Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Z. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal Z. Š. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka S. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį.

Z. Š. pareiškimu S. J. buvo kaltinama tuo, kad, siekdama turtinės ir kitos naudos, paskleidė apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent: 2017-02-02 Trakų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-6-983/2017 S. J. teismo posėdžio metu paskleidė apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją, pakirto pasitikėjimą Z. Š. asmeniu, išsakydama apie jį šiuos teiginius: „Valstybė leido, kad Z. Š. smurtas vyktų ir toliau“. „O smurtas kaip vyksta, taip vyksta. Todėl, kad kiekvieną kartą, kas antrą kartą prie vaiko – bauginimai, grasinimai. Valstybė sudarė prielaidas Z. Š. daryti smurtą“. Į klausimą, kokius Z. Š. padarė smurtinius veiksmus, S. J. atsakė: „Pavyzdžiui, grasinimas vaikui, kad atvažiuos policininkai su šautuvais ir arba nušaus mus, arba ne – tai yra smurtas. Grasinimas prie vaiko atleisti mamą iš darbo, ištrenkti ją, išmesti ir visaip kaip – tai smurtas. Prakeikimas mamos (S. J.) ir visos jos šeimos, ir linkėjimai, kad atsisuktų S. J. automobilio ratai – tai yra smurtas“. „Tai, kad jisai (Z. Š.), gyvendamas pas mamą, ją terorizavo, aš sužinojau iš spaudos. Santykiai su mama, tai yra mamos terorizavimas, artimiausiu žmogumi“. „Santykiai ieškovo (Z. Š.) su sūnumi tokie, kad yra nuolat pykstamasi. Mums dar gyvenant, mačiau, kaip ieškovas tyčiojosi iš savo sūnaus. Tada vieną dieną per vien dieną išmetė jį į gatvę – paprašė išsikelt čia ir dabar, nes nepatiko kažkas“. „Visi pripažįsta, kad jis (Z. Š.) elgiasi neadekvačiai (...). Ir kartą, kai buvo iškviesta policija, policininkai atvykę ir sako, jei jis (Z. Š.) ir kitą kartą taip elgsis, kviesti ne tik policiją, o greitąją kartu“.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi užkirto jo konstitucinę teisę ginti teisėtus savo interesus teisme ir paneigė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą baudžiamojo proceso paskirtį.

Nesutinka su nutartyje padaryta išvada, jog teismo posėdžio metu, prisiekusi sakyti tiesą, S. J., gindama savo teises, išdėstė ne faktus, duomenis ir įvykius, bet tik savo nuomonę. Pareiškėjo teigimu, S. J. teismo posėdžio metu išdėstė ne savo nuomonę, bet aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo jo pareiškime nurodytus duomenis ir faktus.

Teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą ir nelogišką išvadą, kad S. J. dėstomos tikrovės neatitinkančios žinios - „linkėjo, kad atsisuktų (S. J. automobilio) ratai“, gyvendamas pas mamą, jis ją terorizavo; mačiau, kaip ieškovas tyčiojosi iš savo sūnaus; per vieną dieną išmetė jį į gatvę; policininkai atvykę ir sako, jei jis ir kitą kartą taip elgsis, kviesti ne tik policiją, o greitąją kartu“, yra pasisakymai, kuriems leistinas emocionalumas, todėl tokios žinios negali būti vertinamos kaip informacija. 2017-02-02 teismo posėdžio metu S. J. dauguma išsakytų teiginių nebuvo susiję su byla ir pagal savo esmę buvo skirti jį įžeisti ir paniekinti. Pažymi, jog S. J. pasisakymo metu jis du kartus prašė teismo nutraukti šmeižtą ir užgaulų įžeidinėjimą, įspėjo ją dėl baudžiamosios atsakomybės, tačiau ji tęsė įžeidžiamo pobūdžio tikrovės neatitinkančių žinių dėstymą. Tai įrodo, kad S. J. suvokė skleidžiamų žinių neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį bei norėjo taip veikti, sąmoningai siekė paskleisti būtent tokią informaciją.

S. J. negali būti taikoma ir CK 2.24 straipsnio 9 dalis, nes S. J. teisme paskleisti neatitinkantys tikrovės, žeminantys garbę ir orumą duomenys apie tai, kad jis neva terorizavo savo mamą, tyčiojosi iš savo sūnaus, išmetė jį į gatvę, kad neva policininkai sakė, jog kitą kartą jam reikia kviesti ne tik policiją, o greitąją kartu, yra visiškai nesusiję su nagrinėtos civilinės bylos pagrindu ir dalyku.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė dar vieną nepagrįstą ir neteisingą išvadą - esą S. J. veiksmuose nėra veikos, turinčios nusikaltimo požymių, kadangi Trakų rajono apylinkės teismas, priėmęs sprendimą byloje Nr. 2- 6-983/2017, nekonstatavo, kad S. J. teiginiai neatitinka tikrovės.

Teismas nepatikrino, ar 2017-09-07 privataus kaltintojo pareiškime dėl baudžiamojo proceso pradėjimo nurodytos S. J. tretiesiems asmenims paskleistos žinios atitinka tikrovę. Teismas, nagrinėdamas privataus kaltintojo pareiškimą, nepareikalavo iš nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens S. J. pateikti įrodymus, objektyviais duomenimis pagrindžiančius aukščiau pateiktas melagingas žinias, prasimanymus, žeminančius jo garbę ir orumą. S. J. objektvvių įrodymų, pagrindžiančių minėtas žinias, savo iniciatyva teismui taip pat nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Z. Š. skundas atmestinas.

Z. Š. pareiškimu prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn S. J. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Skunde teigiama, kad 2017-02-02 Trakų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-6-983/2017 S. J., teismo posėdžio metu išsakydama pareiškime nurodytus teiginius, paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją ir pakirto pasitikėjimą juo.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. 1 d., teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Šiuo atveju buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, kadangi nepadaryta veika, numatyta BK 154 straipsnio 1 dalyje, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus faktinius duomenis.

Aukštesnės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog Z. Š. pareiškime nurodyti Trakų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-6-983/2017 nagrinėjimo metu 2017-02-02 teismo posėdyje S. J. išsakyti teiginiai yra ne tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas (šmeižimas), o asmens, t. y. S. J., nuomonės pareiškimas, ginant savo teises civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu. Nėra pagrindo pripažinti, jog S. J. pateikė informaciją, kuri pažemino Z. Š. garbę ir orumą, pakirto pasitikėjimą juo, nes ji išdėstė subjektyvų požiūrį į santykius su pareiškėju, pateikė tik galimo jo elgesio vertinimą ir subjektyvų interpretavimą. Skundą nagrinėjantis teismas negali sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog S. J. aiškinimai teismo posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylą turi būti traktuojami ne kaip nuomonė, o kaip tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Trakų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6-983/2017 pagal ieškovo Z. Š. ieškinys atsakovei S. J. dėl nuostolių atlyginimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovės priešieškinys dėl patirtų išlaidų priteisimo, be to, teismuose buvo sprendžiami ir tebesprendžiami kiti įvairūs ginčai tarp šių šalių. Esant tokiai gyvenimiškai konfliktinei situacijai, viena konflikto šalis kitos konflikto šalies veiksmus (ne tik konflikto metu, bet ir ankstesnio bendravimo metu, kai šie veiksmai tuo metu tokių vertinimų galimai nesulaukė) paprastai vertina šiek tiek neadekvačiai, hiperbolizuotai, kaip pastebėjo apylinkės teismas – emocionaliai, todėl tai, kad neigiamų emocijų būsenos S. J. prisiminė ankstesnius įvykius ir jo išsakytus žodžius tuo metu pasakytus kitame kontekste, teismo nuomone, yra gyvenimiškai suprantama ir išdėstytų įvykio aplinkybių visumoje toks aiškiai subjektyvus vertinimas negali būti laikomas tikrovės neatitinkančia informacija.

Kaip jau minėta, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant (tęsiant) yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal Z. Š. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka S. J. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti Z. Š. skundą bei panaikinti šią nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Z. Š. skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.