- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- 1S-230-919/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- G. Š.
nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. Š. gynėjo advokato G. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. Š., Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu jam paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2022 m. liepos 7 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, kad nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas du kartus, vidaus tvarkos taisykles pažeidė du kartus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju turėtų gyvenamąją vietą bei galimybę įsidarbinti. Pažymima, kad nuteistasis šiuo metu rodo pastangas koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, pataisos įstaigoje dirba, įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose užsiėmimuose bei renginiuose.
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi Komisijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakė patvirtinti, konstatavus, kad nuteistojo G. Š. pataisos procesas turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kadangi nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistasis jau yra tiek pasitaisęs, jog dabartinėje pataisos stadijoje, jam taikoma probacija būtų efektyvi.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo G. Š. gynėjas advokatas G. G. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi Komisijos nutarime konstatuotos aplinkybės įvertinos tendencingai, pabrėžiant tik neigiamus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius aspektus. Atkreipiamas dėmesys, kad analogiškose bylose, Komisijų nutarimai buvo tvirtinami kur kas sunkesniais atvejais (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. T-816-1133/2020, Nr. T-l 176-270/2020).
5.2. Skunde nurodoma, kad Komisijos nariai nusprendė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsižvelgę į neatliktos bausmės dalį, į nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką, kuri pagal OASys programą yra maža, į tai, kad nuteistasis rodė iniciatyvą ir vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad paleistas į laisvę turės pastovią gyvenamąją ir darbo vietą, nuteistasis motyvuotas keisti savo elgesį tinkama linkme, į nuteistojo sutikimą dėl intensyvios priežiūros taikymo lygtinio paleidimo metu.
5.3. Nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, nuteistąjį pakankamai teigiamai charakterizuojančių duomenų visumos pakanka išvadai, jog nuteistojo elgesys pakankamai kinta (koreguojamas) teigiama linkme. Atliekant laisvės atėmimo bausmę nepastebėta, kad nuteistasis išskirtinai palaikytų ar toleruotų kriminalinį elgesį. Įvertindamas itin neigiamas pasekmes sau - paskirtą gana ilgą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis išreiškia neigiamą savo požiūrį į kriminalinį elgesį bei yra įsitikinęs, kad po paleidimo iš pataisos įstaigos, sugebės save realizuoti tinkamais būdais. Jis yra pakankamai orientuotas į nusistovėjusių artimų santykių palaikymą, pasižymi pakankamais bendravimo įgūdžiais. Susidūręs su neigiamomis savo elgesio pasekmėmis, nuteistasis stengiasi labiau atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos, atsisakyti įsitraukimo į veiklas, kurios gali paskatinti neigiamas pasekmes jam pačiam. Išėjęs į laisvę ketina gyventi su savo šeima, kurioje auga mažametė dukra, tėvams priklausančiame bute, kuriame gyveno iki nuteisimo, sutiktų, kad jų namuose būtų įrengta elektroninio stebėjimo įranga.
5.4. Skunde pažymima, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, juo labiau, taikant intensyvią priežiūrą. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Taip pat jam teikiama pagalba, siekiant sėkmingos integracijos į visuomenę, o tai ypač svarbu ilgalaikio laisvės atėmimo atveju.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė N. U. pateikė atsiliepimą į nuteistojo G. Š. gynėjo advokato G. G. skundą, kuriuo prašo skundą atmesti.
6.1. Atsiliepime nurodoma, jog nagrinėjamu atveju pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau pažymima, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
6.2. Atsiliepime pažymima, kad nors nuteistojo gynėjas advokatas skunde teigia, kad skundžiamoje nutartyje buvo išryškinti tik neigiami aspektai, tačiau prokurorės nuomone, su tuo sutikti nėra pagrindo, kadangi kaip matyti iš nutarties, buvo vertinami visi, tiek teigiami, tiek ir neigiami nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių G. Š. lygtiniam paleidimui šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako.
6.3. Atsiliepime nurodoma, jog iš pateiktų duomenų matyti, kad yra pastebimi tam tikri teigiami ir kryptingi nuteistojo elgesio pokyčiai - jis koreguoja savo elgesį pozityvia linkme, yra skatintas, dirba, įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo užsiėmimuose ir renginiuose, tačiau pagrįstai manytina, kad šiuo atveju nuteistasis elgiasi būtent taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, skiriama už dalyvavimą programose ar darbinę veiklą. Be to, pažymima, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, kas tik parodo, jog nuteistasis vis tik nesielgė nepriekaištingai. Iš 2024 m. kovo 18 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat matyti, jog nuteistajam išlieka ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie, be abejonės, dar privalo būti nuteistojo koreguojami. Jo socialiniai ryšiai su artimaisiais nėra vertinami kaip apsauginis veiksnys.
6.4. Prokurorės vertinimu, nuteistojo G. Š. neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina neproporcingai didele ir įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas bausmės atlikimo vietoje jau yra baigtas, o bausmės tikslai pasiekti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. Š. gynėjo advokato G. G. skundas atmetamas.
7. Išnagrinėjus nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis G. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistojo gynėjas, nėra jokio pagrindo.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad nuteistasis G. Š. bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose ir renginiuose, bausmės atlikimo metu du kartus skatintas, dirba, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą bei galimybę įsidarbinti, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema, vykdomųjų dokumentų nuteistojo atžvilgiu negauta. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama G. Š. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.
11. Nagrinėjamu atveju reikėtų atsižvelgti į G. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, kadangi nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju G. Š. atlieka pirmą laisvės atėmimo bausmę už dvi nusikalstamas veikas, viena iš jų dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, susijusio su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, turint tikslą platinti. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.
12. Sutiktina, kad BVK 82 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir G. Š. šį formalų pagrindą atitinka. Nuteistajam likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 2 metai 2 mėnesiai 27 dienos (iš paskirtų 4 metų 6 mėnesių). Tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Socialinio tyrimo išvadoje G. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta, kaip žema. Vis tik, kaip nurodyta pirmiau, rizikos priskyrimas žemai savaime nelemia lygtinio paleidimo taikymo. Priešingas vertinimas neatitiktų BVK įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantys nuteistieji gali, bet neprivalo būti paleisti lygtinai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. Š. vis dar nustatoma net 10 dinaminių kriminogeninių veiksnių – turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai bei 2 statiniai kriminogeniniai veiksniai – būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas. Nustatytas tik vienas apsauginis veiksnys – darbas įkalinimo įstaigoje.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo G. Š. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą ir dar gali būti mažinamos net ir esant nustatytai žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.
15. Pirmiau padarytas išvadas patvirtina ir kitos socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, nustatytos įvertinus ne tik praeityje buvusį nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įsitraukimą į resocializacijos procesą, atsižvelgus į paties nuteistojo išsakytą nuomonę, mintis, jo požiūrį, siekius bei tikslus. Nuteistasis G. Š. ne visuomet sugebėjo pasirinkti tinkamą elgesio variantą, laikytis nustatyto režimo reikalavimų bei paklusti laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkai. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, 2023 m. kovo 20 d. nuteistasis nesilaikė įstaigoje nustatytas tvarkos (svarstymas drausmės komisijoje), 2023 m. lapkričio 24 d. jam buvo skirta drausminė nuobauda už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą (baustas drausmine nuobauda).
16. Dėl pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 14 d. sutikimo dėl įsipareigojimo priimti G. Š. į darbą, visų pirma pažymėtina, kad tokio sutikimo buvimas savaime neįrodo, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis iš tikrųjų bus įdarbintas minėtoje bendrovėje. Be to, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos atveju galimybė nuteistajam įsidarbinti nebuvo vertinama ir kaip apsauginis veiksnys. Pažymėtina, kad nuteistasis darbinę veiklą vykdė bei iš jos pajamas nuteistasis gavo ir iki nuteisimo, vis tik tai nebuvo veiksniu, skatinusiu tik teisėtą nuteistojo elgesį.
17. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju planuoja gyventi savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje kartu su tėvais, žmona ir dukra. 2023 m. rugpjūčio 1 d. gautas nuteistojo tėvų D. Š. ir A. Š. sutikimas, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis gyventų adresu: (duomenys neskelbtini). Sutiktina, jog santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta ir artimaisiais egzistavo ir nuteistajam G. Š. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė. Be to, gyvenamosios vietos turėjimas nebuvo vertinamas ir kaip apsauginis veiksnys. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog G. Š. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas ir palaikomi artimi santykiai su šeimos nariais analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje G. Š. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
18. Nuteistojo gynėjas skunde akcentuoja, jog analogiškose bylose, Komisijų nutarimai buvo tvirtinami kur kas sunkesniais atvejais. Atmetant nuteistojo skundą, pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad G. Š. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Nuteistojo gynėjo argumentai dėl vienodų sąlygų taikymo, nėra pagrįsti, nes kaip minėta ankščiau kiekvienas lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atvejis yra vertinamas konkrečiai analizuojant byloje pateiktus duomenis susijusius su konkrečiu asmeniu.
19. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Kauno apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam G. Š. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus G. Š. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
20. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. Š. gynėjo advokato G. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.