubaustas 200 Lt bauda (b. l. 989-90).
Nukentėjusysis A. N. teismo posėdžio metu parodė, kad minėta perėja jis apie 15 metų vaikšto iki parduotuvės. Toje vietoje yra dvi eismo juostos, o viena juosta užblokuota namų. Tik išėjęs į kelią pamatė, kad užsidegė žalia šviesoforo šviesa, lyg tai nieko kelyje nebuvo ir į jį atsitrenkė. Nukentėjusysis prarado sąmonę. Nežino, kokiu greičiu važiavo kaltinamasis, bet tikrai ne 50 km/h, greičiau jau 150 km/h. Teigė, kad turėjo globotinį, kilmingą šuniuką ir negalėjo jo palikti vieno dėl to su greitąja nevažiavo į ligoninę. Policininkai jį parvežė namo. Pagal Maximos čekį sprendžia, kad įvykis buvo 16:30 val. Naktį jam pasidarė bloga ir jis išsikvietė greitąją, važiavo į Lazdynų ligoninę, traumatologinį. Padarė rentgeną, apžiūrėjo, buvo konstatuoti šeivikaulio lūžis ir sutrupinta kelio girnelė. Teigė, jog 5 metus sirgo kaulų džiova vaikystėje, ši koja yra neįgali. 2008 m. praėjo neįgalumo komisiją, stojo į eilę operacijai. Dėl šios traumos praleido operaciją, nes buvo sugipsuota koja ir negalėjo operuoti. Jam buvo nurodyta vėl stoti į eilę. Kreipėsi į draudimą, parašė prašymą dėl žalos atlyginimo, draudimas pasiūlė 1700lt, bet nukentėjusiajam tiek nepakanka. Teigė, kad dabar dėl kojos skausmo naktimis negali miegoti, maudžia. Teigė, kad įvykio metu jis buvo kliudytas pirmoje eismo juostoje, vairuotojas važiavo pirma eismo juosta (b. l. 90).
A. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju paaiškino, kad 2013-12-04 apie 16 val. 50 min. ėjo Vilniuje, Drujos gatve 9A, Vilniuje, šaligatviu, link Aušros Vartų g. Priėjęs nereguliuojamą perėją sustojo, buvo dienos metas, truputį temo. Pažiūrėjęs į kairę pamatė, kad Rasų – Drujos gatvių sankryžoje automobiliams užsidegė žalias šviesoforo ženklas tačiau iki sankryžos buvo toli ir automobiliai tik pradėjo važiuoti. Iki sankryžos yra apie 150 m. atstumas, todėl į sankryžą įžengė lėtai, nes šlubuoja. Įžengęs į perėją pamatė iš kairės lengvąjį automobilį, tačiau jis nestabdė ir tik didino greitį. Kai automobilį pastebėjo, iki jo buvo likę vos keli metrai, o nuo šaligatvio buvo nuėjęs apie du metrus. Netrukus automobilis jį partrenkė einantį per perėją, nuo smūgio nukrito už perėjos pirmoje eismo juostoje ir automobilis sustojo toliau už perėjos. Vėliau atvyko greitoji medicinos pagalba, policija. Kadangi tuo metu jam nieko neskaudėjo nuo GMP atsisakė, policijos pareigūnams parašė paaiškinimą ir išėjo namo. Vėliau namuose pradėjo skaudėti koją, todėl kreipėsi į ligoninė, kur buvo nustatytas kojos lūžis (b. l. 35). Šiuos paaiškinimus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 39-44). Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir schemos matyti, kad nukentėjusysis vietoje parodė, jog jis buvo patrenktas pirmoje eismo juostoje, perėjoje, už 2,2 m. nuo gatvės bordiūro, pirmoje juostoje po smūgio jis nukrito už 9,5 m. nuo perėjos Aušros Vartų gatvės kryptimi ir 1,9 m. nuo gatvės bordiūro krašto.
Eismo įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad 2013-12-04 eismo įvykis kilo Vilniuje, Drujos g. šalia pastato, esančios Drujos g. 9A. Pėsčiųjų perėja yra nereguliuojama, pažymėta ženklais „perėjimo per kelią vieta“, KET taisyklių 1 priedo Nr. 533 ir 534, ties pėsčiųjų perėja yra dvi eismo juostos abiem kryptimis, už perėjos link. Aušros Vartų g. kryptimi kelio juostos siaurėja ir šia kryptimi lieka viena eismo juosta (b. l. 15-22).
Automobilio Renault Laguna“, kurios valst. Nr. BRB 710, apžiūros metu buvo nustatyta, kad įlenktas automobilio variklio dangtis per vidurį, 0,7 m. aukštyje (b. l. 23-29).
Medicinių dokumentų apžiūros metu nuketėjusiajam A. N. buvo nustatytas minkštųjų audinių patinimas kairio kelio srityje, kairiojo šeivikaulio kūno lūžis, kairio blauzdikaulio išorinio krumplio kaulinės išaugos (osteofito) lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio metu, jie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. B. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. paties kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiojo paaiškinimais, specialisto išvada, įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų protokolais. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadas, jog byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. B., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam A. N. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Bausmės skyrimas
Skiriant kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Kaltinamasis A. B. yra neteistas, administracine tvarka baustas, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, pažymėtina, jog dar 2013-09-03 baustas už nesustojimą ir nepraleidimą pėsčiojo, einančio per pėsčiųjų perėją (b. l. 65-70), dirbantis, vedęs, turi du vaikus, į narkologines ir psichiatrines įskaitas neįrašytas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, kad jis teisiamas pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam 15 MGL dydžio baudą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. yra nubaustas administracine tvarka už 2013-12-04 sukeltą eismo įvykį, tačiau tai nėra vertinama kaip kliūtis jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tą patį įvykį, kadangi teismų praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, jog tokia situacija nepažeidžia non bis in idem principo (dvigubo nubaudimo draudimo), nes apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo atveju paskirta administracinė nuobauda gali būti panaikinta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2008).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 15 MGL (1950 Lt) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. B. skirti 10 MGL (1300 Lt) baudą.
Išaiškinti A. B., kad bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumoka jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu jis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.