- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-334-368/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius (pirm.), Liudvika Tupienė, Raimundas Jurgaitis
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- M. S., VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė, Vytautas Blažaitis
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,
suinteresuotam asmeniui ir suinteresuoto asmens M. S. atstovei – globėjai J. Ž., jos atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, J. Ž., M. S., Kurtuvėnų regioninio parko direkcijai, VĮ Šiaulių miškų urėdijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. S. pareiškimu kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis nuo 1994 m. gegužės 27 d. atvirai ir nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdo ir įgijo nuosavybės teisę į vasarnamį, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad jo tėvas J. S. apie 1976 metus pastatė vasarnamį (duomenys neskelbtini), miške ant ežero kranto, netoli savo motinos M. S. sodybos. Po tėvo mirties 1994 m. gegužės 27 d. jis minėtu vasarnamiu naudojasi, jį remontavo. Remontui jokių leidimų neturėjo. 2007 metais pagal jo prašymą buvo sudaryta vasarnamio kadastrinių matavimų byla. Valdymas registrų centre nebuvo įregistruotas. Žino, kad šis vasarnamis pastatytas valstybiniame miške. Vasarnamiui joks žemės sklypas nėra išskirtas, žemės nuomos mokesčio niekada nemokėjo.
Kelmės rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendime teismas nustatė, kad nekilnojamojo daikto – vasarnamio kadastriniai matavimai buvo atlikti 2007 metais pagal L. S. užsakymą (b.l. 9-10). Poilsio vasarnamis (duomenys neskelbtini), į Šaukėnų seniūnijos ūkines knygas nėra įtrauktas (b.l. 11). Vasarnamiui (duomenys neskelbtini) kaime yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas jam nėra išskirtas (b. l.13-24). Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus pažymoje (b.l. 54) nurodyta, kad šis skyrius neturi duomenų, kad vasarnamis (duomenys neskelbtini), būtų pastatytas savavališkai. Iš 2009 m. sausio 12 d. VĮ „Registrų centro“ Šiaulių filialo Sprendimų (b.l. 165-166) matyti, kad yra atmestas L. S. prašymas įregistruoti nekilnojamojo daikto duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nėra įregistruotos daiktinės teisės į vasarnamį. Nurodė, jog pareiškėjo pateiktą vasarnamio projektą (b.l. 122) sulyginus su vasarnamio kadastrinių matavimų byloje pateiktu planu (b.l. 18) matyti, kad vasarnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateiktame projekte nurodyto vasarnamio išplanavimas yra visiškai skirtingas. Todėl konstatavo, jog negalima pripažinti įrodytu, kad vasarnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas pagal pareiškėjo pateiktą projektą. Nurodė, jog iš 2009-02-20 Nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo ir žemės sklypo plano prie pažymėjimo (b.l. 168-169) matyti, kad 771,5406 ha Žemės sklypas – (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise valdo Valstybės įmonė Šiaulių miškų urėdija, vasarnamiui (duomenys neskelbtini) kaime niekada nebuvo ir nėra išskirtas žemės sklypas. Pažymėjo, kad pagal LR Miškų įstatymo II skyriaus 11 str. miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtinais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo plano (b.l. 152) bei 2004 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų (b.l. 151) nustatė, kad vasarnamis (duomenys neskelbtini) kaime yra pastatytas rekreaciniame miške, ekstensyvaus pritaikymo zonoje. Pagal minėtų reglamentų 15.1.8.p. ekstensyvaus pritaikymo zonoje yra draudžiama statyti statinius ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Konstatavo, kad šioje miško vietoje, kur stovi vasarnamis, negali būti jokių statinių. Nurodė, jog L. S. valdymo teisė nebuvo įregistruota viešame registre nuo 2003 m. liepos 1 d., t.y. neįvykdytas LR CK 4.27 str. 2 d. reikalavimas, todėl negalima pripažinti, kad L. S. dešimt metų nekilnojamąjį daiktą – vasarnamį valdė teisėtai ir atvirai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas L. S. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad L. S. nuo 1994 m. gegužės 27 d. atvirai ir nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdo ir įgijo nuosavybės teisę į vasarnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
1.Nurodo, kad LR CK 4.68 str. l d. nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Byloje nustatyta, kad 1994 m. gegužės 27 d. mirė pareiškėjo tėvas J. S.. Po jo mirties pareiškėjas įgijo kaip palikimą vasarnamį, kurį visą laiką teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ir naudojosi. Pareiškėjas nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į tą vasarnamį iki sueinant terminui, numatytam LR CK 4.68 str. l d., todėl yra visos LR CK 4.68 str. – LR CK 4.71 str. numatytos sąlygos.
2.Nurodo, kad teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šioje byloje teismas, vertindamas įrodymų visetą, padarė išvadas, kurios nepaneigė esminių prieštaravimų. Teismo motyvai, kad nekilnojamojo daikto - vasarnamio kadastriniai matavimai buvo atlikti 2007 metais pagal pareiškėjo užsakymą, kad vasarnamis nėra įtrauktas į seniūnijos ūkines knygas ir jam nėra išskirtas žemės sklypas, ne tik kad atitinka, bet ir neprieštarauja LR CK 4.68 str. – LR CK 4.71 str. numatytoms sąlygoms.
3.Nurodo, kad nepagristas teismo motyvas, jog vasarnamio projektas neatitinka vasarnamio išplanavimo ir lyg projektas ne šio vasarnamio. Projektas buvo 1976 m. suderintas su Kelmės rajono architektu, kad šis projektas yra vasarnamiui prie (duomenys neskelbtini), o ne prie (duomenys neskelbtini), kaip aiškina J. Ž., pastatyti. Žinoma, vėliau vasarnamis buvo perstatytas. Vasarnamis yra pastatytas 1976 m., kada dar nebuvo regioninio parko bei rekreacinio miško zonos, nebuvo ir priimtų atitinkamų LR Vyriausybės nutarimų dėl saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų. Todėl dabartinio regioninio parko teritorijoje, šalia vasarnamio, yra pareiškėjo žmonos J. S. ir M. S. asmeninės nuosavybės teisėmis valdomas žemės sklypas su atitinkamais statiniais. Kas paneigia aiškinimą, kad ten negali būti jokių statinių.
4.Nurodo, kad teismas neteisingai nurodė, kad nėra įrodyta, jog pareiškėjo tėvas pastatė vasarnamį teisėtai, sąžiningai ir vienas. Statybos ir statinių naudojimo valstybės priežiūros skyrius savo pažymoje nurodė, kad nėra duomenų, jog vasarnamis (duomenys neskelbtini) būtų pastatytas savavališkai. Aiškinimas, kad vasarnamį statė M. S., neatinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Išskyrus J. Ž. aiškinimą apie M. S. vasarnamio statymą bei naudojimąsi, jokių įrodymų teismui nebuvo pateikta. Todėl teismas turėjo jos parodymams duoti atitinkamą įvertinimą.
Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Kasacinis teismas išaiškino, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (LR CK 4.47 str. 11 p.). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų LR CK 4.68 str. 1 d. suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos LR CK 4.68 str. - LR CK 4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra LR CK 4.58 str. – LR CK 4.71 str. nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 str. nurodytu būdu; 2) yra visos LR CK 4.68 str. – LR CK 4.71 str. nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006).
Kasacinis teismas, aiškindamas įgyjamosios senaties taikymo sąlygas, taip pat yra išaiškinęs, kad pagal LR CK nustatytą reglamentavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui:
1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas ( LR CK 4.22 str., LR CK 4.68 str.). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos;
2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių būtų (LR CK 4.68 str., LR CK 4.70 str.);
3) asmuo valdo daiktą teisėtai (LR CK 4.23 str., LR CK 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Antai pagal LR CK 4.69 str. 2 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo;
4) daikto atviras valdymas (LR CK 4.68 str.). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;
5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (LR CK 4.68 str., LR CK 4.71 str.). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006 ir kt.).
Viena iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra tai, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 str. nurodytu būdu. Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (LR CK 4.68 str. 1 d.). Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina.
Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektu. Tai teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (LR CK 4.47 str. 4 p., 12 p.). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka LR CK 4.67 str. 1 d. reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškimą, konstatavo dviejų sąlygų, būtinų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimui įgyjamąja senatimi, nebuvimą, o būtent nustatė, jog pareiškėjas neįrodė, jog: 1) valdo daiktą teisėtai; 2) valdo daiktą atvirai. Su šiomis teismo išvadomis nesutinka apeliantas, todėl dėl kiekvienos iš sąlygų, teismo nustatytų neįrodytomis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pasisako atskirai.
Dėl daikto valdymo teisėtumo
Kaip jau anksčiau minėta, neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas vasarnamio projektas (b.l. 122) ir vasarnamio kadastrinių matavimų byloje esantis planas (b.l. 18) yra skirtingi. Teismas išklausęs suinteresuoto asmens J. Ž. parodymus, jog pateiktas pareiškėjo projektas yra ne šio vasarnamio, o kitų vasarnamių, kurie pastatyti prie (duomenys neskelbtini), priėjo išvados, kad negalima pripažinti, jog vasarnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas pagal pareiškėjo pateiktą projektą. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados vertintinos kritiškai. Iš pareiškėjo L. S. pateikto vasarnamio projekto (b.l. 122) matyti, kad jis 1976 m. buvo suderintas su Kelmės rajono architektu. Nurodyta, kad šis projektas yra skirtas poilsio nameliui prie (duomenys neskelbtini), o ne prie (duomenys neskelbtini), kaip aiškino suinteresuotas asmuo J. Ž., statyti. Projekte taipogi yra nurodyta, kad poilsio namelis statomas miške šalia S. sodybos, kurią sudaro gyvenamasis ir ūkio pastatai. Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantis vasarnamio vidaus planas (b.l. 18) ir pareiškėjo pateiktas vasarnamio vidaus projektas (b.l. 122) yra skirtingi. 1976 m. projekte buvo numatyta, kad tai turėtų būti sublokuotas poilsio namelis, turintis vieną įėjimą, du kambarius, esančius vienas priešais kitą, į kuriuos patenkama iš koridoriaus ir kurie yra izoliuoti vienas nuo kito. Tuo tarpu iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančio vasarnamio vidaus plano matyti, kad vasarnamis taip pat turi du kambarius, tačiau jie yra šalia vienas kito, turi bendrą sieną ir duris, per kurias galima patekti iš vieno kambario į kitą. Taip pat pakeista ir vasarnamio fasado išvaizda, papildomai įrengiant terasą (b.l. 17-20, 122). Akivaizdu, kad 1976 m. poilsio namelio vidaus projektas buvo pakeistas, t.y. kaip nurodo pareiškėjas, atliktas kapitalinis remontas.
Jeigu daiktas yra sukurtas statybos būdu, tai reikalavimai jam kaip nekilnojamajam daiktui vertinami atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir į keliamus reikalavimus jam pagal statybos norminius aktus. Vasarnamio nuosavybės teisė jo valdymo pradžios metu ir dabar neįteisinta, jai įteisinti taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus. Pagal LR Statybos įstatymo 2 str. 2 d. vasarnamis yra statinys. Pagal LR Statybos įstatymo 2 str. 20 d. statinio kapitalinis remontas - statinio remontas, kai: statinio susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas, karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies keičiama statinio fasadų išvaizda (keičiama dalis fasado elementų ar įrengiami papildomai nauji elementai - balkonai, durys, langai, architektūros detalės, keičiama susidėvėjusi statinio išorės apdaila į tokio pat tipo kaip buvusi ar į kitą apdailą); keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Pagal LR Statybos įstatymo 23 str. 1 d. statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus: 1) nesudėtingų statinių statybą; 2) statinio paprastąjį remontą. Remiantis LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d., savavališka statinio statyba - statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios. Kaip matyti iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007-03-23 pažymos Nr. 12, Šiaulių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje nėra duomenų, kad vasarnamis (duomenys neskelbtini), būtų pastatytas savavališkai, neprieštaraujama, kad minėtas vasarnamis būtų teisiškai įregistruotas (b.l. 54). Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos matyti, kad vasarnamiui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2007-01-19 yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti statybos pradžios- pabaigos 1976 metai, pažymėta, jog pastatas turi mansardą (b.l. 14-20). Vertinat anksčiau išvardintus įrodymus darytinas išvada, kad vasarnamis kaip nekilnojamasis daiktas buvo teisėtai sukurtas statybos būdu.
Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog pareiškėjas valdo vasarnamį neteisėtai, nurodė ir aplinkybę, kad vasarnamis yra pastatytas ant valstybei priklausančios žemės, kurią patikėjimo teise valdo VĮ Šiaulių miškų urėdija. Taipogi teismas pažymėjo, kad vasarnamis (duomenys neskelbtini) yra pastatytas rekreaciniame miške, ekstensyvaus pritaikymo zonoje, todėl miško vietoje, kur stovi vasarnamis, negali būti jokių statinių. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad vasarnamis buvo pastatytas 1976 m., kada dar nebuvo nei regioninio parko bei rekreacinio miško zonos, nei LR Vyriausybės nutarimais tvirtinamų tipinių apsaugos reglamentų dėl saugomų teritorijų. Todėl nepagrįstos pirmosios instancijos išvados, jog vasarnamis pastatytas ant valstybei priklausančios žemės tokioje vietoje, kur negali būti jokių statinių.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybės ir išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, jog vasarnamis pastatytas neteisėtai.
Dėl daikto atviro valdymo
Pirmosios instancijos teismas netenkindamas prašymo konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas L. S. vasarnamį valdė teisėtai ir atvirai. Vieną iš motyvų teismas nurodė, jog L. S. valdymo teisė nebuvo įregistruota viešame registre nuo 2003 m. liepos 1 d., t.y. neįvykdytas LR CK 4.27 str. 2 d. reikalavimas. Šios pirmosios instancijos teismo išvados LR CK 4.27 str. 2 d. prasme nėra neteisingos, tačiau teismas neatsižvelgė į byloje esamų įrodymų visumą.
Vertinant daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo ir jo valdymą, kuris tęsėsi jam įsigaliojus, būtina atsižvelgti į LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Ši įstatymo norma reiškia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo ir LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai LR CK 4.27 str. 2 d. nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju daikto valdymo pagrindu pagal įgyjamąją senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomą daiktą.
Kitokios teisinės pasekmės atsiranda, jeigu įstatymu nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnyje nustatytos 2003 m. liepos 1 d. datos. Pagal LR CK 4.27 str. 2 d. nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo jo įregistravimo viešame registre momento. Taigi tokiu atveju, kai LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003 m. liepos 1 d., ir daikto valdymas nebuvo įregistruotas viešame registre, laikytina, kad daikto valdymas nėra viešas. LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo – iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Daikto registracijos pagrindas yra teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas daikto valdymo faktas (LR CPK 529 str.). Po 2003 m. liepos 1 d., įregistravus daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 CK įsigaliojimo, šis terminas įskaitomas į dešimties metų terminą, skaičiuojamą nuo daikto valdymo įregistravimo viešame registre momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas L. S. nuo 1994 m. gegužės 27 d. nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdo vasarnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas patvirtino, kad po 2003 m. liepos 1 d. viešame registre vasarnamio valdymo jis nėra įregistravęs, nėra priimtas ir teismo sprendimas, patvirtinantis faktinį minėto vasarnamio valdymą. LR CK 4.71 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko LR CK 4.68 str. nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Kaip jau anksčiau nustatyta, vasarnamis pastatytas 1976 metais (b.l. 19). Liudytojai P. P., I. A. V., R. S., B. B. teisme patvirtino, kad vasarnamį statė pareiškėjo tėvas J. S. (b.l. 125-130). Suinteresuotas asmuo J. Ž. nurodė, kad J. S. vasarnamio nestatė, jį stačiusi jos mama M. S. (b.l. 125-130), tačiau nei rašytiniais, nei liudytojų parodymais savo argumentų nepatvirtino. Pažymėtina, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 12 str. 178 str.). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko įrodytu, kad vasarnamį statė J. S., kuris jį ir valdė iki pat savo mirties 1994-05-27 (b.l. 7). Tokiu būdu, vertinant vasarnamio valdymo laiką LR CK 4.71 str. 2 d. normos prasme, konstatuotina, kad per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas iš J. S. perėjo pareiškėjui L. S., o kiekvieno iš jų valdymas atitiko LR CK 4.68 str. nustatytus reikalavimus, todėl jų valdymo laikas skaičiuotinas kartu. Konstatuotina, kad LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., todėl LR CK 4.27 str. 2 d. nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, šiuo konkrečiu atveju netaikoma.
Vadovaudamasi išdėstytais motyvais ir nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
Pareiškimas tenkintinas. Nustatytinas faktas, kad pareiškėjas L. S. įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į vasarnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti faktą, kad pareiškėjas L. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į vasarnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su terasa (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).