Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-08-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2396-946/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-12
Bylos Nr.
e1-2396-946/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
G. Š.
Baudžiamoji byla Nr. e1-2396-946/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28375-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 12 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ankščiau teistas:

1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 m. laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 8 mėnesiai laisvės apribojimo;

2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 1 m. laisvės apribojimo;

3) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį 54 MGL (2700 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 36 MGL (1800 Eur) bauda (sumokėta 2018 m. gruodžio 17 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. 2020 m. liepos 17 d. apie 21.00 val., namo, (duomenys neskelbtini) kieme, žodinio konflikto metu, tyčia, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – buvusios sutuoktinės Z. Š. atžvilgiu, tai yra, koja spyrė jai vieną kartą į sėdmenis, taip sukeldamas nukentėjusiajai savo šeimos narei Z. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. Š. kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas, pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su Z. Š., su kuria yra išsituokęs jau 20 metų, tačiau kartu gyvena minėtu adresu ir bendrai veda ūkį. 2020 m. liepos 17 d., dienos metu, buvo išvykęs, išvykoje gėrė alkoholinius gėrimus. Jis į namus, minėtu adresu, grįžo apie 20.00 val., tiksliai laiko pasakyti negali, kadangi buvo neblaivus. Grįžęs namuose rado savo buvusią žmoną Z. Š. ir sūnų R. Buvo neblaivus, negali pasakyti dėl ko, tačiau tarp jo ir Z. Š. kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje, jiems būnant namo kieme, jis vieną kartą dešine koja įspyrė Z. Š. į sėdmenis. Po spyrio jis daugiau jai smūgių nesudavė. Po šio įvykio jis iš karto išėjo iš namų, kur - pasakyti nenori. Jo sūnus R. įvykio nematė, kadangi buvo kambaryje. Jis labai nuoširdžiai gailisi, kad savo buvusiai žmonai Z. Š. sukėlė fizinį skausmą, jos atsiprašė (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. Š. parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji Z. Š. parodė, kad gyvena kartu su vienu pilnamečiu sūnumi ir su buvusiu vyru G. Š., su kuriuo yra išsituokusi apie 20 metų. Nors ir išsituokusi, tačiau kartu su G. Š. gyvena jos namuose (duomenys neskelbtini) bei veda bendrą ūkį. Ankščiau yra buvę smurto atvejų, tai yra G. Š. ne kartą yra smurtavęs jos atžvilgiu, yra buvę pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kai G. Š. būna neblaivus, nuolat vyksta konfliktai. 2020 m. liepos 17 d., dienos metu, G. Š. buvo išvykęs, su kažkuo gėrė alkoholinius gėrimus. G. Š. į namus grįžo apie 20.30 val. neblaivus. Atsidaręs šaldytuvą purvinomis rankomis ėmė maistą, todėl ji pasakė, kad taip daryti negražu, ant jo suriko. Tuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu buvęs sutuoktinis puolė ją vytis, ji išbėgo į lauką. Kieme pavijęs jis jai koja vieną kartą įspyrė į sėdmenis, tačiau kuria koja įspyrė - nematė, taip sukeldamas jai didelį fizinį skausmą, kadangi spirdamas pataikė į apatinį stuburo kaulą. Po šio spyrio į lauką išbėgo sūnus R., kadangi išgirdo triukšmą. Ji ėmė skambinti pagalbos telefonu, o G. Š., tai išgirdęs, išėjo link miško, tikriausiai pas savo tėvą. Jos sūnus įvykio nematė, kadangi įvykio metu buvo kambaryje. Dėl to, kad jai įspyrė į sėdmenis, jai tik skaudėjo, sužalojimų nepadarė, todėl ji atsisakė kviesti greitąją medicinos pagalbą, taip pat ji pas šeimos gydytoją nesikreipė ir pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako. G. Š., būdamas neblaivus, jos atsiprašė. Prašo buvusį vyrą G. Š. nubausti įstatymo numatyta tvarka. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 1, 2, 22).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo – Z. Š., pažymėta sužalojimo vieta – sėdmenys (b. l. 15-16).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, tai yra gyvenamojo namo kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamai veikai tirti objektų ar kitų pėdsakų nerasta ir nepaimta (b. l. 2-9).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis G. Š. 2020 m. liepos 17 d. apie 21.00 val., namo, (duomenys neskelbtini) kieme, žodinio konflikto metu, tyčia, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – buvusios sutuoktinės Z. Š. atžvilgiu, tai yra, koja spyrė jai vieną kartą į sėdmenis, taip sukeldamas nukentėjusiajai savo šeimos narei Z. Š. fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad Z. Š. fizinį skausmą sukėlė be jokios priežasties, smurtiniai veiksmai pasireiškė spiriant nukentėjusiajai koja į sėdmenis, kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusiteikęs prieš savo šeimos narį – buvusią sutuoktinę, su kuria kartu gyvena bei veda bendrą ūkį, ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčias kilti pasekmes, norėjo taip veikti ir numatomų pasekmių aktyviais veiksmais siekė. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį G. Š. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

G. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas (b. l. 43-44), už administracinius nusižengimus nebaustas (b. l. 56), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 62), Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b. l. 64).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmės rūšių, kuri susijusi su laisvės atėmimu – arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas kiek didesnis nei tokios rūšies bausmės dydžio minimumas.

G. Š. paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. Š. 12 (dvylikos) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. Š. faktinio sulaikymo vykdant arešto bausmę dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

G. Š. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Arūnas Purvainis