- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-13
- Bylos Nr.
- ATP-1094-209/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimo, kuriuo V. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 28 eurų bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nubaustas už tai, kad 2015-06-20, apie 10.00 val., Užupio g. 2A, Vilniuje, vairuodamas automobilį Citroen Evasion, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepamatė stovėjusio išlankstomo staliuko ir reklaminio stendo, nesugebėjo jų apvažiuoti, kliudė juos ir pervažiavo. Eismo įvykio metu buvo apgadintas staliukas ir reklaminis stendas. Po ko pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 128 p., 220 p., 222 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-14 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nurodo, kad byloje neįrodyta apelianto kaltė dėl eismo įvykio (turto sugadinimo) sukėlimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos, todėl jis nepagrįstai ir neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Apeliantas paaiškino, kad išvažiuodamas iš kiemo lėtai judėjo Užupio gatvės kryptimi ir nekliudė bei neapgadino kieme paliktų daiktų. Jokių kliūčių važiuojamoje dalyje jis nematė ir nepajuto. Važiuodamas iš kiemo jis sustojo padėti išvažiuoti trukdančių automobilių vairuotojams ir iš kieme buvusių žmonių jokių pretenzijų dėl daiktų sugadinimo bei prašymų palaukti daiktų savininko negirdėjo.
Pažymi, kad sugadinto staliuko ir stendo savininkė A. J. eismo įvykio nematė. Nukentėjusioji teigė, kad grįžusi paliktus daiktus rado toje pačioje vietoje atremtus į sieną šalia vartų. Liudytojas K. G. teisme paaiškino, kad staliukas ir stendas iki eismo įvykio ir po jo stovėjo atremti į sieną, kaip tai užfiksuota fotonuotraukose. Be to, liudytojas parodė, kad jis stovėjo priešingoje kelio pusėje, todėl nematė, kaip apelianto automobilis kliudė staliuką ir stendą. Apie jų sugadinimą jis sprendė pagal garsą.
Apeliantas mano, kad iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad tokioje padėtyje stovintis staliukas ir stendas fiziškai bei techniškai negali būti sugadintas, kaip parodyta nuotraukoje ir konstatuota byloje. Fotonuotraukoje ant reklaminio stendo ir staliuko aiškiai matyti automobilio padangos apatinės dalies protektoriaus žymės, kurios galėtų atsirasti tik pervažiavus ant žemės gulinčius staliuką ir stendą. Važiuojantis automobilis negali tokiu būdu sugadinti stovintį, atremtą į sieną staliuką ar stendą ir palikti tokių padangų žymių, nepriklausomai nuo to, ar jis galėjo būti atremtas į sieną šiek tiek stačiau ar gulsčiau. Jeigu staliukas ir reklaminis stendas stovėjo ir liko stovėti po susidūrimo su automobiliu, o padangų žymės rodo, kad jos galėjo būti paliktos tik ant gulinčių daiktų, tai šioje situacijoje kyla pagrįstos abejonės dėl priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmų ir turtui padarytos žalos atsiradimo. Staliuką ir stendą, tačiau ne stovinčius, o gulinčius važiuojamoje kelio dalyje, galėjo pervažiuoti ir kitas automobilis. Be to, bylos įrodymų vertinimo kontekste neturėjo būti sureikšminti liudytojo K. G. paaiškinimai apie girdėtą lūžtančio staliuko garsą, nes dėl mugės dalyvių pasiruošimo prekybai buvo skleidžiami įvairūs garsai, todėl liudytojas galėjo suklysti dėl garso pobūdžio ir neteisingai identifikuoti garso šaltinį.
Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir dėl tyčinį pasišalinimą iš įvykio vietos, nes jis nemanė ir neturėjo jokio pagrindo manyti, kad sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą turtui. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad jis techniškai negalėjo padaryti tokio pobūdžio turto sugadinimų ir sukelti eismo įvykį. Be to, sustojęs V. A. negirdėjo ir nematė liudytojo K. G., aiškinusio jam apie sugadintą turtą ir prašiusio palaukti savininkės. Pats liudytojas paaiškino, kad nebuvo priėjęs prie apelianto pasikalbėti apie sugadintus daiktus ir nesakė, kad tarp jų vyko pokalbis. Apeliantas teigia, kad nieko negirdėjo, nematė ir nesuvokė apie padarytą žalą. Liudytoja O. B. parodė, kad matė V. A. išvažiuojantį iš kiemo, tačiau nematė, kad jis būtų ką nors kliudęs ar jam kas nors būtų pareiškęs pretenzijas dėl sugadinto turto. Byloje nėra kitų įrodymų, galinčių patvirtinti kalbėjimo per atstumą faktą ir galimybę apeliantui išgirsti informaciją apie sukeltą eismo įvykį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą liudytojo parodymams, nors liudytojų parodymai ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens parodymai yra lygiaverčiai. Analogiškai mano ir apie bendravimo su nukentėjusiąja aplinkybes. Teigia, kad jam išvažiavus iš kiemo ir sustojus prie parduotuvės „IKI“ priėjo A. J. ir kalbėdama apie blogą „karmą“ pareikalavo atlyginti žalą už sugadintą turtą. Turėdamas abejonių dėl moters elgesio adekvatumo ir žinodamas, kad jokio turto jis nesugadino, apeliantas manė, kad yra šantažuojamas, todėl nesutiko atlyginti žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
V. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. A. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Šalies argumentai
V. A. teiginys, kad jis, inkriminuotu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Citroen Evasion, v/n (duomenys neskelbtini) neapgadino stovėjusio išlankstomo staliuko ir reklaminio stendo, prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems įrodymams.
Teismo posėdyje nukentėjusioji A. J. paaiškino, kad įvykio dieną nuvyko į Užupį, kur ketino dalyvauti mugėje. Išlankstomą staliuką ir reklaminį stendą pastatė Užupio g. 2A namo kieme atrėmusi į sieną ir nuėjo pasikalbėti su mugės organizatoriais. Grįžusi pastebėjo, kad jos daiktai apgadinti. Priėjęs vaikinas pasakė, kad matė, kas pervažiavo jos daiktus, vyriškį sustabdė ir prašė palaukti kol grįš šeimininkė, bet jis nuvažiavo. Vaikinas nufotografavo automobilį ir atsiuntė jai nuotrauką (b. l. 34-35). Nukentėjusioji rašytiniame paaiškinime nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 11).
Liudytojas K. G. parodė, kad eismo įvykis įvyko Užupyje, „Užupio meno inkubatoriaus“ kieme, prie įvažiavimo iš Užupio g. per arką į kiemą. Prie arkos buvo pastatytas išlankstomas staliukas ir kažkoks paveikslas. Staliukas nebuvo išlankstytas, stovėjo atremtas į sieną. Liudytojas stovėjo kitoje pravažiavimo pusėje, maždaug 2,5 m atstumu nuo įvykio vietos. Matė, kaip automobilis Citroen Evasion važiavo pro nukentėjusiosios daiktus, o jam pravažiavus daiktai buvo sulaužyti. Daiktus automobilis užstojo sekundę. Be to, liudytojas girdėjo linkstančio aliuminio garsą ir kažkas pokštelint. Pravažiavus automobiliui, daiktai liko stovėti atremti į sieną. Vairuotojui nesutikus palaukti daiktų savininko, jis nufotografavo automobilį (b. l. 36-37). Liudytojas K. G. rašytiniame paaiškinime nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 13). Byloje esančioje nuotraukoje užfiksuotas bordinės spalvos automobilis Citroen Evasion, v/n (duomenys neskelbtini) kuris VĮ „Regitra“ duomenimis priklauso V. A. (b. l. 15-16).
Policijos pareigūno V. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog Užupio g. 2A automobilis apgadino išlankstomą prekybinį staliuką ir pasišalino. Atvykus į eismo įvykio vietą nukentėjusioji A. J. paaiškino, kad atėjo prekiauti į Užupio g. 2A, prie sienos pastatė išlankstomą staliuką ir išėjo, grįžusi pastebėjo, kad staliukas sulankstytas ir pervažiuotas automobilio. Įvykį matė K. G. (b. l. 5).
BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2015-06-20, 10.42 val., A. J. pranešė, kad šiuo metu Užupyje vyksta mugė, pranešėjos daiktus suvažinėjo pravažiuojantis automobilis, pranešėja rado kaltininką, tačiau vyras atsisako padengti nuostolius (b. l. 7).
Eismo įvykio schemoje nurodyta, kad kieme prie namo, esančio Užupio g. 2A, stovi sulankstomas prekybinis staliukas (b. l. 8), nuotraukose iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro matomas apgadintas reklaminis stendas ir baltas išlankstomas staliukas (b. l. 10).
Įvertinus minėtus įrodymus, nėra jokių abejonių, kad V. A., skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Citroen Evasion, v/n (duomenys neskelbtini) apgadino A. J. priklausančius išlankstomą staliuką ir reklaminį stendą. Liudytojas K. G. betarpiškai matė, kad eismo įvykyje dalyvavo būtent V. A. vairuojamas automobilis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojas būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltininką. Jo parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, todėl laikytini patikimais. Tai, kad po eismo įvykio nukentėjusiosios daiktai liko stovėti atremti į sieną, neleidžia teigti, kad automobilis su jais nekontaktavo, nes ant išlankstomo staliuko ir reklaminio skydo matyti padangų protektoriaus žymės. Priešingai nei teigia apeliantas, liudytojo nurodytas eismo įvykio mechanizmas nėra nelogiškas. Įvertinus byloje nustatytą pažeidėjo automobilio važiavimą pro nukentėjusiosios daiktus, transporto priemonės padangų žymes ant apgadintų daiktų ir jų apgadinimų pobūdį, darytina išvada, kad eismo įvykis įvyko būtent liudytojo K. G. nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, eismo įvykį sukėlė būtent V. A. vairuojamas automobilis, kurio metu buvo apgadinti nukentėjusiajai A. J. priklausantys daiktai.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010).
Liudytojas K. G. parodė, kad iš karto po eismo įvykio jis nurodė V. A. apie sugadintus daiktus, tačiau pastarasis, nepaisydamas jo nurodymo ir nesutikęs laukti daiktų savininko, nuvažiavo (b. l. 36-37). Taip pat nukentėjusioji A. J. paaiškino, kad po eismo įvykio ji rado įvykio kaltininką prie parduotuvės „IKI“ ir pasakė šiam apie įvykį, tačiau šis nesutiko tartis dėl padarytos žalos atlyginimo ir išvažiavo (b. l. 34-35).
Nagrinėjamu atveju išlankstomo staliuko ir reklaminio stendo apgadinimų pobūdis ir jų lokalizacija, įvykio metu liudytojo girdėtas garsas, nukentėjusiosios A. J. ir liudytojo K. G. veiksmai po eismo įvykio, neleidžia abejoti tuo, kad V. A. suvokė, jog jis, vairuodamas automobilį Citroen Evasion, v/n (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino nukentėjusiajai priklausančius daiktus, dėl ko pastaroji patyrė turtinę žalą, ir sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad apylinkės teismas spręsdamas klausimą, ar V. A. galėjo pajusti kontaktą su apgadintais daiktais ir suvokti sukėlęs eismo įvykį, įvertino bylos įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog V. A. neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes juo gali būti ir paprasčiausias siekimas išvengti atsakomybės.
Atsižvelgiant į tai, V. A. pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas už minėtų teisės pažeidimų padarymą.
Esant tokioms aplinkybėms keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-14 nutarimą V. A. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą nepakeistą ir V. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.