Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, Vilmai Smolskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2012-11-23, apie 22.04 val., vairuodamas automobilį Ford „Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovinčią transporto priemonę apgadindamas abu automobilius, tuo pažeidė Kelių teismo taisyklių 9 p., 132 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Be to, R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis kliudęs kitą stovinčią transporto priemonę ir apgadindamas abu automobilius iš įvykio vietos pasišalino, policijai apie įvykį nepranešė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.1 p., 231.2 p., 234 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

R. M. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad tą dieną grįžo iš sodo labai pavargęs, sustojo kieme, norėjo pastatyti mašiną į laisvesnę esančią kieme vietą. Kiemuose visuomet automobilius visi statė net kreivai, kadangi vietos aikštelėje nedaug. Jam bevažiuojant kitos mašinos vairuotojas pradėjo signalizuoti kad pasitrauktų, tada jis važiavo į kitą kiemą apsisukti ir nežymiai kliudė kitą mašiną. Manė, kad užvažiavo ant akmenuko, o paskui mašiną pastatė nuo įvykio vietos maždaug už 10 metrų. Tuomet nuėjo pasižiūrėti kokį akmenuką pervažiavo ir pagalvojo, kad galimai kliudė kitą mašiną, tačiau automobilio savininko nerado, todėl paliko savo duomenis už valytuvų ir užpildė deklaraciją. Policijai neskambino, nes nepagalvojo, kad tai yra privaloma. Kaimyno automobilis stovėjo ant pravažiavimo, todėl jis nepajuto padaręs įvykį, pajautė krestelėjimą jutau, tačiau nepajautė, kad įbraukė. Pripažįsta, kad padarė pažeidimą, tačiau teigia, kad tyčia iš įvykio vietos nepasitraukė, nes kai pajuto stuktelėjimą, grįžo apžiūrėti ir paliko vizitinę kortelę. Tuo metu mobiliojo ryšio telefono su savimi neturėjo. Taip pat nurodė, kad turi tiek civilinės atsakomybės, tiek kasko draudimus, taigi neturėjo tikslo bėgti. Vairuoja jau 52 metus ir niekada neturėjo jokio įvykio. Po įvykio jis kreipėsi į nukentėjusįjį, norėjo atlyginti žalą, tačiau jis atsakė, kad pretenzijų neturi, kadangi viską atlygins draudimas. Pastatęs mašiną ir nuėjęs namo nespėjo užpildyti deklaracijos, kadangi policija atvyko po 10-15 min.

Liudytojas T. V. parodė, kad tuo metu kai paskambino policijos pareigūnas ir paklausė ar jam priklauso automobilis Audi A6, jis buvo namuose. Jam buvo paaiškinta, jog automobilis apgadintas ir yra liudytojas, kuris matė įvykį. Atėjęs apžiūrėjo automobilį, matėsi, kad jis apgadintas. Pareigūnai viską supildė ir surado kaltininką pagal adresą, viskas įvyko gana greitai. Iš pradžių užkištos kortelės nematė. Sugrįžęs iš policijos, kur rašė paaiškinimus, pamatė nukritusią kortelę, manė, kad tai reklama.

Liudytojas A. D. parodė, kad 2012-11-23 apie 22 val. atvažiavo į kiemą, kur išlipęs iš automobilio priešais pastebėjau automobilį Ford Mondeo. Šis automobilis suko į dešinę pusę, šonu kliudė automobilį Audi A6 ir nesustojęs nuvažiavo toliau, kur apsisuko. Jis priėjęs prie minėto vairuotojo automobilio pabaladojo į langą, nes norėjo paklausti ar nejuto, kad kliudė, tačiau po pabeldimo vairuotojas nuvažiavo, apsisuko, pastatė automobilį, pasiėmė daiktus ir nuėjo link namo. Automobilis Audi A6 sulingavo, todėl suprato, kad buvo kliudytas. Įvykio metu buvo tamsu, jis buvo už maždaug 30 metrų, girdėjo garsą. Apie įvykį policijai pranešė maždaug už 20 minučių. Nematė, kad vairuotojas būtų grįžęs apsižiūrėti, kas atitiko.

Liudytojas V. P. parodė, kad R. M. yra jo kaimynas. Jis vakare išvedė šunį ir matė, kad R. M. vaikšto aplink šviesios spalvos Audi. Paklausus ką jis čia daro, jis atsakė, kad lygtais tą automobilį brūkštelėjo ir paklausė, ar nežino kieno ta mašina, tačiau jis nežinojo. Tuomet R. M. priekyje automobilio užkišo vizitinę kortelę. Automobilio pažeidimai buvo labai nežymūs. Matė tą momentą, kai R. M. apžiūrinėjo automobilį, o paskui vizitinę įkišo priekyje.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino, pažeidimo faktas taip pat visiškai įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1, 2), eismo įvykio vietos schema (b.l. 3), nuotraukomis (b.l. 4, 5), tarnybiniu pranešimu (b.l. 6), paaiškinimais (b.l. 8-10), kita bylos medžiaga.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad R. M. 2012-11-23, apie 22.04 val., vairuodamas automobilį Ford „Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovinčią transporto priemonę apgadindamas abu automobilius, teismas laiko, kad jo veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. R. M. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio, t. y. po automobilių kontakto, jis nesustojo ir nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog R. M. iš pradžių nepajuto, kad užkabino stovėjusią transporto priemonę, manė, kad užvažiavo ant akmens, tačiau kilus įtarimui sugrįžo į įvykio vietą ir pamatė, kad automobilį vis dėlto kliudė. R. M. nurodė, kad nežinojo, kas yra automobilio savininkas, todėl už automobilio lango užkišo savo vizitinę kortelę ir nuėjo namo pildyti eismo įvykio deklaracijos, taip pat nurodė, kad yra apsidraudęs tiek civilinės atsakomybės, tiek kasko draudimu. Neiškvietė policijos po įvykio, kadangi su savimi neturėjo telefono, nuėjo į šalia esančius namus ir jam nespėjus iškviesti policijos ir nespėjus užpildyti eismo įvykio deklaracijos atvažiavo policija. Tai, kad R. M. prie apgadinto automobilio paliko savo kontaktinius duomenis, patvirtino ir liudytojas V. P., o nukentėjusysis teigė radęs paliktą kortelę, tačiau tik po to, kai grįžo iš policijos. R. M. automobilį pastatė šalia aikštelėje, tame pačiame namo kieme, automobilį patraukė iš įvykio vietos tik dėl to, jog galėtų pravažiuoti kiti automobiliai. Byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, tokie duomenys rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas sprendžia, jog R. M. veiksmuose tyčios pasišalinant iš įvykio vietos nebuvo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos ATPK 225 str. 1 d. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylas pagal ATPK 127 str. 2 d. nagrinėja policija, tačiau ATPK 224 str. 2 d. nustatyta, kad vieno asmens padaryti keli administraciniai teisės pažeidimai nagrinėjami teisme, jeigu tie pažeidimai buvo nustatyti vienu metu, administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl jų turi teisę surašyti viena institucija (organas ar pareigūnas) ir bent vieno iš tų pažeidimų nagrinėjimas yra priskirtas apylinkės teismo kompetencijai, todėl teismas nagrinėjamu atveju skiria nuobaudas už visus pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), pažeidimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., jam skirtina bauda šio straipsnio sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 127 str. 2 d., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti jį 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4 B, Kaunas, 315 kab.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. R. M. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.