- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-29
- Bylos Nr.
- 2K-325/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Jonas Prapiestis, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Nuteistasis
- V. Ž.
- Civilinis ieškovas
- A. Ž.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Jono Prapiesčio, pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. (V. Ž.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2008 m. spalio 11 d. . Iš nuteistojo V. Ž. priteista nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. Ž. (A. Ž.) – naudai 1300 Lt turtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 5 d. nutartis, kuria nuteistojo V. Ž. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 2 d., laikotarpiu nuo 6.00 iki 10.00 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) pagrobė automobilio „Ford Escort“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini)) variklio užvedimo raktelius, šio automobilio transporto registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. Ž. vardu, ir 300 Lt grynųjų pinigų, priklausančių A. Ž. ; tęsdamas nusikalstamą veiką, pagrobė prie namo (duomenys neskelbtini) stovėjusį 2000 Lt vertės automobilį „Ford Escort“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį A. Ž. .
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 5 d. nutartį pakeisti ir skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę. Anot kasatoriaus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnis), susijusį su bausmės skyrimu: neįsigilino į jo nusikalstamų veikų padarymo priežastis (narkomanas, buvo abstinencijos būsenos), į tai, kad brolis A. Ž. jam atleido už padarytą materialinę ir moralinę skriaudą, ir į tai, kad jis gydosi priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje, kurioje taikomas griežtas režimas. Be to, pirmosios instancijos teismas, jo nuomone, neteisingai nurodė duomenis apie jo šeiminę padėtį (yra vedęs, turi mažametį vaiką, tik laikinai negyvena kartu dėl sunkios materialinės padėties).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo V. Ž. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad teismai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, reikšmingas paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę, nes kitos rūšies bausmės buvo neefektyvios. Anot prokurorės, abiejų instancijų teismai vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatomis (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) ir šį sprendimą tinkamai motyvavo. Ji nurodo, kad aplinkybė, jog V. Ž. gydosi priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje, ir tai, kad jo brolis A. Ž. prašo leisti V. Ž. tęsti gydymą, yra svarbi, tačiau nepakankamai reikšminga sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bausmės skyrimo
Kasatorius tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame skunduose prašė teismų dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.
Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas netinkamai pritaikytas tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti veiką. Tokie pažeidimai nagrinėjamoje byloje nenustatyti. Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis) ir šį sprendimą tinkamai motyvavo (BPK 305 straipsnio 1 dalis 4 punktas).
Skirdamas bausmę V. Ž. teismas atsižvelgė į tai, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), jis tris kartus teistas (taip pat ir už plėšimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 75 straipsnį), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, vartoja narkotines medžiagas ir yra nuo jų priklausomas (T. 1, b. l. 105), neatlygino nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, neatsiprašė, toliau terorizavo nukentėjusįjį A. Ž. (T. 1, b. l. 138), veikų padarymo metu niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių (BK 59 straipsnis) ir sunkinančių (BK 60 straipsnis) aplinkybių. Teisės taikymo aspektu teismų išdėstyti motyvai dėl bausmės paskyrimo atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus.
Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis, vis nusikalsdamas, nedaro jokių išvadų ir, vadovaudamasis BK 56 straipsnio nuostatomis (recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria bausmę, susijusią su laisvės atėmimu), pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų (bausmės tikslai nebūtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo), o paskirta laisvės atėmimo bausmė (žymiai mažesnė už sankcijose nustatytą šios bausmės vidurkį) nėra per griežta. Kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė apie tai, kad kasatorius turi šeimą, bet kartu su ja negyvena bei materialiai nepadeda, taip pat argumentai apie pasikeitusį gyvenimo būdą po teismų sprendimų priėmimo, negali būti pagrindas pakeisti nuosprendį. Kaip anksčiau minėta, kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir patikrina, ar žemesnės instancijos teismai nagrinėjamoje byloje teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, ar nepadarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o nuosprendis ir nutartis, neperžengiant jo ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. Ž. (V. Ž.) kasacinį skundą atmesti.