- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-27
- Bylos Nr.
- 2-53-514/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- L. N.
- Atsakovas
- M. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui M. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, remdamasi LR CK 4.80 str. 2 d., prašė atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu, priteisti ieškovei gyvenamojo namo, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., rūsio patalpas R-1 3,78 kv. m., R-2 18,27 kv. m., R-4 4,26 kv. m., R-5 10,41 kv. m., pirmojo aukšto pristatą 1-7 4,04 kv. m., koridorių 1-1 2,78 kv. m., virtuvę 1-2 12,57 kv. m., kambarį 1-3 15,15 kv. m., kambarį 1-6 11,27 kv. m., sandėlį 1-4 6,50 kv. m., pastogės patalpą 1-9 28,48 kv. m., ūkinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); atsakovui nuosavybės teise priteisti rūsio patalpą R-3 17,60 kv. m., pirmojo aukšto verandą 1-8 4,22 kv. m., virtuvę 2,67 kv. m., kambarį 1-12 6,79 kv. m., koridorių 1-13 3,81 kv. m., pastogės patalpą 1-11 12,67 kv. m.; įpareigoti ieškovę ir atsakovą per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimis savo lėšomis ir darbu įrengti pertvarą kambaryje 1-4, sumūrijant plytų mūro sieną, atskiriančią ieškovei ir atsakovui priklausančius kambarius 1-4 ir 1-12 dalis pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą projektą, lygiomis dalimis savo lėšomis ir darbu atskirti namo šildymo, dujotiekio ir elektros energijos sistemas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą projektą.
Ieškovė nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise jai ir atsakovui priklauso 141,27 kv. m. bendro ploto, 62,32 kv. m. naudingo ploto, 40,61 kv. m. gyvenamo ploto gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m. Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ¾ dalys šio turto, atsakovui – ¼. Šiuo metu nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, pagal kurią ieškovei naudojimuisi paskirtos rūsio patalpos R-3, R-1, R-2, R-4, R-5, priestatas 1-7, koridorius 1-1, virtuvė 1-2, kambarys 1-3, kambarys 1-6, pastogės patalpa 1-11, pastogės patalpa 1-9. Atsakovui naudojimuisi paskirta rūsio patalpa R-3, veranda 1-8, virtuvė 1-5, kambarys 1-4. Bendram šalių naudojimuisi paliktas ūkinis pastatas, kiemo statiniai. Nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžiamos ieškovės kaip turto savininkės teisės, nes pagal įstatymą atsakovui turėtų tekti ¼ dalis turinčių svarbiausią reikšmę patalpų, t.y. 15,58 kv. m. naudingo ploto, iš kurio 10,15 kv. m. gyvenamojo ploto. Tuo tarpu atsakovas naudojasi 24,77 kv. m. naudingo ploto, iš kurio 14,19 kv. m. gyvenamojo ploto, t.y. atsakovas naudojasi 9,19 kv. m. naudingo ploto daugiau nei jam priklauso. Su atsakovu nėra geruose santykiuose, kyla ginčai dėl pastatų eksploatavimo, remonto, išlaikymo ir pan., pagrindinis ginčas yra dėl gyvenamojo namo kambario 1-4, kurio plotas 14,19 kv. m., nes atsakovas pageidauja visą šį kambarį gauti savo asmeninėn nuosavybėn, tačiau taip būtų pažeisti ieškovės interesai. Ieškovės nuomone, tinkamiausias atidalijimo būdas – padalijimas natūroje, kadangi nėra techninių kliūčių atskirtoms namo dalims tiekti dujas ir elektros energiją, taip pat atskirti šildymo tinklus. Yra galimybė kambarį, žymimą 1-4, padalinti į atskirus kambarius. Padalijant gyvenamojo namo patalpas būtina atlikti statybos darbų už 8436,80 Lt. Kadangi namas dalijamas į du lygiareikšmius turtinius objektus, ieškovės nuomone, statybos darbų ir tinklų atskyrimo kaštus šalys turėtų kompensuoti lygiomis dalimis, nepaisant to, kad ieškovei tenka didesnė turto dalis. Kiemo statiniai paliktini kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektai.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teismo sprendimu nustatyta naudojimosi namo dalis sudaro atskirą butą, kuriuo galima patogiai naudotis atskirai nuo ieškovės naudojamų patalpų netrukdant vienas kitam ir toks patalpų padalijimas iš esmės užtikrina abiejų bendraturčių interesus. Ieškovės siūlomas namo atidalijimo projektas pažeidžia atsakovo interesus. Atsakovas nesutinka, kad jo naudojama virtuvė būtų padalijama į dvi patalpas – 2,67 kv. m. ploto virtuvę ir 3,81 kv. m. koridorių. Padalijus virtuvę, didesnę jos dalį užims laiptinė, be to, virtuvėje yra krosnis, todėl virtuvės nebebus galima naudoti pagal paskirtį. Atsakovo nuomone, projekte padaryti skaičiavimai netikslūs. Šiuo metu virtuvės dydis 6,36 kv. m. , padalijus virtuvę patalpų plotas padidėja iki 6,48 kv. m. Atsakovas nesutinka, kad kambarys 1-4 būtų dalijamas į du kambarius, kadangi atsakovui i tenkanti patalpa neteks funkcionalumo. Be to, kambarys 1-4 yra šildomas iš krosnies, esančios virtuvėje 1-5 per koklinę sienelę. Ieškovei atjungus du vamzdžius, einančius per atsakovo kambarį 1-4, ieškovės šildymo sistema būtų autonomiška, tokiu būdu nereikėtų pertvarkyti šildymo sistemos. Padalijus kambarį pagal ieškovės projektą, atsakovas šildytų ieškovės kambario dalį, o jo kambarys taptų nešildomas. Pasiūlymas sujungti virtuvę 1-5 ir projektuojamą kambarį 1-4 į vieną patalpą neįgyvendinamas, kadangi po rekonstrukcijos šios patalpos neturi bendrų sienų. Pagal ieškovės pateiktą projektą laiptai įrengiami viduryje patalpos pastogėje, dėl ko ir taip nedidelis kambarys dar labiau sumažėja ir nebetenka savo funkcionalumo. Po patalpų padalijimo atsakovui tenkanti naudingo ploto dalis neproporcingai sumažėja, namo dalis tampa beverte, nes ja faktiškai nebeįmanoma normaliai naudotis. Ieškovė, skaičiuodama naudingą plotą, neįtraukė pastogėje įrengtų patalpų, todėl realiai namo naudingas plotas didesnis nei nurodo ieškovė. Pertvarkant patalpas pagal ieškovės projektą, atsakovas patirtų didelių išlaidų. Atsakovas nesutiko, kad ūkinis pastatas atitektų tik ieškovei, kadangi yra du įėjimai, tiek ieškovė, tiek atsakovas galėtų netrukdomai naudotis juo. Atsakovas neprieštarauja dėl atskiros elektros instaliacijos sistemos įrengimo ieškovės lėšomis. Ieškovė siūlymas šalims lygiomis dalimis prisidėti prie statybos darbų atlikimo prieštarauja proporcingumo principui, kadangi ieškovės ir atsakovo valdomos namų dalys nėra lygios. Prašo ieškinį atmesti.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašė ieškinį atmesti. Priešieškinio nepateikė ir nereikalavo turto atidalijimo pagal jo pateiktą turto atidalijimo natūra variantą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovė ir atsakovas yra gyvenamojo namo (bendras plotas 182,42 kv. m.), es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., bendraturčiai, bendrojoje dalinėje nuosavybėje turintys atitinkamai po ¾ ir ¼ dalį nuosavybės. Ieškovė prašo jai priklausančią dalį ¾ gyvenamojo namo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jos pateiktą būdą. Ginčas kyla dėl ieškovės pateikto atsidalijimo varianto.
Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijimų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Vadovaujantis CK 4.75 str. įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
Ieškovė prašo atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu, priteisiant ieškovei 52,31 kv. m. ploto patalpas gyvenamojo namo pirmame aukšte, 28,48 kv. m. ploto patalpas pastogėje, 36,72 kv. m. ploto patalpas rūsyje bei ūkinį pastatą, atsakovui priteisiant 17,49 kv. m. ploto patalpas gyvenamojo namo pirmame aukšte, 12,67 kv. m. ploto patalpas pastogėje ir 33,97 kv. m. ploto patalpas rūsyje. Ieškovė pateikė patalpų atidalijimo projektą, pagal kurį pirmo aukšto 14,19 kv. m. ploto kambarys atidalijamas mūro siena į dvi dalis, viena dalis 6,5 kv. m. atitenka ieškovei, kita 6,79 kv. m. ploto dalis – atsakovui, joje įrengiamas kambarys. Atsakovui priklausanti virtuvė 1-5 stiklo pertvara padalijama į dvi patalpas, 3,81 kv. m. ploto virtuvę ir 2,67 kv. m. ploto koridorių, kuriame išpjovus angą įrengiami mediniai laiptai palipti į mansardoje esantį kambarį.
Atsakovo nuomone, ieškovės siūlomas namo atidalijimo projektas pažeidžia atsakovo interesus. Atsakovas nesutinka, kad jo naudojama virtuvė būtų padalijama į dvi patalpas – 2,67 kv. m. ploto virtuvę ir 3,81 kv. m. koridorių. Padalijus virtuvę, jos nebebus galima naudoti pagal paskirtį. Kambarį 1-4 padalijus į du kambarius, atsakovui tenkanti patalpa neteks funkcionalumo.
Pagal ieškovės siūlomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą projektą šalių turto dalys nesumažėtų, atsakovui tenkanti patalpų dalis atitiktų jo turimą dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau sprendžiant dėl ieškovės pasiūlyto atidalijimo būdo, svarstytina, ar atlikus pertvarkymus nebūtų pažeidžiami atsakovo teisėti interesai.
Pagal 2012-12-17 Plungės r. apylinkės teismo sprendimą nustatytą naudojimosi tvarką ieškovė naudojasi 16,23 kv. m. ploto patalpa R-3, patalpomis R-1, R-2, R-4, R-5 rūsyje, priestatu 1-7, koridoriumi 1-1, virtuve 1-2, kambariais 1-3, 1-6, pastogės patalpomis 1-11 ir 1-9, o atsakovas - 17,60 kv. m. ploto patalpa R-3 rūsyje, veranda1-8, virtuve 1-5 ir kambariu 1-4.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtu projektu visi pertvarkymo darbai atliekami tik atsakovo šiuo metu naudojamose patalpose. Po pertvarkymo 14,19 kv. m. ploto kambarys atidalijamas į dvi patalpas, kurių plotai atitinkamai 6,5 kv. m. ir 6,79 kv. m., t.y. ieškovui tektų 6,79 kv. m. kambarys, kai ieškovei panašaus dydžio patalpa būtų naudojama tik kaip sandėlis. Teismo vertinimu toks atidalijimas, kai iš gyvenamo 14,19 kv. m. ploto kambario suformuojamas 6,5 kv. m. ploto sandėlis ir 6,79 kv. m. kambarys, kai atsakovas dėl kambario 1-4 pertvarkymo netektų dalies gyvenamojo ploto, nėra racionalus. Pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14.2 p. minimalus buto bent vieno kambario plotas - 16 kv. m., pagal ieškovės projektą atsakovui tektų 6,79 kv. m. kambarys pirmame aukšte ir 12,67 kv. m. ploto patalpa pastogėje. Atsakovas, siekdamas patekti į šią patalpą turėtų įsirengti laiptus iš suformuojamo 2,67 kv. m. ploto koridoriaus 1-13, tokiu būdu atsakovui tenkanti gyvenamojo ploto dalis dar labiau sumažėtų. Teismas sprendžia, kad projektas pažeidžia nurodytus reikalavimus.
Racionalumo požiūriu kritiškai vertintinas ieškovės pateiktas projektas ir dėl numatomo atsakovo naudojamos virtuvės 1-5 pertvarkymo. Pagal pateiktą projektą žymiai sumažėja atsakovo šiuo metu naudojamos virtuvės plotas, virtuvė iš 6,36 kv. m. ploto pertvarkoma į dvi patalpas, 3,81 kv. m. ploto virtuvę ir 2,67 kv. m. ploto koridorių, kuriame įrengiami laiptai į mansardą. Tokiu pertvarkymu iš esmės atsakovo gyvenimo sąlygos pabloginamos, apribojama galimybė naudoti patalpą (virtuvę) pagal funkcinę paskirtį. Padalijus virtuvę, atsakovas netektų galimybės šildyti krosnimi patalpą 1-4, pagal siūlomą projektą tokiu būdu būtų šildoma ne atsakovui, bet ieškovei tenkanti patalpos dalis. Pasiūlymas sujungti virtuvę 1-5 ir projektuojamą kambarį 1-4 į vieną patalpą neįgyvendinamas, kadangi po rekonstrukcijos šios patalpos neturi bendrų sienų. Alternatyvių atidalijimo būdų, pav. laiptų (laiptinės) įrengimo kt,. patalpoje (verandoje ir pan.) ieškovė nepateikė.
Neatsižvelgiant į atsakovo interesus, ieškovė pateiktame projekte priskiria sau maksimaliai patogiausias bendrojo naudojimo patalpų dalis, atsakovui siūlydama tą patalpų dalį, kuria naudotis būtų komplikuota dėl patekimo į jas nebuvimo. Atsakovui reikėtų įrengti laiptus iš koridoriaus, atsakovas faktiškai be papildomų rekonstrukcijos darbų netektų galimybės naudotis gyvenamuoju plotu, kai ieškovei siūlomoje gyvenamojo namo dalyje jokie pertvarkymai nebūtų atliekami. Be to, pagal siūlomą projektą atsakovui tektų gyvenamosios patalpos pastogėje, kurios savo paskirtimi nėra lygiavertės gyvenamosioms patalpoms namo pirmame aukšte.
Pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą gyvenamojo namo vertė 109 000 Lt, atitinkamai atsakovui tenkančios dalies vertė 27250 Lt. Ieškovės siūlomu atidalijimo projektu numatoma pertvarkymų išlaidų kaina 8313 Lt, kurią sudaro statybiniai darbai patalpų atskyrimui, dujotiekio, šildymo tinklų ir elektros tinklų atskyrimui. Tačiau iš pateikto projekto matyti, kad nėra paskaičiuotos būsimos išlaidos, galutinai įrengiant pastogės patalpas, projekte neišspręsti vandentiekio ir kanalizacijos atskyrimo, pastogės šildymo klausimai, todėl pertvarkymų išlaidos būtų didesnės nei nurodo ieškovė. Nagrinėjamu atveju tai nebūtų ekonomiška, nes šalys šiuo metu naudojasi patalpomis, izoliuotomis nuo kito bendraturčio patalpų, ir tokia nustatyta naudojimosi tvarka nereikalauja jokių papildomų išlaidų.
Teismo sprendimu nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, siekiant sudaryti galimybę šalims naudotis jiems priklausančiomis gyvenamojo namo dalimis izoliuotai nuo kito bendraturčio patalpų, atsižvelgiant į bedraturčiams tenkančias dalis. Ieškovės teikiamu projektu teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka keičiama, tačiau tokių pertvarkymų būtinumo ieškovė nepagrindžia. Projekte nėra aptarti vandentiekio ir kanalizacijos atskyrimo klausimai.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad pagal nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką ieškovei tenka 9,19 kv. m. naudingo ploto mažiau, nei turėtų priklausyti pagal jos dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamojo namo bendras plotas yra 182,42 kv. m. (ne 141,27 kv. m. kaip nurodo ieškinyje ieškovė), iš jų 103,47 kv. m. naudingo ploto , 53,28 kv. m. gyvenamo ploto. Atsakovui atitinkamai turėtų tekti 45,60 kv. m. bendro ploto, 25,86 kv. m. naudingo ploto ir 13,32 kv. m. gyvenamo ploto. Pagal nustatytą naudojimosi tvarką atsakovui tenka 24,77 kv. m. naudingo ploto (6,36 + 14,19 + 4,22) arba 1,09 kv. m. ploto daugiau, šis skirtumas nėra toks ženklus, kad atidalijant iš bendrosios nuosavybės reikėtų iš esmės keisti nustatytą naudojimosi tvarką, ieškovės argumentas dėl jai tenkančio mažesnio ploto nepagrįstas. Susidaręs plotų skirtumas galėtų būti kompensuojamas kitomis patalpomis arba ieškovei pageidaujant kt. būdu (kompensacija).
Pagal formuojamą teismų praktiką bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bedraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme, optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi, siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų, jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus.
Teikiamas atidalijimo variantas turi būti įmanomas įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis turto naudojimo racionalumas. Ieškovės pateiktas atidalijimo projektas techniškai gali būti įgyvendinamas, tačiau ruošiant šį projektą nebuvo įvertinti kito bendraturčio interesai ir šis projektas nėra pagrįstas ekonomiškai. Naujų nekilnojamojo turto objektų suformavimo, atskyrimo išlaidos turėtų būtų protingos, proporcingai pasiskirstytų atidalijamiems bendraturčiams.
Nagrinėjamu atveju ieškovės pasiūlytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, atidalijus ieškovės dalį bendrojoje nuosavybėje taip, kaip numatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame projekte, būtų pažeisti atsakovo interesai. Siūlomu projektu nėra atsižvelgiama į nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką. Ieškovės siūlomas atidalijimo būdas maksimaliai patenkintų ieškovės interesus Tuo tarpu atsakovui tektų atlikti eilę sudėtingų darbų, vykdyti statybos darbus. Pertvarkymai, kuriuos reikėtų atlikti atidalijant ieškovės siūlomu būdu, sukeltų nepatogumų atsakovui bei pablogintų jo padėtį.
Teismo vertinimu šis ieškovės siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas nėra priimtiniausias, kitas bendraturtis kitokio atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantų nepateikė, dėl jau išvardintų priežasčių ieškovės reikalavimas visiškai atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jos siūlomą būdą negali būti tenkinamas, ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).
Pažymėtina, kad šalys, ateityje siekdamos visiškai atsidalinti, turi galimybę kooperuotis ir ieškoti optimalaus, abiem šalims priimtino sprendimo, kaip nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylos nagrinėjimo metu šalys turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas CPK 98 str. nustatyta tvarka. Ieškinį atmetus, ieškovė įpareigotina atsakovui atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas
Atsakovas patyrė išlaidų už teisinę advokato pagalbą, kurias sudaro 800 Lt, sumokėjo 605 Lt už turto vertinimą. Atstovavimo išlaidos atitinka LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus dydžius, reikalavimas atlyginti turėtas advokato išlaidas tenkintinas (CPK .
Teismas sprendžia, kad atsakovas, ieškovei siekiant atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nebuvo aktyvus, neieškojo priimtino sprendimo abiems šalims, kad pasiekti priimtiniausią atidalijimo būdą, todėl išlaidos už nekilnojamojo turto vertinimą, tenka abiems šalims lygiomis dalimis (CPK 94 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Priteisti iš L. N. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų M. V.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.