- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- N-261-25-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarimo Č. B. (Č. B.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Č. B. (toliau – ir pareiškėjas) už tai, kad jis 2009 m. gegužės 18 d., 18.26 val., Vilniuje, Antakalnio g. 2, žiedinėje sankryžoje, vairuodamas autobusą ir persirikiuodamas, nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, susidūrė ir sugadino abi transporto priemones. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 109 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2009 m. gegužės 20 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pareiškėjui skyrė 100 Lt baudą.
Šalies argumentai
Č. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. gegužės 20 d. nutarimą. Paaiškino, kad žiedu važiavo pirma eismo juosta link T. Kosciuškos gatvės. Ribą tarp eismo juostų žymi 1.7 ženklinimo linija. Susidūrimo metu, važiuojant savo eismo juosta, buvo pilnai autobusu įvažiavęs į skiriamąją žiedo dalį. Susidūrimas įvyko jo eismo juostoje. Važiuojantis mikroautobusas atsitrenkė į važiuojančio autobuso galinę dalį. Prieš susidūrimą mikroautobusas stabdė ekstremaliai, todėl liko pėdsakai ant kelio dangos. Tai reiškia, kad mikroautobusas susidūrimo metu judėjo, o ne stovėjo. Be to, kelio ženklas Nr. 507 pastatytas už sankryžos. Jis važiavo griežtai vadovaudamasis KET 122 punkto reikalavimais. Ženklinimo linija 1.6 nenurodo eismo juostų sankryžoje. KET 109 punkto reikalavimus pažeidė mikroautobuso vairuotojas, nes persirikiuodamas užvažiavo ant brūkšninių ženklinimo linijų ir nedavė kelio šalia važiuojančiam autobusui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 15 d. nutarimu pareiškėjo skundą patenkino, Institucijos 2009 m. gegužės 20 d. nutarimą panaikino ir bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukė. Teismas nurodė, kad iš eismo įvykio tiriamosios medžiagos (b. l. 21-32) darytina išvada, jog ginčijamas Institucijos nutarimas pareiškėjo atžvilgiu nėra adekvatus policijos pareigūnų fiksuotiems duomenims. KET 109 punktas akcentuoja, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. Taisyklių 106 punktas įpareigoja, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Iš pareiškėjo 2009 m. gegužės 18 d. rašytinio paaiškinimo (b. l. 26) bei paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, teismas padarė išvadą, jog eismo įvykio kilimo momentu autobuso (b. l. 5, autobuso ilgis – 17325 mm) vairuotojas pareiškėjas važiavo savo eismo juosta (pirma eismo juosta, dešine kelio juosta) ir persirikiavimo manevro neatliko. Iš nukentėjusiojo A. M. 2009 m. gegužės 18 d. rašytinio paaiškinimo (b. l. 25) bei parodymų, duotų teismo posėdžio metu, teismas padarė išvadą, jog pastarasis aptariamos eismo situacijos momentu atliko persirikiavimo manevrą. Teismas nurodė, jog tokią išvadą taip pat patvirtina eismo įvykio vietos planas, kuriame užfiksuotos transporto priemonių važiavimo trajektorijos ir automobilių sugadinimo charakteristika (b. l. 23-24): autobuso sugadinimo vieta – nubrozdintas kairės pusės šonas, t.y. autobuso priekabos dalis (b.l. 14, 24). Teismas pažymėjo, jog transporto priemonių išsidėstymas kelyje taip pat patvirtina, jog nukentėjusysis A. M., atlikdamas persirikiavimo manevrą, nebuvo pakankamai atidus, todėl kilo eismo įvykis. Šių argumentų pagrindu teismas konstatavo, jog pareiškėjo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
II.
A. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2009 m. gegužės 20 d. nutarimą. Nurodo, jog kelio ženklinimas minėtoje sankryžoje yra neteisingas ir juo vadovautis beprasmiška. Pažymi, kad pagal KET nuostatas, jeigu kelio ženklai ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklais. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tą faktą, jog pareiškėjas, vairuodamas autobusą, iš pirmosios (dešinės) eismo juostos, iš kurios pagal kelio ženklą Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“ leidžiama važiuoti tik į dešinę, suko į kairę ir nepaisė šio kelio ženklo reikalavimų. Mano, kad tai buvo pagrindinė įvykusio eismo įvykio priežastis. Mano, jog jis važiavo būtent antra (vidurine) eismo juosta, iš kurios ženklas leidžia sukti į dešinę, todėl jis nepažeidė jokių KET reikalavimų. Nurodo, jog įvykio metu jo vairuojamas automobilis buvo visiškai sustojęs, o automobilių sugadinimų charakteristika patvirtina, jog būtent autobusas užkabino jo automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas dėl to, kad jis 2009 m. gegužės 18 d., 18.26 val., Vilniuje, Antakalnio g. 2, žiedinėje sankryžoje, vairuodamas autobusą ir persirikiuodamas, nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi, susidūrė ir sugadino abi transporto priemones. Tuo jis pažeidė KET 109 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą 127 straipsnio 2 dalyje (b. l. 6). Institucija 2009 m. gegužės 20 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pareiškėjui skyrė 100 Lt baudą (b. l. 4).
KET taisyklių 109 punkte nustatyta, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
ATPK 127 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, jog nustatyta, jog kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas Institucijos nutarimą panaikino ir bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukė, padaręs išvadą, jog pareiškėjas važiavo savo pirma eismo juosta ir persirikiavimo manevro neatliko (b. l. 45-46).
Nukentėjusysis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tą faktą, jog pareiškėjas, vairuodamas autobusą iš pirmosios (dešinės) eismo juostos, iš kurios pagal kelio ženklą Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“ leidžiama važiuoti tik į dešinę, suko į kairę ir nepaisė šio kelio ženklo reikalavimų. Mano, kad tai buvo pagrindinė įvykusio eismo įvykio priežastis (b. l. 51-52).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog pareiškėjo vairuota transporto priemonė neatliko persirikiavimo manevro, vadovavosi fotonuotraukose užfiksuotu minėtos žiedinės sankryžos horizontaliu kelio ženklinimu, iš kurio matyti, jog minėtoje žiedinėje sankryžoje yra dvi eismo juostais (b. l. 7-19, 23-31). Tačiau iš eismo įvykio vietos plano (b. l. 23) ir fotonuotraukų (b. l. 7-9, 16-18, 30) matyti, jog žiedinėje sankryžoje yra pastatytas kelio ženklo Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, kuris nurodo, jog minėtoje žiedinėje sankryžoje yra trys eismo juostos. Pirma dešine eismo juosta eismas galimas tik sukant į dešinę, t. y. į Žirmūnų tiltą, antra eismo juosta eismas galimas tiek žiedine sankryža, tiek sukant į dešinę, trečia eismo juosta eismas galimas važiuojant žiedine sankryža. Taigi darytina išvada, jog minėtoje sankryžoje horizontalus ženklinimas neatitiko vertikalaus ženklinimo, t. y. kelio ženklo reikalavimų. KET 8 punkte nustatyta, jog jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, šios aplinkybės nevertino ir netyrė. Teismas nenustatinėjo, ar minėto kelio ženklo reikalavimai buvo privalomi į eismo įvykį patekusių vairuotojų atžvilgiu, atsižleginat į šio kelio ženklo lokaciją ir kitus kelio ženklus, buvusius žiedinėję sankryžoje, jei buvo privalomi, kokiomis eismo juostomis pagal minėto ženklo reikalavimus važiavo abi transporto priemonės prieš eismo įvykį, kokius manevrus jos galėjo atlikti, kokius atliko ar juos atliko pagal minėto ženklo reikalavimus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kokie kelio ženklai stovėjo prieš žiedinę sankryžą, įvažiuojant į ją iš Olandų gatvės, iš kurios abi transporto priemonės įvažiavo į sankryžą. Ši aplinkybė taip pat yra svarbi, siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių nustatymui pirmosios instancijos teismas iš atitinkamos institucijos turėjo išsireikalauti 2009 m. gegužės 18 dienai aktualią minėtos žiedinės sankryžos kelio ženklų išdėstymo schemą, taip pat teismo posėdyje turėjo apklausti policijos pareigūnus, vietoje fiksavusius eismo įvykio aplinkybes. Be šių aplinkybių išsamaus ir tinkamo ištyrimo bei įvertinimo, nėra galimybės išspręsti nagrinėjamą bylą iš esmės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-926/2010).
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo tinkamai surinkti, ištirti ir įvertinti visi įrodymai, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl pirmosios instancijos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.