Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. balandžio 10 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) 2015 m. rugpjūčio 19 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

3) 2015 m. spalio 2 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

4) 2015 m. lapkričio 17 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

5) 2016 m. birželio 16 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

6) 2018 m. gruodžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį areštu 60 parų su baudžiamojo poveikio priemonėmis;

7) 2019 m. sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 90 parų;

8) 2019 m. gegužės 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

9) 2020 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų;

10) 2021 m. kovo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64-1 straipsnį, 64 straipsnio 1,3,4 dalį areštu 90 parų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72-2 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmę atlikęs teistumas neišnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. B. 2021m. spalio 17 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, tyčia du kartus kumščiu sudavė savo tėvui V. B. į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su tėvu V. B. ir motina V. B. namuose gėrė alų ir degtinę, po to jis norėjo, kad tėvas dar nuvažiuotų su dviračiu į parduotuvę ir nupirktų alaus. Tėvas atsisakė. Tuomet jis priėjęs tėvui, sėdinčiam ant lovos, du kartus kumščiu trenkė į veidą ir sudaužė tėvo telefoną, kad tėvas negalėtų paskambinti į policiją. Kad sudavė tėvui gailisi, tėvo atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. spalio 17 d. apie 13 val. jo sūnus A. B., kuris gyvena kartu su juo adresu (duomenys neskelbtini), liepė jam parvežti alaus. Jie abu jau buvo neblaivūs, todėl jis pasakė sūnui, kad niekur nevažiuos. Virtuvėje tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis sėdėjo ant lovos, ir sūnus du kartus kumščiu trenkė jam į veidą. Po A. B. smūgių jam skaudėjo nosis, vertinant skausmą skalėje nuo 1 iki 10 tai jo skausmas buvo lygus „2“. Po smūgių sūnus atėmė jo mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG, metė jį į grindis ir trypė kojomis. Telefonas sudaužytas ir nebeveikia. Kai sūnus jį mušė, jis pradėjo šaukti pagalbos ir iš kito kambario atėjusi jo žmona V. B. paskambino pagalbos numeriu. Kai į virtuvę atėjo žmona jis išėjo į lauką, kad sūnus nebegalėtų jo mušti. Konflikto metu visi buvo neblaivūs, nes šventė žmonos gimtadienį. Dėl sudaužyto telefono padarytos žalos nevertina, jis jau senas ir nevertingas. Dėl suduotų smūgių sūnus A. B. jo atsiprašė, jis jam atleido. Kadangi sūnus A. B. neturi kur gyventi, jis neprieštarauja, kad sūnus grįžtų į jam priklausančius namus, adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus A. B., būdamas girtas, visada jį skriaudžia (b. l. 10-15, 53-55).

Teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad sūnui atleido, nenori, kad sūnui būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes nebus kas padeda ūkio darbuose. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. spalio 17 d. apie 13 val. ji, jos vyras V. B. ir jos sūnus A. B., kuris gyvena kartu su ja, adresu (duomenys neskelbtini), šventė jos gimtadienio išvakares. Girdėjo, kad sūnus A. B. prašė tėvo V. B., kad jis parvežtų jam alaus, tėvas nesutiko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, ką jiedu abu darė ji nematė, nes buvo kitame kambaryje. Po kelių minučių išgirdo V. B. pagalbos šauksmą ir liepimą iškviesti policiją. Ji taip ir padarė, iškvietė policiją, nes kaip V. B. sakė, sūnus jam sudavė kelis smūgius į veidą ir sakė, kad jam skauda nosį, tačiau nei kraujo nei kitokių sumušimo žymių ant jo veido nesimatė. Matė kad ant žemės mėtosi V. B. sudaužytas telefonas, bet kas jį sudaužė, ji nematė. Sūnus būdamas girtas visada puola mušti tėvą, kartais jį muša, kartais tik stumdo, kartais ant jo šaukia (b. l. 69-71).

Iš bendrojo pagalbos centro informacijos matosi, kad 2021 m. spalio 17 d. 13 val. 10 min. pranešėja V. B. bendruoju pagalbos telefonu pranešė, jog namuose, (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus muša tėvą ( b.l.27).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), rasta neblaivi (2.22 prom.) pranešėja V. B., neblaivus (1.66 prom.) A. B., neblaivus (1.86 prom.) V. B., kuris patvirtino, kad sūnus jam du kartus kumščiu trenkė į veidą( b.l.21).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. B. panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – tėvo V. B. atžvilgiu, tyčia sudavė kumščiu du smūgius į veidą taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams, todėl girtumas laikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad jis nusikalsto turėdamas neišnykusių teistumų už analogiškus nusikaltimus, kas sudaro nusikaltimų recidyvą ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis A. B. teisiamas vienuoliktą kartą, padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą esant neišnykusiam teistumui už smurtą artimoje aplinkoje, baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius nusižengimus. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad A. B. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis poelgis. Tačiau kaltu jis prisipažino, smurtiniais veiksmais didelių neigiamų pasekmių nesukelta, nukentėjusiojo atsiprašė, jis kaltinamajam atleido, nei civilinio ieškinio nei pretenzijų nereiškia. Pažymėtina, kad kaltinamojo konfliktas su tėvu ( nukentėjusiuoju) kilo jiems abiem vartojant alkoholį, nors nukentėjusiajam yra žinoma, kad sūnus serga ir alkoholis išprovokuoja sūnaus agresyvumą. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, kaltinamajam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, - trumpalaikis laisvės atėmimas - areštas. Kadangi A. B. daug kartų teistas, teistumai neišnykę, skiriamas ilgiausios trukmės areštas, numatytas už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi A. B. prisipažįsta esąs kaltas, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. spalio 17 d. 13 val. 50 min. iki 2021 m. spalio 18 d. 16 val. 18 min. įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnio 2 dalis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – tai baudžiamojo poveikio priemonė, kuri skiriama asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui ar artimam giminaičiui, ir gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis). Kadangi A. B. nusikalto prieš savo šeimos narį , todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris, tikėtina, galėtų daryti teigiamą poveikį kaltinamajam.

Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo V. B. – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso( toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. A. B. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl iš jo priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą VGTP pažymą - 54 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais , 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, ją prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo V. B. – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti A. B., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti bausmę, administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Nuteistajam per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, ši įstaiga kreipiasi į policiją dėl nuteistojo paieškos paskelbimo.

Priteisti valstybei iš A. B. 54 Eur ( penkiasdešimt keturis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ( įmokos kodas 5630).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus teismą.