- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-741-290-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
- Nukentėjusysis
- J., J. B.
- Nuteistasis
- S., S. Š.
- Advokatai
- Deimintas Radzevičius, Vidutė Tiškuvienė
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-741-290/2010
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 22 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiajam J. B., jo atstovei advokatei Vidutei Tiškuvienei, nuteistajam S. Š. ir jo gynėjui advokatui Deimintui Radzevičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 str. 7 d., nuteistasis įpareigotas be institucijos, kontroliuojančios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš nuteistojo S. Š. priteista 1500 litų nukentėjusiajam J. B. turėtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. S. Š. išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 28 d., apie 12.00 val., Užuolankos g. Alytauje, neišsitekus gatvėje prasilenkti dviem automobiliams, kaltinamojo S. Š. žmonos L. Š. vairuojamas automobilis trenkėsi į bordiūrą ir užvažiavo ant šaligatvio. Nuo smūgio į bordiūrą sprogo automobilio padanga ir sulinko ratlankis. Po viso šito, iš lengvojo automobilio išlipo, keleivio vietoje sėdėjęs, kaltinamasis S. Š. ir, nuėjęs prie šiukšlių surinkimo automobilio, sudavė rankomis iš jo išlipusiam vairuotojui, šioje byloje nukentėjusiajam, J. B. ne mažiau kaip tris kartus į veidą, ko pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytas paviršinis odos nubrozdijimas kaktos dešinėje, kairio smilkinio srityje, kairio skruosto srityje ir, nuo gautų smūgių, parkritus bei atsitrenkus į žemę buvo išnarinta kairės pusės žastikaulio galvutė, tai yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., panaikinti ir dėl šio nusikaltimo jį išteisinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo faktines bylos aplinkybes, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į byloje apklaustų nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų neatitikimus kitiems byloje surinktiems įrodymams, o taip pat parodymuose esančius prieštaravimus ir nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Teismas vadovavosi išskirtinai nukentėjusiojo J. B. ir jo bendradarbių K. G. ir B. B. parodymais, visiškai neįvertindamas šiuose parodymuose esančių neatitikimų ir netgi jų prieštaravimų vienų kitiems, nevertindamas apelianto sutuoktinės L. Š. duotų parodymų. Iš faktinių aplinkybių sekos matyti, kad jam priėjus prie šiukšlių automobilio, jo vairuotojas pirmas spyrė jam į veidą ir išlipęs puolė jį kumščiuoti ir jie susikibo. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 1059/08 (06), sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti ne mažiau trijų poveikių pasėkoje, tačiau jokiu būdu ne keliolikos smūgių, kaip bando įteikti nukentėjusysis. Be to, ir liudytojais byloje apklausti J. B. bendradarbiai K. G. ir B. B. taip pat nepatvirtina visų J. B. parodymų. Apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo atmetė prašymą prijungti prie bylos medžiagą eksperimento, kuris buvo atliekamas kitoje byloje dėl tos pačios situacijos, kurioje nukentėjusiuoju nuo J. B., kaltinamo pagal LR BK 138 str. 1 d., veiksmų pripažintas apeliantas. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. S. taip pat patvirtino, kad jokie sužalojimai ant J. B. veido nebuvo matomi, jis dėl veido sužalojimų policijos pareigūnams nesiskundė. Be to, teismas visiškai nesiaiškino ir J. B. rankos sužalojimo aplinkybių, tikėdamas vien tik nukentėjusiojo nurodomomis aplinkybėmis.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės, nukentėjusiojo bei jo atstovės prašymus apeliacinį skundą atmesti, išanalizavusi byloje surinktus įrodymus bei susipažinusi su naujai pateikta medžiaga, padarė išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nuteistasis bylos tyrimo metu bei apeliaciniame skunde neigia savo kaltę, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, nekyla jokių abejonių, kad S. Š. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.
Apeliacinio skundo motyvai, kad teismas vadovavosi tik nukentėjusiojo parodymais ir todėl nebuvo objektyvus, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Iš tiesų, byloje yra nemažai vienų kitiems prieštaraujančių duomenų, ir apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje jų tinkamai iki galo neišanalizavo, ką privalėjo padaryti. Tačiau iš teisingo ir pagrįsto nuosprendžio darytina išvada, kad teismas, visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o prieštaringus, nenuoseklius parodymus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams. Netikėti nukentėjusiojo J. B. parodymais ir laikyti juos neobjektyviais teismui nebuvo jokio pagrindo, nes juos patvirtino liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino jo žmonos liudytojos L. Š. parodymų. Ši liudytoja parodė mačiusi, kaip šiukšliavežės vairuotojas puolė jos vyrą, jie susikibo, tačiau ji nematė, ar jos vyras sudavė nukentėjusiajam. Iš šių parodymų matyti, kad jie nepatvirtina nuteistojo versijos, jog buvo užpultas ir sumuštas tik jis, o pats nukentėjusiojo net neprilietė, todėl šios liudytojos parodymai negali būti neginčijamu apeliantą teisinančiu įrodymu byloje. Apeliantas teigia, kad ranką nukentėjusysis galėjo susižaloti visai kitomis aplinkybėmis, nes teismas šią aplinkybę grindė prieštaringais nukentėjusiojo J. B. ir jo bendradarbių K. G. ir B. B. parodymais, dėl ko apeliantas buvo pripažintas kaltu netinkamai ir neobektyviai išsiaiškinus faktines aplinkybes. Šis skundo motyvas nepagrįstas, nes ši aptarta aplinkybė įrodyta tarpusavyje susietų ir vieni kitus papildančių bei patvirtinančių įrodymų visetu: byloje neginčijama specialisto išvada konstatuota, kad J. B. konstatuoti sužalojimai: kairio žastikaulio galvutės išnirimas, paviršiniai odos nubrozdijimai kaktos dešinėje, kairio smilkinio srityje, kairio skruosto srityje galėjo būti padaryti kieto buvo daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko, o kairio žastikaulio galvutės išnirimas galėjo būti padarytas užsukant ranką ar krentant ir alkūnės sritimi atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Nukentėjusysis J. B. patvirtino, kad nuo nuteistojo suduotų jam smūgių, jis nukrito ant žemės ir pajuto, kad skauda kairį petį. Liudytojai K. G. ir B. B. patvirtino matę, kaip nuteistasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, po kurių šis nukrito. Šie aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad būtent dėl apelianto neteisėtų veiksmų atsirado visi nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, kurie įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nėra jokių domenų, kurie duotų pagrindo manyti, kad J. B. ranką galėjo susitrenkti kitomis aplinkybės.
Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas ir dėl to, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į tą faktą, kad pirmas pradėjo konfliktą būtent nukentėjusysis. Šis apelianto argumentas yra niekuo nepatvirtintas, apart jo paties pateikta versija. Be to, ta aplinkybė, kad įvykus konfliktui, galimai buvo sužalotas ir pats nuteistasis, nepaneigia jo kaltės dėl padarytų neteisėtų veiksmų ir nepanaikina atsakomybės. O dėl paties nuteistojo sužalojimo kalti asmenys taip pat privalo atsakyti pagal įstatymą.
Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nepažeidė. Jis atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, taip pat į individualias nuteistojo asmenines savybes. Bausmės rūšis bei jos dydis nuteistajam paskirta tinkamai.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti S. Š. apeliacinį skundą ir panaikinti nuosprendį bei jį išteisinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.