Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Egidijus Jonas Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-529-508/2009

2009 m. lapkričio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistajam R. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir 2007-07-01 teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta jas dalinai sudedant ir subendrinta bausmės paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams 15 dienų. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2009-06-11 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 66 str. į laisvės atėmimo bausmę įskaičiuota laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2009-07-22 iki 2009-07-23. Iš nuteistojo R. L. priteista nukentėjusiajai V. B. 1040 Lt atlyginti turtinę žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad 2009-07-13 apie 18 val., atrakindamas buto Nr. 42, esančio ( duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į V. B. priklausantį butą ir pagrobė kambaryje staliuko stalčiuje buvusius pinigus- 1040 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. B. 1040 litų turtinę žalą.

Teisėjų kolegija, išklausius teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. L. nusikalstamą veiką, taip pat teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, atitinkamai teisingai subendrino paskirtąsias bausmes pagal kelis nuosprendžius.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, R. L. anksčiau teistas 2 kartus, suprantantis baudžiamųjų įstatymų esmę, jis nuosekliai pripažino padaręs svetimo turto, ir būtent tokiomis aplinkybėmis – įsibrovus į butą ir konkrečios pinigų sumos 1040 Lt vagystę, sutiko su pagreitintu procesu. R. L. parodymai nekelia abejonių dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, faktines aplinkybes atitinka nuoseklūs nukentėjusiosios V. B. parodymai. Apelianto vėlesnis neigimas atitinkamų faktinių aplinkybių atsispindi skunde dėl prašomos švelninti bausmės.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. L., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė.

Teismo pagrįstai nustatyta, kad R. L. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), už kurio padarymą numatyta bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Apylinkės teismas atsižvelgė skiriant bausmę ir pagrįstai lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nuteistasis R. L. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. L. anksčiau teistas 2 (du) kartus, šiuo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas už apysunkį nusikaltimą nuosavybei, kurį padarė belaukiant 2009-07-01 nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad R. L. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia ir toliau daro nusikalstamas veikas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė jam Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurią švelninti nėra pagrindų.

Kaip matyti iš R. L. charakterizuojančių duomenų, apeliantas praeityje jau buvo teistas už tapačius turtinius nusikaltimus, niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, visa tai liudija, jog nusikaltimų darymas yra gyvenimo būdas, pragyvenimo šaltinis. Akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti. Nors apelianto padarytas nusikaltimas pagal LR BK 11 str. priskiriamas apysunkiams nusikaltimams, jis padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Įvertinęs visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., R. L. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra netgi žymiai mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jo tėvai abu invalidai, negalintys dirbti, jis vienintelis jiems padeda, pasižada nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą, nesudaro pagrindo labiau sušvelninti paskirtąją bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, nustatydamas konkretų bausmės dydį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.