Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims S.M. ir M. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotam asmeniui S. G. apie civilinės bylos iškėlimą ir teismo posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo negauta (27, 29, 30 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo, teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas V. G. gim. (duomenys neskelbtini) yra J. G., gim. (duomenys neskelbtini) sutuoktinis (6, 8 b.l.). J. G. mirė 2012-10-10 (7 b.l.). Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įsigijo žemės sklypą ir pasistatė pastatą- sodo namą, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. (3, 4, 5 b.l.). Iš pateiktų sąskaitų matyti, jog pareiškėjas mokėjo mokesčius už minėto turto išlaikymą (9-15 b.l.).

Pareiškėjo teigimu, nors po žmonos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė tuojau po jos mirties, pradėdamas faktiškai valdyti palikėjos turto dalį, jį tvarkė, mokėjo mokesčius, tačiau paveldėjimo įteisinti negali, nes yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, kitokiu būdu, nei juridinio fakto nustatymas, negali gauti tai patvirtinančių dokumentų.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga - 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. V. G. yra mirusios J. G. įpėdinis pagal įstatymą. Nors jis dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau turtą valdė, juo naudojosi ir prižiūrėjo, t.y. mirusios žmonos palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Toks palikimo priėmimas atitiko įstatymo reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas V. G. priėmė savo mirusios žmonos J. G. palikimą iš karto po jos mirties, faktiškai pradėdamas jos turtą valdyti, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė žmonos J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.