Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-145-576/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-16
Bylos Nr.
1S-145-576/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Nuteistasis
R. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-145-576/2022Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo R. Š. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 58-43, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. Š. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. R. Š. bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. spalio 9 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. spalio 9 d. Du trečdaliai laisvės atėmimo bausmės atlikti 2022 m. vasario 9 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. vasario 11 d. 3 metai 7 mėnesiai 28 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 58-43 nuteistajam R. Š. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis negeba įžvelgti problemų, nepripažįsta savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, pažymėtinas kategoriškas teigimas, kad jo ateitis yra suplanuota ir dėl to jis tikrai nenusikals. Nestebimas nuteistojo noras bendradarbiauti, gilintis į savo situaciją ar ją aptarti, stebimas reikalavimas jam pasakyti kokios jo problemos ir priversti jį jas keisti. Nuteistojo motyvacija įvertinta kaip nepakankama teikti psichologinėms paslaugoms, pateiktą savirefleksijos užduotį ir rekomendaciją gilintis į asmeninę situaciją, nuteistasis priėmė nenoriai. Nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebimos nuteistojo kriminalinės subkultūros palaikančių nuostatų tendencijos. Nors nuteistasis rodo pastangas bei išorinę informaciją darbo paieškos atžvilgiu, tačiau jo nuostatas į darbą vis dar įtakoja tam tikri nuteistųjų subkultūros palaikymo ypatumai. Nustatyta, kad padarytų nuobaudų skaičius rodo, kad nuteistasis nelinkęs laikytis nustatytų režimo ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, patiria sunkumų laikytis nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų struktūruotoje aplinkoje. Taip pat komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis R. Š., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą. Teismas nurodė, kad nuteistojo R. Š. atžvilgiu nenustatyta įstatyme numatyta sąlyga, būtina lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, o būtent akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

Šalies argumentai

6. Nesutikdamas su pastarąja nutartimi, R. Š. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį ir Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimą bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

6.1. Skunde nurodoma, kad nors jis įvykdė ankstesnės komisijos rekomendacijas, tačiau komisija to nenori pripažinti ir siūlo naujas rekomendacijas. Nurodoma, jog įvykdžius rekomendacijas, komisija turėtų jam taikyti lygtinį paleidimą.

6.2. Pasak nuteistojo, Lygtinio paleidimo komisijos sudėtis neatitinka BVK reikalavimų – komisiją sudarė tik 5 nariai, nėra aiški komisijos sudėtis. Tai rodo aiškų, sąmoningą įstatymų nesilaikymą.

6.3. Nurodoma, jog jis į Vilniaus pataisos namus atvyko 2016 m. kovo mėnesį, tačiau pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas jam buvo atliktas tik 2021 m. balandžio mėnesį. Dėl to buvo atimta galimybė nuteistajam mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus ir tokiu būdu yra pažeidžiamos BVK 137¹ straipsnio 3 dalies 3 punkto bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. V-313 nuostatos, nes pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika nebuvo įvertinta. Nors Vilniaus pataisos namų administracija nurodo, jog įvertinimas buvo atliktas 2016 m., tačiau įvertinimo nepateikia. Skunde prašoma šį įvertinimą išreikalauti iš pataisos namų administracijos, kad būtų galima įvertinti jo pažangą.

6.4. Nesutinkama su apylinkės teismo teiginiu, jog pritaikius nuteistajam lygtinį paleidimą, tai prieštarautų teisingumo principui. Nurodoma, jog įstatymų leidėjas yra numatęs, jog nuteistasis, atlikęs 2/3 laisvės atėmimo bausmės gali būti paleistas lygtinai ir tai neprieštarauja teisingumo principui.

6.5. Pabrėžiama, kad jis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų, o pagal teismų praktiką, būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo elgesį, socialinius ryšius, charakterizuojančius duomenis ir kitas aplinkybes. Akcentuoja, kad yra teistas už pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimas nebuvo baigtas, jis pripažino savo kaltę. Svarstant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgti į nusikaltimo sunkumą yra dvigubo baudžiamumo principo pažeidimas. Nurodoma, jog nors jis baustas drausmine tvarka 5 kartus, tačiau yra 7 kartus skatintas.

6.6. Nuteistojo teigimu, jo galimybės adaptuotis laisvėje yra geros: jis turi gyvenamąją vietą, garantuotą darbo vietą, yra įgijęs paklausias rinkoje specialybes. Taip pat jis palaiko socialinius ryšius, turi du vaikus, žmoną, motiną (kuri yra neįgali bei senyvo amžiaus, jai nustatytas nuolatinės slaugos poreikis). Nurodoma, jog yra charakterizuojamas patenkinamai. Jis nuo pirminio iki pakartotinio vertinimo sumažino rizikos balus trimis balais. Taip pat jo pažangą parodo jo pastangos – lankomos nacionalinio socialinio integracijos instituto paskaitos, siekis įgyti profesiją, gautos piniginės išmokos, kaip paskatinimas už gerą mokslą, jo geras elgesys paskutiniu metu. Teigiama, jog jis atitinka visas sąlygas, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į R. Š. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo). Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Taigi, tik esant bent vienam iš dviejų nurodytų formaliųjų kriterijų, yra pagrindas svarstyti, ar bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės. BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, neatlikus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės.

9. Nors nuteistasis R. Š. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi, tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant BVK 157 straipsnio nuostatų. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą būtina vertinti tiek nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, tiek elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Iš R. Š. asmens bylos nustatyta, kad jis buvo svarstomas dėl lygtinio paleidimo taikymo instituto antrą kartą. 2021 m. lapkričio 26 d. Komisijos nutarime Nr. 59-200 buvo pateiktos pataisos įstaigai ir nuteistajam rekomendacijos dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksmų valdymą. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. vasario 25 d. nutarime nurodoma, jog nuteistasis įsitraukia į reabilitacijos procesą, dalyvauja tam tikrose socialinės reabilitacijos priemonėse. Nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis.

11. Nustatyta, jog nuteistasis dalyvavo tikslinėse pozityvaus užimtumo priemonėse, orientuotose į pro – socialų laisvalaikio užimtumą. R. Š. bausmių atlikimo metu siekė įgyti specialybių: 2017-2018 m. Elektrėnų profesinio mokymo centre įgijo kompiuterinio projektavimo operatoriaus specialybę; 2018-2019 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo staliau kvalifikaciją; 2021 m. įgijo suvirintojo specialybę; šiuo metu siekia įgyti siuvėjo specialybę. Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis sutinka dirbti, rodo pastangas bei išorinę informaciją darbo paieškos atžvilgiu, visgi, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo nuostatoms į darbą vis dar turi įtakos tam tikri nuteistųjų subkultūros palaikymo ypatumai. Be to, nustatyta, kad nuteistasis stokoja darbinės patirties (laikotarpiu nuo 1996-08-12 iki 2021-06-22 nuteistasis turi sukaupęs apie 2 m. ir 6 mėn. darbo patirties).

12. Skunde pabrėžiama, jog nuteistojo galimybės adaptuotis laisvėje yra geros, jis turi gyvenamąją vietą, garantuotą darbo vietą, yra įgijęs paklausias rinkoje specialybes. Taip pat jis palaiko socialinius ryšius. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, atsižvelgiant į tai, kad jo žmona ir vaikai gyvena Vokietijoje, su jais ryšius palaiko bendraudamas laiškų, telefoninių skambučių pagalba. Pastebima, jog R. Š. išgyvena negatyvus jausmus atskirtas nuo šeimos, domisi vaikų gyvenimu, ugdymu, išsilavinimu. Visgi, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog tai, kad nuteistasis turi pakankamai stiprius socialinius ryšius su artimaisiais yra vertintina teigiamai, tačiau nesudaro pagrindo iškelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų, kurie Komisijos nutarimo priėmimo dieną dar negalėjo būti pasiekti taikius lygtinį paleidimą, bei nukentėjusiųjų ir visuomenės interesų. Be to, artimuosius nuteistasis turėjo dar iki tol, kol pradėjo daryti nusikalstamas veikas, tačiau ši aplinkybė R. Š. nebuvo tiek svarbi, kad sulaikytų jį nuo jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog nuteistojo artimų socialinių ryšių palaikymas atgrasys R. Š. nuo naujų nusikalstamų veikų galimo padarymo. Be to, atsižvelgiant į tai, jog kartu su broliu dėl nusikalstamų veikų buvo teistas du kartus, socialinio tyrimo išvadoje daroma prielaida, jog tarpasmeninių santykių ypatumai gali būti siejami su jo nusikalstamumu, pakartotinumu.

13. Pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog R. Š. geba identifikuoti tam tikras problemines jo gyvenimo sritis, iš dalies linkęs jas susieti su nusikalstamu patyrimu, dėl ateities pakartotinio nusikalstamumo valdymo procesų, tvirtų pozicijų neišsako. Nurodoma, kad nuteistajam, labiau būdingi kategoriško mąstymo bruožai, kasdienėje veikloje linkęs vadovautis savo įsitikinimais bei principinėmis nuostatomis.

14. Teismas pažymi, kad iš R. Š. asmens bylos matyti, kad jis bausmės atlikimo metu ne vieną kartą pažeidinėjo taisykles, baustas 5 kartus. Teismas teigiamai vertina aplinkybę, kad nuteistasis skatintas net 8 kartus. Visgi, tai tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Šiuo atveju, vertinant tiek nuteistojo paskatinimus, tiek nuobaudas, darytina išvada, jog jo elgesys laisvės atėmimo metu nėra nuoseklus ir disciplinuotas.

15. Taip pat pabrėžtina ir tai, jog R. Š. anksčiau teistas 4 kartus Lietuvoje ir 3 kartus užsienio valstybėse, nusikaltimai sunkėjo, laisvės atėmimo bausmę atlieka šeštą kartą, kas rodo, jog nuteistasis nepasimokė iš savo ankstesnių teistumų, nepateisino valstybės parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto. Matyti, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, kurio sąlygas jis pažeidė pakartotinai nusikaltęs. Jo praeities teistumai rodo, kad nei lygtinio paleidimo taikymas, nei atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo R. Š. nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo.

16. Be to, teismas nesutinka su skunde nurodytu argumentu, kad svarstant lygtinį paleidimą atsižvelgti į nusikaltimo sunkumą yra dvigubo baudžiamumo principo pažeidimas. Asmens ankstesni teistumai yra vertinami visų duomenų kontekste, sprendžiant, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo. Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino visumą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui reikšmingų aplinkybių, kurios sudarė pagrindą išvadai, kad nuteistojo neizoliuoto nuo visuomenės taisyti dar negalima.

17. Be kita ko, teismas itin svarbia aplinkybe laiko tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, kad jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

18. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo teiginiu, jog pritaikius nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą, tai prieštarautų teisingumo principui, nes įstatymų leidėjas yra numatęs, jog nuteistasis, atlikęs 2/3 laisvės atėmimo bausmės gali būti paleistas, o jis įvykdė nustatytas rekomendacijas, o jas įvykdžius, komisija turėtų taikyti lygtinį paleidimą. Visgi, teismas pažymi, jog atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas – tai tik kelios iš sąlygų, kurioms esant teismas gali spręsti taikyti lygtinį paleidimą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

19. Nuteistasis skunde nurodo, jog jis padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką – nuo pirminio iki pakartotinio vertinimo sumažino rizikos balus trimis balais; be kita ko, jo pažangą parodo jo pastangos – lankomos nacionalinio socialinio integracijos instituto paskaitos, siekis įgyti profesiją, gautos piniginės išmokos, kaip paskatinimas už gerą mokslą, jo geras elgesys paskutiniu metu. Atsakant į tokius skundo argumentus, teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo R. Š. pažangą, aukštesnysis teismas pažymi, jog iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebėtas jo ambivalentiškas, nenuoseklus elgesys, nepakankamos pastangos laikytis nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų, neformalių nuteistųjų taisyklių paisymas, formaliai išreikšta motyvacija darbo pataisos įstaigoje atžvilgiu. Nustatyta, kad nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei įsitraukia į resocializacijos procesą. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio nuostatų ypatumus, buvo koreguojami tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba, tačiau šiuo metu vis dar išlieka aktualūs, bei reikalaujantys nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Tai, jog nuteistasis deda pastangas sumažinti rizikas vertintinas teigiamai, tačiau, kita vertus, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis nėra priskiriamas žemai rizikos grupei, o vis dar priklauso aukštai rizikos grupei. Pateiktoje išvadoje nurodoma, jog gyvenamosios vietos ypatumų sąsajos su nusikalstamu elgesiu, darbinės patirties stygius, nuostatos į darbą, lėšų tvarkymas ir pajamos (pajamų teisėtumas), ryšiai (nusikalto bendrininkaudamas su broliu), gyvenimo stilius ir draugai (gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys pro – socialaus elgesio, nusikalsta bendrininkų grupėse), savęs vertinimo ypatumai, problemų atpažinimo, jų sprendimo bei pasekmių įsivertinimo ypatumai, būdingas konkretus mąstymas, tikslų siekimas neteisėtais būdais, nuostatos, pateisinančios nusikalstamą elgesį, negatyvių nuostatų raiška priežiūros bei visuomenės atžvilgiu, yra vertinami kaip nuteistojo kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, todėl nuteistasis turi dar pakankamas galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

20. Nuteistasis skunde nurodo, jog jis į Vilniaus pataisos namus atvyko 2016 m. kovo mėnesį, tačiau pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas jam buvo atliktas tik 2021 m. balandžio mėnesį. Visgi, teismas pažymi, jog į analogišką nuteistojo argumentą jau buvo atsakoma ankstesnėse teismų nutartyse, nurodant, jog pirminis individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 2016 m. balandžio 18 d., kuriame, be kita ko, taip pat nustatoma ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir kriminogeniniai veiksniai. Pažymėtina, kad 2022 m. vasario 4 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-29 vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgta ir į 2016 m. kovo 18 d. R. Š. individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą.

21. Skunde taip pat nurodoma, kad Lygtinio paleidimo komisijos sudėtis neatitinka BVK reikalavimų – komisiją sudarė tik 5 nariai, nėra aiški komisijos sudėtis, o tai rodo aiškų, sąmoningą įstatymų nesilaikymą. Pažymėtina, jog BVK 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos narius dvejų metų laikotarpiui skiriami probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariu gali būti ne jaunesnis kaip 25 metų ir atitinkantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus asmuo. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Visą Lygtinio paleidimo komisiją sudaro 7 nariai. BVK numato tik formalią Komisijos sudarymo tvarką. Komisijos sudarymo ir posėdžių vykdymo tvarka detalizuota Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“. Minėto įsakymo 21 punkte įtvirtinta, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių, tarp jų Komisijos pirmininkas ar Komisijos pirmininko pavaduotojas. Taip pat minėto įsakymo 22 punkte įvirtinta, kad negalintys dalyvauti Komisijos posėdyje Komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Raštu pateikta nuomonė turi būti paskelbta posėdyje. Nagrinėjamu atveju Komisijos posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė Komisijos narių, t. y. 5 nariai. Aptartas teisinis reglamentavimas ir pateikti teismui bylos duomenys, leidžia daryti išvadą, kad Lygtinio paleidimo komisija buvo sudaryta laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų bei poįstatyminių aktų ir jos sudėtis buvo teisėta, todėl skundžiamas nutarimas buvo priimtas taip pat teisėtai.

22. Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas R. Š. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 58-43 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. Š., netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 364 straipsnio 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Nida Vigelienė