Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-430-345/2008

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-09-16
Bylos Nr.: 2A-430-345/2008
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Henrichas Jaglinskis (pirm.), Dalia Višinskienė, Neringa Švedienė
Ieškovas: UAB „AJ Šokoladas“
Atsakovas: UAB „Dzūkija“
Trečiasis asmuo: UAB „Hanza lizingas“, UAB „Divingas“

Kategorijos

121.15pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-430-345/2008Procesinio sprendimo kategorija: 121.15.;121.18.;121.21.;29.1.;29.4.;

30.12.1.;(S).;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Editai Kirdeikienei,dalyvaujant ieškovo UAB „AJ Šokoladas“ atstovams A. J., ir advokatei J. V.,atsakovo UAB „Dzūkija“ atstovui R. J. Ž. ir advokatui Vitoldui Kumpai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Dzūkija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimo bei 2008 m. sausio 24 d. papildomo sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „AJ Šokoladas“ ieškinį atsakovui UAB „Dzūkija“, tretiesiems asmenims UAB „Hanza lizingas“, UAB „Divingas“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „AJ Šokoladas” patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas išreikalauti iš atsakovo UAB „Dzūkija” neteisėto valdymo nuomojamą naudotą kavinės įrangą, t. y. 2 apšvietimo lempas, universalią pavarą, konteinerį, mėsos pjaustymo mašiną, stovą konvekcinei krosnelei, konvekcinę orkaitę, pakavimo įrenginį su priedais, įrenginio modelis GSP 45 su kompanijos „Barban“ pagamintu datatoriumi, įrenginio gamyklinis Nr. A477, pagaminimo metai 1999, kodas IT 399001, kurios vertė 51 536,62 Lt. Prašė įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui reikalaujamą įrangą per dvi dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2t., b.l.152-154).

Nurodė, kad naudota kavinės įranga nuosavybės teise priklausė UAB „Danutės pyragai”. Grįžtamojo lizingo būdu UAB „Danutės pyragai” pardavė naudotą kavinės įrangą UAB „Hanza lizingas”, kuri lizingo sutarties Nr.1032160 pagrindu perdavė UAB „Danutės pyragai” šią naudotą kavinės įrangą valdyti ir naudoti. UAB „Danutės pyragai” nemokėjo įmokų už nuomojamą turtą, todėl UAB „Hanza lizingas” nutraukė lizingo sutartį su šia įmone. UAB „Hanza lizingas” 2003-12-15 d. lizingo sutarties Nr. LT 003635 pagrindu naudotą kavinės įrangą perdavė UAB „AJ Šokoladas”. UAB „AJ Šokoladas“ direktoriumi paskirtas A. J., t. y. buvęs UAB „Danutės pyragai“ direktorius. Ieškovas su atsakovu buvo sudarę žodinę sutartį dėl konditerijos produkcijos pardavimo. Siekiant įvykdyti žodinį susitarimą, UAB „Danutės pyragai” pervežė naudotą kavinės įrangą į atsakovo teritoriją. Bankrutavus UAB „Danutės pyragai” ieškovas perėmė turtines teises dėl naudotos kavinės įrangos. Atsakovas negrąžindamas įrangos apribojo naujojo turto naudotojo – ieškovo, valdymo ir naudojimo teisę. Ieškovas su atsakovu nėra sudaręs jokios rašytinės sutarties dėl įrangos įkeitimo ar saugojimo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas su ieškovu ir trečiuoju asmeniu neturėjo jokių santykių, nebuvo sudaręs jokių sutarčių, ir jie nėra pateikę atsakovui jokios įrangos. Nurodė, jog nei ieškovas, nei atsakovas nei tretysis asmuo, vieni kitiems nėra skolingi. Prašė ieškinį atmesti. Vėliau paaiškino, jog kai kuri ieškovo įranga atsakovo teritorijoje yra, tačiau atsakovas ja nesinaudoja. Nurodė, jog atsakovas su UAB „Danutės pyragai“ buvo sudariusi sutartį dėl konditerijos produkcijos pardavimo. UAB „Danutės pyragai“ atsakovui liko skolinga 33 866,86 Lt. UAB „Danutės pyragai“ direktorius A. J. už susidariusią skolą kaip užstatą atvežė kai kurią įrangą. UAB „Danutės pyragai“ bankrutavus, turtinius santykius atsakovas spręs su bankrutavusios bendrovės direktoriumi, tačiau ne su ieškovu UAB „AJ Šokoladas“ .

Atsiliepimas

Tretysis asmuo UAB „Hanza lizingas” atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas. UAB „Hanza lizingas” yra išreikalaujamų kilnojamųjų daiktų savininkas. 2003-12-15 sudarytos lizingo sutarties Nr.LT003635 pagrindu naudota kavinės įranga perduota valdyti ir naudotis UAB „AJ Šokoladas”. 2003-12-15 lizingo sutartis Nr.LT003635, sudaryta tarp UAB „Hanza Lizingas” ir UAB „AJ Šokoladas” yra įregistruota Sutarčių registre. Atsakovas UAB „Dzūkija” šiuos daiktus valdo neteisėtai ir be pagrindo.

Šalies argumentai

2007-04-04 ieškovas teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo. Nurodė, jog atsakovas 2007-02-13 pardavė ieškovui dalį ieškinyje nurodytos įrangos, t. y. 2 apšvietimo lempas, universalią pavarą, konteinerį, mėsos pjaustymo mašiną, stovą konvencinei krosnelei, konvencinę garo krosnį, kurių vertė yra 12 378,62 Lt, todėl ieškinio šioje dalyje atsisako. Kitoje dalyje ieškinio, dėl pakavimo įrenginio neatsisako (3t., b.l.55)

2007-10-26 ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo padidinimo, nurodydamas, jog vadovaujantis UAB „PakMarkas“ 2007-10-11 raštu naujo pakavimo įrenginio vertė yra 122 130 Lt. Po 2,5-3 metų eksploatacijos normaliomis sąlygomis jo kaina yra apie 50 proc. įrenginio vertės, todėl laikytina, jog 2003 m. gegužės mėnesį, kada atsakovas neteisėtai užvaldė pakavimo įrenginį, jo vertė buvo 61 065 Lt. Todėl ieškovas savo reikalavimą didina nuo 39 158 Lt iki 61 065 Lt (3t. b.l.105-110).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nusprendė išreikalauti iš atsakovo UAB „Dzūkija” ieškovo UAB „AJ Šokoladas” naudai pakavimo įrenginį, modelis GSP 45 su kompanijos „Barban“ pagamintu RTE datatoriumi, įrenginio gamyklinis Nr. A477, pagaminimo metai – 1999, kodas IT 399001), kurio vertė 27 529,31 Lt. Įpareigojo atsakovą UAB „Dzūkija” perduoti pakavimo įrenginį ieškovui UAB „AJ Šokoladas” per dvi dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Netenkino ieškinio dalyje dėl 33 535,69 Lt pakavimo įrenginio vertės nustatymo. Priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 12 378,62 Lt vertės įrangos išreikalavimo ir bylą šioje ieškinio dalyje nutraukė. Priteisė iš atsakovo UAB „Dzūkija” ieškovo UAB „AJ Šokoladas” naudai 1 197,24 Lt žyminio mokesčio, 7 000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir valstybės naudai 131,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms padengti. Įpareigojo VMI grąžinti atsakovui UAB „Dzūkija” 2 346,10 Lt. 2008 m. sausio 24 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Dzūkija” ieškovo UAB „AJ Šokoladas” naudai 773,82 Lt bylinėjimosi išlaidų (3t. b.l.192,217-218).

Konstatavo, jog rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtina aplinkybes kad, pas atsakovą buvo gaminama UAB „Danutės pyragai” produkcija. Jos gamybai buvo naudojama UAB „Danutės pyragai” atvežta įranga, atsakovas UAB „Dzūkija” suteikė patalpas produkcijos gamybai, ir pats prisidėjo prie produkcijos gamybos, ir buvo suinteresuotas minėtos produkcijos gamyba ir jos rezultatais. Atsakovas, neįrodė kad minėtas įrenginys teisėtai priklauso atsakovui arba kitiems asmenims, kad pakavimo įrenginys jo įmonės teritorijoje yra laikomas teisėtu pagrindu, ar kad A. J. pakavimo įrenginį išsivežė. Konstatavo, jog turto judėjimas tarp juridinių asmenų turi būti fiksuojamas dokumentais. Priimant į savo įmonės teritoriją svetimą turtą, taip pat leidžiant jį išvežti, atsakovas turėjo pasirūpinti, kad minėti faktai būtų užfiksuoti dokumentais, todėl atsakomybė, kad tokie dokumentai nebuvo surašyti tenka atsakovui. Kaip nepagrįstus ir neįrodytus teismas atmetė atsakovo argumentus, kad antstolis, atlikdamas faktinių aplinkybių konstatavimą, pažeidė įstatymus. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo dalyje dėl pakavimo įrenginio 61 065 Lt vertės, nes pagal 2003-12-15 sudarytą lizingo sutartį Nr. LT003635 pakavimo įrenginio vertė 2003-12-15 buvo 27 529,31 Lt (2 t. b.l. 9). Konstatavo, jog ieškovas neturi teisės į 2003 m. gegužės mėnesį nustatytą pakavimo įrenginio vertę, nes tuo metu neturėjo jokių teisų į pakavimo įrenginį, be to ieškovo nurodyta pakavimo įrenginio 61 065 Lt vertė 2003 m. gegužės mėnesio datai prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymas, kurie patvirtina, kad pakavimo įrenginio vertė 2003-05-09 buvo tik 43 731,32 Lt (1 t.b. 69-71), todėl ieškovas turi teisę tik į 27 529,31 Lt vertės pakavimo įrenginį.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008-01-24 papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Dzūkija" ieškovo UAB „AJ šokoladas“ naudai 773,82 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Dzūkija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta išreikalauti iš atsakovo UAB „Dzūkija“ ieškovo UAB „AJ šokoladas“ naudai pakavimo įrenginį (gamyklinis Nr. A477, pagaminimo metai - 1999, kodas it 399011, vertė 27 529,31 Lt), įpareigoti atsakovą UAB „Dzūkija“ perduoti pakavimo įrenginį ieškovui UAB „AJ šokoladas“ per dvi dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 197, 24 Lt žyminio mokesčio ir 7 000 Lt atstovavimo išlaidų, priteisti iš atsakovo valstybės naudai 131,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms padengti, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo 1 546,10 Lt žyminį mokestį už kasacinį skundą, 439,55 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 3 668,05 Lt atstovavimo išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Taip pat prašo panaikinti Vilniaus m. trečio apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. papildomą sprendimą dalyje, kuria priteista iš atsakovo 773,82 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Nurodo, jog pirmos instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, priimtas sprendimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Teismas netenkino atsakovo prašymų dėl naujų įrodymų išreikalavimo, o grindė sprendimą tais įrodymais, remiantis kuriais buvo priimti ankstesni sprendimai, ir kurie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo panaikinti. Iš esmės teismas vadovavosi tik A. J. paaiškinimais.

Nurodo, kad nei iš ieškinio, nei iš trečiojo asmens UAB „Hanza lizingas“ atsiliepimo nebuvo aišku, kokį šios bendrovės turi ryšį su atsakovu, kodėl jos reikalauja iš atsakovo įrangos, nepateikdamos jokių dokumentų apie įrangą, kada tą įrangą perdavė atsakovui UAB „Dzūkija“. Nei UAB „AJ šokoladas“, nei UAB „Hanza lizingas“ UAB „Dzūkija” nėra skolingos, ir UAB “Dzūkija” joms taip pat nėra skolinga. Iš LR juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (t. 3, b. 1.) matyti, kad UAB „AJ šokoladas“ yra įsteigta 2003-06-12, todėl 2003 m. gegužės mėnesį atsakovas UAB „Dzūkija“ nieko negalėjo ieškovo UAB „AJ šokoladas“ užvaldyti, nes tuo metu ieškovas apskritai neegzistavo. Ieškovo neprašoma įrodyti kokiu būdu ieškovo įrenginį užvaldė atsakovas, tuo tarpu atsakovas turi pateikti įrodymus, kad įrenginį teritorijoje laiko teisėtu pagrindu. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovo įrenginio atsakovo teritorijoje nerado net policija (t. 3, nuo 113 psl., ). Nagrinėjamoje byloje nėra aiškus UAB „Hanza lizingas“ vaidmuo. 2003 m. gegužės mėn. UAB „AJ šokoladas“, kuri šioje byloje yra ieškovas, dar nebuvo įsteigta, todėl jos įrangos A. J. negalėjo atvežti. Jeigu ta įranga priklausė UAB „Hanza lizingas“, tai pagal UAB „Hanza lizingas“ parodymus, išperkamosios nuomos sutartys nutrauktos 2003-11-11 ir turtas susigrąžintas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš peržiūrėto teismo posėdyje antstolio V. Milevičiaus padaryto vaizdo įrašo prie 2004-01-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti pakavimo įranga, detektorius, konvencinė garo krosnys, ant kurių nesimato nei gamyklinių numerių nei pagaminimo metų, nei identifikavimo, nei inventorinių numerių ir įpakavimo plėvelę, kurios ieškovas nenurodė ieškinyje ir neprašė grąžinti. Iš teismo 2007-11-26 sprendimo galima suprasti, kad įrenginio visi numeriai filmuotoje medžiagoje yra aiškūs ir matomi.

Nurodo, jog apie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą uždaroje atsakovo teritorijoje atsakovui nebuvo žinoma, nes antstolis niekam neprisistatė. Esant tokioms aplinkybėms, ne atsakovas turi įrodyti, kad antstolis veikė neteisėtai, bet ieškovas turi įrodyti, kad antstolis veikė teisėtai. Atsakovas iš antstolio nei pranešimų, nei jokių dokumentų negavo, todėl jis antstolio veiksmų skųsti negali, nes apie juos nieko nežino. Teismas netyrė šio ieškovo pateikto rašytinio įrodymo ir nepaklausė ieškovo atstovo A. J., kaip jis pateko į uždaras UAB „Dzūkija“ patalpas, ką jis ten veikė, ar jis nepasiėmė kokios nors įrangos, kurios šiuo metu ieško. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, surašytų 2004-01-30, 2004-02-06 ir 2004-06-09 Antstolių informacinės sistemos duomenų bazėje nerasta (antstolis nerašo, kad jis protokolus į šią sistemą perdavė), todėl vien dėl šios aplinkybės jie yra niekiniai ir teismas jais negali vadovautis.

Nurodo, kad A. J. teismui nepateikė įrodymų, kad jis įrenginį atvežė. Kadangi ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad A. J. įrenginį atvežė, todėl atsakovas negali pateikti įrodymų, kad jis jį išsivežė.

Byloje yra pateiktas UAB „Hanza lizingas“ 2003-11-11 pranešimas Nr. 01-30-1183 adresuotas UAB „Danutės pyragai“, kuriuo pranešė, kad nuo 2003-11-11 vienašališkai nutraukia išperkamosios nuomos sutartis ir nurodė, kad turtas ne vėliau kaip 2003-11-14 turi būti pristatytas UAB „Hanza lizingas“ įgaliotam atstovui UAB „Baltijos realizacijos centras“ adresu: Ažubalių km., Avižieniai, Vilniaus rajonas (t. l, b. 1. 181-182). Kadangi UAB „Hanza lizingas“ turtą susigrąžino ir 2003-12-15 sudarytos lizingo sutarties Nr. LT003635 pagrindu perdavė valdyti ir naudoti naujam lizingo gavėjui UAB „AJ šokoladas“, todėl įranga ten ir turėtų būti.

Pagal 2003-12-15 lizingo sutarties Nr. LT003635 bendrųjų sąlygų 12.3.7 punktą lizingo gavėjas, t. y. ieškovas UAB „AJ šokoladas“, be raštiško lizingo firmos, t. y. trečiojo asmens UAB „Hanza lizingas“, sutikimo niekam turto negalėjo perduoti. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad lizingo davėjas UAB „Hanza lizingas“ tokį sutikimą lizingo gavėjui ieškovui UAB „AJ Šokoladas“ ar ankstesniam lizingo gavėjui UAB „Danutės pyragai“ yra kada nors davęs, todėl nei viena bendrovė lizingo davėjo UAB „Hanza lizingas“ įrangos niekur negalėjo išvežti ar kam nors perduoti.

Teismas sprendimą grindžia ir liudytojų V. J., T. L. E., V. M., L. V. parodymais, tačiau šie liudytojai nagrinėjant bylą iš naujo nebuvo apklausti, jų parodymai nebuvo tirti, todėl teismas jais negalėjo vadovautis. Be to, šių asmenų parodymai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo žinomi, tačiau priimtas sprendimas buvo panaikintas ir byla nagrinėjama iš naujo.

Kriminalinės policijos darbuotojai, patikrinę UAB „Dzūkija“ gamybinės ir sandėlio patalpas, surašė 2007-10-19 patikrinimo aktą (t. 3, nuo 113 psl.,) ir nurodė, kokius įrenginius surado, tačiau ieškovo nurodyto įrenginio pas atsakovą nebuvo surasta.

Atsiliepimas

Atsakovui UAB „Dzūkija“ norint įvykdyti teismo sprendimą, reikės ieškoti teismo sprendime nurodyto įrenginio ir jį nupirkti. Tačiau to padaryti per dvi dienas yra neįmanoma, todėl sprendimas yra neteisingas ir neprotingas, nes per tokį laiką įrenginio nenupirksi. Tas protingas laikas turi būti ne mažesnis kaip 6 mėnesiai.

Atsakovo nuomone, įrenginio kainos pakėlimas yra nepagrįstas, iš to galima spręsti, kad ieškovui reikia ne įrenginio, bet pinigų sumos, kuri yra nepagrįsta. Pagal Kauno mokesčių inspekcijai Ilgalaikio turto patikslintą sąrašą, kuriame nurodytas ir ieškomas įrenginys, 2001-01-24 pradinė įrenginio vertė 48 292,08 Lt, o metinis nusidėvėjimas - 3 219,41 Lt (t. 3,). Įrenginys, pagamintas 1999 metais, ir turi būti įvertintas ne pagal 2003-12-15 dienos vertę, bet pagal įrenginio perdavimo dienos vertę, kuri pagal UAB „PakMarkas“ 2007-10-11 raštą, 1999 metais pagaminto įrenginio kaina po 2,5 - 3 metų būtų apie 50 % įrenginio vertės. Jeigu įrenginį reikėtų atpirkti, tai jie siūlytų 20 % vertės. Taigi pagal šios įmonės paaiškinimus 2008 metais 1999 m., pagamintas įrenginys būtų bevertis. Vertinant teismo vertinimo metodu, tai iš teismo sprendime nurodytos įrenginio 2003-12-15 vertės reikėtų atimti ketverių metų įrenginio nusidėvėjimą, t. y. 3 219,41 Lt x 4 = 12 877,64 Lt. Taigi sprendinio priėmimo metu įrenginio vertė buvo ne didesnė kaip 27 529,31 Lt – 12 877,64 = 14 651,67 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, jog teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles nustatančias proceso teisės normas, nes visų įrodymų dėl tokių išlaidų dydžio teismui ieškovas nepateikė. Teismas, priteisdamas ieškovui 7 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovo išlaidų nevertindamas, pažeidė LR CPK 93 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas, dėl priteistinų maksimalių dydžių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, pažeidė teisingumo ir protingumo principus, nes šios išlaidos viršija Teisingumo ministro rekomendacijas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos turėjo būti paskirstytos ir priteistos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str., 96 str.). Tačiau teismas ir šiuos įstatymus ignoravo. Atsakovas taip pat prašo panaikinti Vilniaus m. trečio apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. papildomą sprendimą dalyje, kuria priteista iš atsakovo 773,82 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti. Nurodo, LR CPK 80 str. numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas. UAB „Dzūkija“ neliečia ieškovo atskirasis skundas, ir jo sumokėtas, už atskirąjį skundą žyminis mokestis. Nagrinėjant bylą ir priimant 2007-11-26 sprendimą, jokie liudytojai į teismą kviesti nebuvo. Ankstesnis teismas, priimdamas sprendimą, ieškovo kviestų liudytojų parodymus įvertino visiškai kitaip. Be to, liudytojų parodymai teismo posėdyje apskritai nebuvo tirti, todėl nei teismas, nei šalys neturi teisės jais remtis (LR CPK 253 str.), ir reikalauti apmokėjimų už jų keliones. Todėl ieškovo kviestų liudytojų kelionių apmokėjimo išlaidas turėtų padengti ieškovas.

Nurodo, jog išlaidos susijusios su video juostos peržiūrėjimo kasetės - adapterio VHS-C įsigijimu turėtų būti padengtos iš lėšų, gautų pardavus šį įrenginį, priešingu atveju būtų nepagrįstas praturtėjimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir 2008 m. sausio 24 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Atsisakyti prijungti apelianto pateiktus naujus įrodymus (LR CPK 314 str.). Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi ieškovo nurodytų įrodymų visuma, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Nurodo, jog apeliantas peržengė apeliacinio skundo ribas, nes daugelis apeliacinio skundo motyvų nėra susiję su skundžiamu teismo sprendimu. Nesutinka, jog teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nepagrįstai netenkino atsakovo prašymų dėl naujų įrodymų išreikalavimo, grindė sprendimą tais įrodymais, remiantis kuriais buvo priimti ankstesni sprendimai, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo panaikinti, taip pat iš esmės rėmėsi tik ieškovo atstovo A. J. paaiškinimais. Apeliantas nekonkretizuoja, nuo kokių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriose buvo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, teismas nukrypo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino teismų sprendimus ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo todėl, kad byloje nepakako įrodymų, kad ieškovo turtas liko pas atsakovą, kad ieškovas gamybos įrangą įgijo lizingo sutarties pagrindu, kad atsakovas - jei valdo įrangą, kad valdo ją teisėtai. Laikytina, kad bylą nagrinėjant iš naujo, pirmosios instancijos teismas privalėjo šias aplinkybes išsiaiškinti, o ginčo šalys jas įrodyti. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo įranga priklauso ieškovui, o apeliantas neteisėtai valdo ieškovui priklausantį turtą. Neteisėto užvaldymo metu ginčo įrangos savininku buvo UAB „Hanza lizingas“, ieškinio teismui padavimo momentu ginčo įrangos savininku taip pat buvo UAB „Hanza lizingas“, tačiau ieškovas kaip lizingo gavėjas gynė lizingo davėjo teises. Galutinai sumokėjus už ginčo įrangą lizingo davėjui, ieškovas savo teises gina kaip ginčo įrangos savininkas. Šios aplinkybės patvirtina UAB „Danutės pyragai“, UAB „AJ šokoladas“ ir UAB „Hanza lizingas“ ryšį dėl ginčo įrangos.

Šalies argumentai

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas negalėjo remtis liudytojų V. J., T.L. E., V. M., L. V. parodymais, nes liudytojų parodymai yra vieni iš įrodymų byloje (LR CPK 177 str. 2 d. ), todėl panaikinus teismo sprendimą ir gražinus bylą nagrinėti iš naujo, liudytojų parodymai kaip įrodymai nepanaikinami, jie yra užfiksuoti byloje, todėl laikytini byloje esančiais įrodymais ir privalo būti vertinami priimant teismo sprendimą (LR CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-10-26 nutartyje, priimtoje šioje byloje, nenustatė, kad liudytojų parodymai yra ydingi, dėl ko jais nebūtų galima remtis priimant galutinį sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutinka, kad antstolio V. Milevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir vaizdo juosta yra netinkami įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertindamas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, pasisakė, kad jis gali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, kuris su kitais įrodymais patvirtina ar paneigia atitinkamų aplinkybių egzistavimą (LR CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teisme tiriant vaizdo juostą, buvo aiškiai matyti, kad antstolį į apelianto buveinę įleido sargas, antstolis prisistatė UAB „Dzūkija“ buhalterei, prašė pakviesti UAB „Dzūkija“ direktorių, UAB „Dzūkija“ darbuotojas aprodė įmonės patalpas, kuriose ir buvo užfiksuota ginčo įranga. Todėl nelaikytina, kad antstolis įsibrovė į apelianto buveinės patalpas, nes priešingai, antstoliui buvo sudarytos sąlygos be prievartos apžiūrėti patalpas ir jose užfiksuoti ginčo įrangą.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ginčo įranga teisėtai priklauso atsakovui ar kitiems asmenims, kad ginčo įranga atsakovo įmonės teritorijoje yra laikoma teisėtu pagrindu. Atsakovas privalėjo pasirūpinti, kad ginčo įrangos tariamas išvežimas iš apelianto teritorijos būtų užfiksuotas dokumentais. Nesant tokių dokumentų, atsakomybė dėl jų nebuvimo tenka pačiam apeliantui.

2007-02-13 apeliantas grąžino ieškovui ieškinyje nurodytą įrangą, išskyrus pakavimo įrenginį GSP - 45 su priedais. Šiuo turto grąžinimu apeliantas pripažino, kad neteisėtai valdė ieškinyje nurodytą ginčo įrangą (LR CPK 187 str.). Kadangi pakavimo įrenginio GSP - 45 su priedais neteisėto užvaldymo aplinkybės yra identiškos kitos ieškinyje nurodytos įrangos užvaldymo aplinkybėms, laikytina, kad apeliantas neteisėtai valdo ir pakavimo įrenginį GSP - 45 su priedais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti papildomus apelianto prašomus įrodymus. byloje yra pateikti visi įrodymai pagrindžiantys ieškinio reikalavimus.

Šalies argumentai

Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad norint jam įvykdyti teismo sprendimą, reikės ieškoti kito įrenginio ir jį iš kieno nors nupirkti, nes teismas sprendimu nusprendė išreikalauti ieškinyje nurodytą pakavimo įrenginį o ne kitą apelianto pasirinkimu panašų įrenginį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai įvertino, jog turto vertė pagal LR CPK 272 str. yra skaičiuojama 2003-12-15 datai, t.y. 27 529,31 Lt, nes jeigu turto vertė būtų skaičiuojama teismo sprendimo įvykdymo dienai, apeliantas galėtų piktnaudžiauti teise vykdymo procese ir vilkinti turto grąžinimą, kol turto vertė ženkliai sumažėtų ar apskritai turtas taptų bevertis.

Ieškovo nuomone, teismas nepažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nustatančių proceso teisės normų. Apeliantas klaidingai nurodo, kad teismas patenkino tik 27 529,31 Lt ieškinio kainos. Apeliantui grąžinus dalį ieškinyje nurodytos įrangos, kurių ieškinio suma buvo 12 378,62 Lt, ieškovas šioje dalyje atsisakė ieškinio reikalavimų, dėl ko nebuvo pagrindo šioje dalyje sumažinti bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 94 str. l d.). Bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (pinigų priėmimo kvitus bei sąskaitos už teisinę pagalbą detalizaciją) atstovė pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (II t., b.l. 155, 156, 260, 320). Šios išlaidos, vertinant visas suteiktas teisines paslaugas, neviršija maksimalaus išlaidų dydžio, numatyto Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 15 d, nutartimi šioje civilinėje byloje konstatavo, kad šioje byloje yra sprendžiamas sudėtingas ginčas (I t. b.l. 160), todėl priteisiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, turi būti atsižvelgiama į bylos sudėtingumą.

Atlyginimas advokatei už dalyvavimą apžiūroje sumokėtas nepriklausomai nuo to, ar jos metu buvo rastas pakavimo įrenginys GSP 45 su priedais.

Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė LR CPK 21 str. įtvirtinto teismo nešališkumo principą, tačiau detalių teisinių pagrindų teisėjui nušalinti, numatytų LR CPK 64 - 66 str., nenurodo, todėl laikytina, kad apeliantas nesilaiko nuomonės, jog byla buvo išnagrinėta šališko teisėjo.

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, tačiau LR CPK 314 str. riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nenurodė, kodėl šie įrodymai turėtų būti prijungti prie bylos tik apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 314 str.), ieškovas prašo atsisakyti juos priimti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai priteisė ieškovo naudai liudytojų patirtas kelionės išlaidas, nes liudytojai buvo apklausti teismo posėdyje, liudytojų įrodymai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-26 nutartimi nebuvo pripažinti netinkamais, todėl laikytina, kad teismas turėjo teisę jais remtis, o rėmęsis jais, priteisti liudytojų kelionės išlaidas (LR CPK 90 str. 4 d.).

Ieškovas teismui pateikė video juostą tokia forma, kokia ji buvo gauta iš antstolio. Teismui neturint techninių galimybių, ieškovas nupirko ir teismui pateikė video juostos peržiūrėjimo kasetę - adapterį, nes tik jo pagalba teisme buvo galima peržiūrėti video juostas, todėl ir šios turėtos išlaidos turi būti atlyginamos (LR CPK 88 str. l d. 8 p.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimo iš dalies tenkintinas.

Apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. papildomo sprendimo atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Patikrinama, ar pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „AJ Šokoladas“ ir tretysis asmuo UAB „Hanza lizingas“ 2003-12-15 sudarė lizingo sutartį Nr. LT003635, pagal kurią tretysis asmuo perdavė ieškovui valdyti ir naudoti naudotą kavinės įrangą (1t., b.l.5). Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas išreikalauti 51 536,62 Lt vertės naudotą kavinės įrangą iš atsakovo, nurodydamas, jog atsakovas neteisėtai minėtą įrangą užvaldė ir negrąžina ieškovui. 2007-04-04 ieškovas pateikė atsisakymą dėl 12 378,62 Lt turto vertės išreikalavimo, nes atsakovas dalį reikalaujamo turto grąžino. Kitoje ieškinio dalyje, dėl pakavimo įrenginio su priedais, įrenginio modelis GSP 45 su kompanijos „Barban“ pagamintu RTE datatoriumi, įrenginio gamyklinis Nr. A477, pagaminimo metai 1999, kodas IT 399001, lizingo sutarties priedo Nr. 1 eilės Nr. 99 išreikalavimo, kurio vertė 39 158 Lt, ieškovas neatsisakė (3t. b.l. 55,62). 2007-10-29 ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo padidinimo nurodydamas, kad prašomo išreikalauti pakavimo įrenginio vertė 2003 m. gegužės mėnesį, kuomet atsakovas jį neteisėtai užvaldė, buvo 61 065 Lt (3 t. b.l. 105-106). 2007-05-21 UAB „Hanza lizingas“ pabaigos aktu nurodė, jog lizingo sutartį laiko pasibaigusia UAB „AJ Šokoladas“ tinkamai ir pilnai sumokėjus sutartyje numatytas įmokas (3t. b.l.84), ir šiuo aktu bendrovė perleidžia UAB „AJ Šokoladas“ kavinės įrangą pagal pridedamą priedą Nr. 1 prie Lizingo sutarties LT 003635, pagaminimo metai 1996.

Pagal LR CK 4.95 str. savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo pareiškiant vindikacinį ieškinį. Vindikacija yra savininko, nevaldančio savo turto, reikalavimas grąžinti neteisėtai valdomą turtą. Vindikacinio ieškinio reikalavimo objektu dažniausiai gali būti tik pagal individualius požymius apibūdinami daiktai, kurie egzistuoja natūra (LR CK 4.4 str.).

Byloje nustatyta, kad 2003-05-09 tarp UAB „Danutės pyragai“ ir UAB „Hanza lizingas“ buvo sudaryta grįžtamojo finansinio lizingo sutartis Nr. 1032160, pagal kurią naudotos kavinės įranga, taip pat ir pakavimo įrenginys GSP 45 su priedais nuosavybės teise perėjo UAB „Hanza lizingas“. UAB „Danutės pyragai“ netinkamai vykdant savo turtinius įsipareigojimus, lizingo sutartis tarp UAB „Danutės pyragai“ ir UAB „Hanza lizingas“ vienašališkai UAB „Hanza lizingas“ buvo nutraukta. Nutraukus lizingo sutartį su UAB „Danutės pyragai“ buvo sudaryta dėl to paties turto nauja lizingo sutartis su UAB „AJ Šokoladas“. Iš bylos medžiagos matyti, jog tretysis asmuo UAB „Hanza lizingas“ pripažįsta, jog ginčo turtas iš UAB „Danutės pyragai“ ieškovui UAB „AJ Šokoladas“ galėjo būti perduotas apsilankius atsakovo patalpose ir įsitikinus, kad ginčo įranga ten yra, ir taip pat ieškovui pagrįstai tikintis, kad atsakovas šią įrangą vėliau grąžins ieškovui (2t., b.l.169,248). Liudytojų K. Č., V. M., T. L. E., V. J., L. V. parodymais, bei ieškovo atstovo parodymais nustatyta, jog ieškovo direktoriaus A. J. (tuometinio UAB „Danutės pyragai“ direktoriaus) nurodymu, ginčo įranga buvo pervežta iš UAB „Danutės pyragai“ į UAB „Dzūkija“ patalpas. Pervežta įranga buvo sumontuota, ir atsakovo patalpose buvo gaminama produkcija (2t., b.l.146-150,168-178). UAB „Dzūkija“ ir UAB „AJ Šokoladas“ susirašinėjimas patvirtina, jog į atsakovo teritoriją buvo atvežtas ieškovo „turtas“ (1t., b.l.21-22, 47). Antstolio V. Milevičiaus 2004-01-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog UAB „Dzūkija“ teritorijoje Eišiškių pl. 25, Vilniuje yra pakavimo ir kiti ieškovui priklausantys įrenginiai (1t., b.l.23). Iš pateiktos filmuotos medžiagos matyti, jog atsakovo patalpose Eišiškių pl. 25, Vilniuje yra pakuotės su „Danutės pyragai“ užrašu, įrenginiai, taip pat įrenginys GSP 45, kuris vizualiai panašus į pateiktą byloje medžiagą (3t., b.l.76). 2007-04-24 PakMarkas rašte nurodyta, jog nuo 1999 m. iki 2003 m. kompanijos GSP pakavimo įrenginiais pabaltijo šalyse prekiavo tik PakMarkas bendrovė. Atsakovas UAB „Dzūkija“ minėto įrenginio su priedais iš bendrovės PakMarkas nėra įsigijusi. Liudytojas V. J. patvirtino, jog atsakovo patalpose buvo ieškovo pakavimo įrenginys, nes atsakovas tokio paties įrenginio negalėjo turėti. V. J. šį įrenginį yra perrinkęs, pakeitęs detalę, nurodė, jog žinojo net kokių varžtų šiam įrenginiui trūko (2t., b.l.129). Esant šioms aplinkybėms, kolegija atmeta apelianto UAB „Dzūkija“ argumentus, jog atsakovas UAB „Dzūkija“ neturi jokio ryšio nei su ieškovu, nei su trečiuoju asmeniu, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog ginčo įranga buvo atsakovo patalpose.

Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, jog antstolis V. Milevičius neteisėtai konstatavo faktines aplinkybes, 2004-01-30, 2004-02-06 ir 2004-06-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų nėra Antstolių informacinės sistemos duomenų bazėje, todėl vien dėl šios aplinkybės jie yra niekiniai ir teismas negali jais vadovautis.

Antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitos įstatymų nustatytos funkcijos. Antstolis gali teikti Antstolių įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų (Antstolių įstatymo 2 str.). Konstatavus faktines aplinkybes fizinių ar juridinių asmenų prašymu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais ir vienas iš jų išduodamas asmeniui, kurio prašymu buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, o antras saugomas antstolio (antstolių) kontoroje. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog atsakovas kreipėsi į antstolį, tačiau jam nebuvo pateikti susipažinimui faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, jog šių protokolų nėra Antstolių informacinės sistemos duomenų bazėje (bazė nėra vieša), ar antstolis kitaip pažeidė atsakovo teises.

Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, jeigu surašomas vykdant teismo pavedimą (LR CPK 197 str. 2 d., 635 str.). Jei antstolis faktus nustatinėja, veikdamas kitu pagrindu, teismas tokių veiksmų negali vertinti kaip procesinės antstolio veiklos, todėl nagrinėjamu atveju faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas gali būti vertinimas kaip rašytinis įrodymas, kuris su kitais įrodymais patvirtina ar paneigia atitinkamų aplinkybių egzistavimą (LR CPK 185 str.). Be to, dėl minėtų antstolio veiksmų Vilniaus miesto antro apylinkės teismas 2004 m. gegužės 07 d. nutartimi nutraukė bylą dėl antstolio veiksmų, todėl apeliantas nepagrįstai vėl iš naujo kelia klausimą dėl tų pačių antstolio veiksmų.

Liudytojas V. J. patvirtino, jog pervežus ginčo įrangą į atsakovo patalpas buvo apmokyti atsakovo darbuotojai dirbti su UAB „Danutės pyragai“ įranga (2t. b.l.146). Liudytoja T. L. E. patvirtino, jog su ginčo įranga iki pervežimo į atsakovo patalpas ji dirbo trejus metus, todėl gerai žinojo, jog ši įranga yra pervežta iš UAB „Danutės pyragai“ (2t.149). Nors tarp UAB „Dzūkija“ ir UAB „Danutės pyragai“ nebuvo rašytinio įrenginių priėmimo - perdavo akto saugojimui ar darbui, tačiau minėtų liudytojų parodymai patvirtina, jog į atsakovo patalpas buvo atvežta ginčo įranga. Be to atsakovo atstovas pripažino, jog į atsakovo teritoriją buvo atvežta UAB „Danutės pyragai“ įranga. Šiai įrangai buvo išskirta 30-40 kv. m. patalpa, kurioje dirbo UAB „Danutės pyragai“ ir UAB „Dzūkija“ darbuotojai“ (3t., b.l.176). Iš pateiktos antstolio filmuotos medžiagos matyti, jog atsakovo teritorija yra saugoma apsaugos darbuotojų, todėl tiek atvykimas, tiek ir išvykimas, tuo pačiu ir turto išvežimas, iš atsakovo patalpų bei teritorijos be atsakovo žinios nėra galimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kolegija atmeta apelianto argumentus, jog byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog ginčo įranga į atsakovo patalpas buvo atvežta, taip pat, kad ieškovo atstovas šią įrangą galėjo išsivežti be atsakovo žinios. Iš bylos medžiagos matyti, jog dalį ginčo įrangos atsakovas grąžino, todėl ieškovas dalyje ieškinio atsisakė. Šios aplinkybės patvirtina, jog ginčo įranga buvo atsakovo žinioje.

Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog teismas negalėjo remtis liudytojų V. J., T. L. E., V. M., L. V. parodymais, nes šie liudytojai nagrinėjant bylą iš naujo nebuvo apklausti. Vadovaujantis LR CPK 177 str. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo bei garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų. Pagal LR CPK 324 str. 3 d. kai teismas pripažįsta, kad yra būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmos instancijos teisme ištirti įrodymai. Nagrinėjamu atveju liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, todėl nėra pagrindo minėtus liudytojus apklausti iš naujo. Be to, tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis buvo panaikinti konstatavus, jog būtina išreikalauti papildomus įrodymus šioje byloje, kurie yra vertinami su pateiktų įrodymų visuma.

Pirmos instancijos teismas įpareigojo atsakovą ginčo įrenginį (GSP45) su priedais grąžinti per dvi dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau neįvertino, jog toks terminas yra labai trumpas, įvertinus specialaus transporto poreikį didelių gabaritų įrenginiui pervežti, taip pat jeigu paaiškėtų, jog priteisto turto nėra, todėl vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas yra keistinas, nustatant 1 mėnesio terminą ginčo įrenginiui grąžinti.

Sutinkamai su LR CPK 272 str. priteisdamas turtą natūra, teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, kad priteisto turto nėra. Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacinio proceso tvarka, ieškovas pateikė UAB „AJ Šokoladas“ 2007 m. metų UAB „AJ Šokoladas“ balansą, iš kurio matyti, jog ieškovas ginčo įrenginį GSP 45 su priedais bendrovės balanse apskaito kaip 40 780,14 Lt vertės ilgalaikį turtą. Tačiau iš 2003-12-15 sudarytos lizingo sutarties Nr. LT003635 matyti, jog ieškovas UAB „AJ Šokoladas“ įsigijo 27 529, 31 Lt vertės turtą (pakavimo įrenginį GSP 45 su priedais). Todėl tiek ieškovo reikalavimas išreikalauti iš neteisėto valdymo 61 065 Lt vertės pakavimo įrenginį GSP 45 su priedais yra nepagrįstas. 2007-10-11 PakMarkas rašte nurodyta, jog minėto įrenginio vertė po 2,5 – 3 metų eksploatacijos yra apie 50 proc. įrenginio vertės, tačiau įrenginys eksploatuotas buvo apie 4 metus. Be to ieškovas nepateikė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, kokia verte minėtas turtas buvo apskaitomas nuo 2003-12-15 bendrovės balanse, įskaitant nusidėvėjimą ir nuvertėjimą, todėl laikytina, jog ieškovas neįrodė šio turto 61 065 Lt vertės.

Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. LR CPK 93 str. numatyta, jog šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 45 proc. nuo

ieškinio sumos, atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus patvirtinančius turėtas 12 000 Lt atstovavimo išlaidas (2 t. 155-156, 260, 326, 3t., 172). LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 rekomenduojama priteisiant atstovavimo išlaidas atsižvelgti, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, sprendžiamų tęsinių klausimų naujumą ir bylos nagrinėjimo laiką ir kitas svarbias aplinkybes. Už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas yra 3. Nagrinėjant bylą ieškovo atstovė pateikė ieškinį (nuo 2004-03-24 1MMA 500 Lt x 3 = 1 500 Lt), pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (500 Lt x 1,75 koeficiento = 875 Lt), prašymą dėl bylų sujungimo (500 Lt x 0,50 = 250 Lt), sujungus ieškinius patikslintą ieškinį (nuo 2005-04-04 1MMA 550 Lt x 3 = 1 650 Lt). Apeliacinį skundą (550 Lt x 3 = 1650 Lt), atsiliepimą į kasacinį skundą (nuo 2006-03-27 1MMA 600 Lt x 2 = 1200 Lt), bei atskiruosius skundus ir kitus procesinius dokumentus. Taip pat būtina įvertinti laiką teismo posėdžiuose, taip pat suteiktų teisinių paslaugų pastovumą, nes byla nagrinėjama ketverius metus. Taip pat atsižvelgtina, jog tarp šalių yra iškilęs sudėtingas ginčas. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovės pateikta išlaidų detalizacija patvirtina ir kitas su bylos nagrinėjimu būtinas ir pagrįstas išlaidas, taip pat, kad atstovavimo išlaidos apskaičiuotos ne maksimaliais dydžiais (3t., b.l.171), teismo priteista tik 7 000 Lt iš 12 000 Lt atstovavimo išlaidų suma, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus, jog priteista nepagrįstai didelė atstovavimo išlaidų suma.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo reikalavimas iš esmės yra patenkintas ( išreikalauti turtą iš neteisėto valdymo), atitinkamai kolegija atmeta apelianto argumentus, dėl nepagrįstai priteistų kitų bylinėjimosi išlaidų. Teismas priimdamas sprendimą vertino byloje pateiktų įrodymų visumą, taip pat ir liudytojų parodymus, kurie buvo apklausti bylos nagrinėjimo metu, todėl liudytojų kelionės išlaidos, taip pat išlaidos adapteriui VHS-C įsigijimui yra pagrįstos ir priteistinos.

Sutinkamai su LR CPK 93 str. ieškovui priteistinos 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą pakartotinai apeliacine tvarka.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.), konstatuoja, kad Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimas, bei Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. papildomas sprendimas atitinka bylos faktines aplinkybes, iš esmės yra teisėti ir pagrįsti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 3 p. kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą, bei Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. papildomą sprendimą iš esmės palikti nepakeistus.

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas UAB „Dzūkija“ įpareigotas perduoti ieškovui UAB „AJ Šokoladas“ pakavimo įrenginį, modelis GSP 45 su kompanijos „Barban“ pagamintu RTE datatoriumi, įrenginio gamyklinis numeris Nr.A477, pagaminimo metai – 1999, kodas IT 399001, kurio vertė 27 529,31 Lt, per dvi dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti, įpareigojant atsakovą UAB „Dzūkija“ pakavimo įrenginį ieškovui UAB „AJ Šokoladas“ perduoti per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kitas teismo sprendimų dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo UAB „Dzūkija“ ieškovui „AJ Šokoladas“ 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Neringa ŠvedienėDalia Višinskienė