Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-246-484/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-12-10
Bylos Nr.: I3-246-484/2025
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Urbanavita“
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-246-484/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00202-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Urbanavita“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Urbanavita“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 392 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Pareiškėja skunde nurodo, kad Bendrovė pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą (toliau – ATĮ) yra laikoma gamintoja/ importuotoja, kuri privalo tvarkyti (organizuoti tvarkymą) jos išleistos į vidaus rinką gaminiais pripildytos pakuotės atliekas. Šios pareigos ji vykdyti tiesiogiai negali, o privalo pavesti pareigų, susijusių su pakuotės atliekų tvarkymu vykdymą, gamintojų ir importuotojų organizacijai (Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – PPATĮ) 7 straipsnio 1 ir 5 dalys). Be to, Bendrovė gali pavesti organizuoti pakuotės atliekų tvarkymo organizavimą tik vienai gamintojų – importuotojų organizacijai. Pavedusi atitinkamai gamintojų ir importuotojų organizacijai organizuoti pakuotės atliekų tvarkymą, gamintoja privalo jai mokėti nustatytą užmokestį už pakuotės atliekų tvarkymo organizavimą ir kitų pareigų, numatytų ATĮ ir PPATĮ gamintojams ir importuotojams, vykdymą.

Pareiškėja skunde tvirtina, kad vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013–2015 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Žaliasis taškas” (toliau – Organizacija) buvo pavedusi vykdyti jai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo Bendrovės pakuočių atliekų tvarkymą ir išdavė jai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – Patvirtinimai). Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, Organizacijos išduoti Patvirtinimai patvirtino Bendrovės teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais Bendrovė 2014–2016 m. realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2018 m. vasario 23 d. raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, kuriuo buvo informuota, jog Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas) panaikino Organizacijos Bendrovei išrašytus Patvirtinimus. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Marijampolės apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atliko Bendrovės patikrinimą ir 2018 m. lapkričio 7 d. surašė patikrinimo aktą Nr. M-11 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Bendrovė dėl Patikrinimo akto pateikė pastabas, tačiau Departamentas į jas neatsižvelgė.

Bendrovė, nesutikdama su Departamento 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 392, tvirtina, kad ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis apie jos ar kitų asmenų padarytus teisės aktų pažeidimus, t. y.: patikrinimą atlikusi institucija iš viso netyrė Bendrovės faktinės veiklos, susijusios su pareigų, kylančių jai, kaip apmokestinamosios pakuotės gamintojui – importuotojui. Departamentas patikrinimo metu netikrino, ar Bendrovė laikosi ATĮ ir PPATĮ ir kitų teisės aktų jai nustatytų pareigų. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi ji yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi ATĮ ir PPATĮ nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su Organizacija pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Pareiškėja skunde pažymi, kad dėl to, jog Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo panaikinti pareiškėjai Organizacijos išduoti Patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo išduoti dokumentai Organizacijai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei jos, nei Organizacijos – sutarties kontrahento – neteisėtų veiksmų ar kaltės. Nepaisant to, atsakovas ginčijamu sprendimu Bendrovei nustatė antrą kartą sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, nors ji jau buvo sumokėjusi mokestį už atliekų sutvarkymą.

Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį ir į tai, jog Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis. Sprendimas, kuriuo panaikinti Patvirtinimai, neįsiteisėjęs. Dėl šio sprendimo teisėtumo vyksta teisminis ginčas administracinėje byloje Nr. eI-2235-764/2018. Tai reiškia, kad de facto ir de jure (faktiškai ir teisiškai) nėra nustatytos objektyvios aplinkybės, ar Vilniaus RAAD teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimus VšĮ „Žaliasis taškas“ atžvilgiu, ar teisingai paskaičiavo nesutvarkytų ar netinkamai sutvarkytų atliekų kiekį (nuo jo tiesiogiai priklauso ir jo pagrindu apskaičiuojamas bendrovės mokamo valstybei mokesčio už aplinkos teršimą pakočių atliekomis dydis) ir kt. Nesant teismo nustatytų minėtų aplinkybių, Departamentui objektyviai nėra ir negali būti žinoma, ar priimti Vilniaus RAAD sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. O tai reiškia, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nenustatė ir negalėjo nustatyti objektyvių aplinkybių.

Nurodo, kad Vilniaus RAAD pagal Gaminių ir (ar) pakuočių sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359, jau 2014 metais, iki rugsėjo 1 d. privalėjo atlikti UAB „Metrail“ patikrinimą dėl šios bendrovės veiklos, susijusios su atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymu, tačiau to nepadarė laiku: patikrinimo aktas dėl UAB „Metrail“ 2013 metais padarytų pažeidimų surašytas tik 2015 metų gegužės 12 d.

Teigia, kad Bendrovė nėra padariusi nei vieno teisės akto pažeidimo ir savo veiklą, susijusią su pakuočių atliekų tvarkymu, vykdė ir vykdo nepažeisdama įstatymų nuostatų, o teisės aktų pažeidimus galimai padarė trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Metrail“, su kuriuo Bendrovė neturi ir neturėjo nei sutartinių, nei jokių kitokių teisinių santykių (I tomas, b. l. 1-9).

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje, 4 dalyje ir 5 dalyje įteisintomis nuostatomis, Bendrovei suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai, t. y. mokant mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą pakuočių kiekį bei organizuojant sunaudotų savo reikmėms pakuočių (susidarančių Bendrovėje) sutvarkymą arba kolektyviai – pavedant vykdyti Įstatymu nustatytas pareigas gamintojų ir importuotojų organizacijai. Bendrovė, pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, žinojo apie jai išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (PPATĮ 7 straipsnio 3 dalis). Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pagal ATĮ 34²² straipsnio 14 dalį Organizacija privalo vykdyti Organizacijos narių, pavedimo davėjų ir atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl gamintojų ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 56 punktu, Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr.VR-19.3-2 panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-2235-764/2018 dėl 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2.

Departamentas, nesutikdamas su pareiškėjos skundu, atsiliepime nurodo, kad Bendrovė apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus mokestinį laikotarpį buvo informuota 2018 m. spalio 3 d. pranešimu. Departamentas, atlikdamas Bendrovės mokestinį patikrinimą, vadovavosi oficialiais duomenimis, esančiais valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat duomenimis, pateiktais Vilniaus RAAD (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis ir 36⁶ straipsnio 3 dalis) ir minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principu (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punktas). Departamentas patikrinimo metu analizavo duomenis: Vilniaus RAAD pateiktą informaciją apie sprendimą panaikinti Organizacijos gamintojams ir (a) importuotojams išrašytus Patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos mokesčio mokėtojo valstybinei mokesčių inspekcijai teiktų deklaracijų, forma FR0524 bei ataskaitų apie organizacijos išduotus dokumentus (patvirtinimus) ir gautus dokumentus. Pagal Bendrovės patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, Bendrovė 2013–2015 metais į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja, elektroniniu būdu pildydama ir teikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, pateikė VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo.

Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VŠĮ „Žaliasis taškas“ Bendrovei išrašytus Patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2013–2015 m. mokestiniu laikotarpiu. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-14797 informavo Bendrovę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius. Tačiau pareiškėja iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Departamento atliekamo patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuotas privalomas sumokėti mokestis už į vidaus rinką išleistas apmokestinamąsias pakuotes.

Atsakovo teigimu, pastabų dėl Patikrinimo akto teikimo metu Bendrovė nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduotis. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsniu, Patikrinimo aktas ir mokestinė prievolė už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius buvo patvirtinta ginčijamu sprendimu. Organizacijos išrašyti Patvirtinimai apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas Bendrovei buvo pripažinti negaliojančiais remiantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359, 55 punktu (53 punkto redakcija, galiojusi Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 priėmimo metu), kuris nustato, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Taigi, Patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto. Mano, jog panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai/importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad mokestinė prievolė – pareiga sumokėti mokestį kyla tik mokesčių mokėtojui, t. y. Bendrovei. Mokestinės prievolės dydis negali apspręsti teisinio santykio pobūdžio. Atsakovo teigimu, ginčijamu sprendimu Bendrovei neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai, o nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius (I tomas, b. l. 95-99).

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Žaliasis taškas pareiškėjos skundą prašo tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ yra organizacija, turinti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir ATĮ bei PPATĮ nustatyta tvarka kolektyviai organizuojanti gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacija yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kurio pagrindinis veiklos tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą aplinkos apsaugos srityje, organizuojant tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais supakuotus gaminius. Organizacija, vadovaudamasi ATĮ 34²² straipsniu, įgyvendina gamintojams ir importuotojams (suinteresuoto asmens dalyviams arba sutartiniais pagrindais pavedusiems organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį ATĮ nustatytų pareigų, bet netapusiems suinteresuoto asmens dalyviais) nustatytą pareigą organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais supakuotus gaminius. VšĮ „Žaliasis taškas“ su gamintojais ir importuotojais sudaro sutartis „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“, kuriomis pastarieji paveda vykdyti jiems Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas pareigas. Atitinkama sutartis buvo sudaryta ir su pareiškėja. VšĮ „Žaliasis taškas“ įgyvendindama prisiimtas pareigas privalo pasitelkti Aplinkos apsaugos agentūros į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą įtrauktus atliekų tvarkytojus (toliau – ir Tvarkytojai). Pasibaigus kalendoriniams metams Tvarkytojai Organizacijai išrašo pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (toliau – ir įrodantys dokumentai), kuriuos Organizacija paskirsto gamintojams ir importuotojams išrašydama patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą.

VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepime pažymi, kad pareiškėja yra tinkamai įvykdžiusi apmokėti pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas bei kitas teisės aktų numatytas pareigas sutarties su Organizacija pagrindu, t. y. pagal į rinką išleidžiamų pakuočių kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Pareiškėjai, tinkamai ir laiku vykdžiusiai visas pareigas, negali kilti iš to neigiamos pasekmės – pareiga sumokėti mokestį. Šiuo atveju pirmiausia Vilniaus RAAD sprendimu, o vėliau ginčijamu sprendimu pareiškėja yra įpareigojama antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina Organizacijai, nors dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos kaltės. Organizacija įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų. Būtent Aplinkos ministerijos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl Organizacija, tiek skelbdama konkursą tvarkytojui parinkti, tiek sudarydama sutartį, tiek sutarties vykdymo metu neturėjo jokių prielaidų nepasitikėti valstybės institucijų patikrintu ir periodiškai tikrinamu atliekų tvarkytoju. Taigi, Vilniaus RAAD sprendimu ir ginčijamu sprendimu pareiškėjai yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė), nesant jos kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės, todėl mano, kad vien šiuo pagrindu ginčijamas sprendimas yra neteisėtas.

VšĮ „Žaliasis taškas“ teigimu, pareiškėjai tinkamai įvykdžius savo pareigas, mokestinė lengvata jai buvo pritaikyta pagrįstai ir remiantis teisės aktų reikalavimais, todėl ji negali būti panaikinta remiantis Vilniaus RAAD sprendimu ir ginčijamu sprendimu. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime atkreipia dėmesį, kad tiek pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, tiek pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, tiek pagal mokslo doktriną, su mokesčio lengvatomis susiję klausimai turi būti reguliuojami įstatymo. Konkrečiu atveju nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, nei ATĮ apskritai nereguliuoja Organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų.

VšĮ „Žaliasis taškas“ taip pat teigia, kad Vilniaus RAAD sprendimo teisiniu pagrindu nurodyta Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 55 punkto nuostata negalėjo būti taikoma dėl tos priežasties, kad Patvirtinimų panaikinimas nebuvo numatytas ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu. Ginčo teisinių santykių metu nebuvo jokios teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę Vilniaus RAAD ar bet kuriai kitai institucijai panaikinti Patvirtinimus ir atitinkamai gamintojų ir importuotojų teisę į mokestinę lengvatą. Tvirtina, kad ginčo teisinių santykių atsiradimo metu ne tik įstatyme, bet ir atsakovo teisiniu pagrindu nurodomame poįstatyminiame teisės akte buvo numatyta tik galimybė pripažinti neteisėtais išrašytais atliekų tvarkytojų išduotus įrodančius dokumentus, tačiau ne Organizacijos išduotus Patvirtinimus. Organizacijai 2013–2015 m. išdavus Patvirtinimus, o gamintojams ir importuotojams pasinaudojus Patvirtinimų pagrindu atsiradusia mokestine lengvata, teisiniai santykiai, susiję su tų metų Organizacijai ir jos gamintojams ir importuotojams nustatyta pakuočių atliekų tvarkymo prievole, pasibaigė, teisės aktuose nebuvus jokios teisinės galimybės atsakovui ar bet kuriai kitai institucijai teisinėmis priemonėmis įsiterpti į šiuos teisinius santykius.

Atsiliepimas

VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepime pažymi, kad RAAD nevykdė atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ kontrolės, neinformavo Organizacijos ir kitų suinteresuotų asmenų apie atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ padarytus pažeidimus. Organizacija veikia griežtai reguliuojamoje sferoje ir nėra laisva pasirinkti Tvarkytojo, su kuriuo sudaro atliekų tvarkymo sutartį. Atliekų tvarkytojų veikla yra licencijuota, o Organizacija Tvarkytoją pasirenka iš licencijuotų Atliekų tvarkytojų sąrašo. Tvarkytojas parenkamas ne komerciniais pagrindais, bet pirkimo būdu pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką.

Nesutikdama su ginčijamu sprendimu, VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepime tvirtina, kad Mokesčio už aplinkos teršimą 9 straipsnio 1 dalis nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai (ar jos įgaliotai institucijai) nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos panaikinimo tvarką ir panaikinti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos. Taip pat pastebi, kad Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto redakcija, numatanti, kaip apskaičiuojamas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, kai panaikinami mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, įsigaliojo tik 2018 m. balandžio 13 d., tad tokio teisinio reglamentavimo nebuvo ne tik mokestiniais laikotarpiais, už kuriuos prašoma sumokėti mokestį, bet ir tuomet, kai buvo panaikinti Organizacijos išduoti Patvirtinimai (I tomas, b. l. 27-40).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad tiek ATĮ, tiek ir PPATĮ (7 straipsnio 5 dalis) suteikia teisę gamintojams ir importuotojams pasirinkti, kokiu būdu organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, o kolektyvaus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas reglamentuojami ATĮ aštuntame ir aštuntame skyriuose, PPATĮ 10 straipsnyje. Pažymi, kad be kitų pareigų organizacijos, įgyvendindamos PPATĮ 10 straipsnio nuostatas, privalo vykdyti atliekų tvarkytojų sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę (ATĮ 34²² straipsnio 14 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teisės aktuose nustatytos teisės ir pareigos gamintojams ir importuotojams, kurias jie turi vykdyti atliekų tvarkymo srityje.

Aplinkos ministerija atsiliepime atkreipia dėmesį, kad prievolė sumokėti mokestį už aplinkos teršimą atliekomis Bendrovei atsirado, kadangi buvo pripažinti negaliojančiais pareiškėjai išduoti patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą, o šie buvo panaikinti tuo pagrindu, jog dokumentai, kurių pagrindu šie patvirtinimai buvo išrašyti, buvo pripažinti negaliojančiais. Aplinkos ministerija, vadovaudamasi ATĮ 34²⁵ straipsniu, Aprašo 53 punktu (pagal šio teisės akto redakciją, galiojusią iki 2018 m. sausio 1 d., analogiška nuostata buvo įtvirtinta Aprašo 55 punkte, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – Aprašo 53 punkte), teigia, kad patvirtinimai pripažįstami negaliojančiais, jeigu buvo išrašyti remiantis dokumentais, kurie pripažinti negaliojančiais dėl to, kad buvo išrašyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, mano, kad pagal Aprašo nuostatas sprendimų, kuriais pripažinti negaliojančiais atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, priėmimas sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiais patvirtinimus, kurie išrašyti remiantis panaikintais atliekų sutvarkymą įrodančiais išduotais dokumentais, t. y. išduotus VšĮ „Žaliasis taškas“ patvirtinimus pareiškėjai. Apraše minimi organizacijų patvirtinimai suprantami kaip organizacijų išrašomi dokumentai, kuriais organizacijos paskirsto/ perskirsto pavedimą davusiems gamintojams ir/ ar importuotojams atliekų tvarkytojų išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiuose dokumentuose nurodytą sutvarkytą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį). Pagal Aprašo 3 punktą patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais. Teigia, kad patvirtinimo galiojimas (negaliojimas) yra sąlygojamas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento, kuriuo remiantis jis išrašytas, galiojimu (negaliojimu). Todėl vadovaujantis principu „iš neteisės negali kilti teisė“, jei atliekų tvarkytojo išrašytas dokumentas pripažįstamas negaliojančiu, tokio dokumento pagrindu organizacijos išrašytas patvirtinimas (kuriuo pagal panaikintame atliekų tvarkytojo dokumente nurodytą sutvarkytą atliekų kiekį buvo išdalintas/ paskirstytas sutvarkytas atliekų kiekis gamintojams ir/ ar importuotojams) taip pat laikytinas negaliojančiu. Patvirtinimų apie atliekų sutvarkymą neteisėtumas yra išvestinis iš dokumentų, įrodančių atliekų sutvarkymą, išrašymo proceso neteisėtumo.

Aplinkos ministerija, nesutikdama su Bendrovės skundo argumentu, jog ginčijamas sprendimas pažeidžia įstatymo viršenybės, teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principus, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-l335-575/2015, 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018) ir laiko, kad mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir išieškojimo klausimai, kurie nenustatyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, yra reglamentuoti Mokesčių administravimo įstatymo, kurio nuostatos taikytinos pagal analogiją. Mano, kad ginčijamas sprendimas priimtas nepažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies ir 107 straipsnio nuostatų.

Atsiliepimas

Aplinkos ministerija taip pat atsiliepime pažymi, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (6, 8, 12 straipsniai), kiti teisės aktai, reglamentuojantys mokesčio už aplinkos teršimą nustatymą, administravimą, kontrolę, įskaitant ir mokestinių patikrinimų atlikimą, Aplinkos apsaugos departamento nuostatai, patvirtinti aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277, numato teisę Departamentui atlikti ūkio subjektų veiklos patikrinimus, siekiant nustatyti, ar tinkamai vykdoma apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės, atliekų apskaita, ar pateikiami teisingi šios apskaitos duomenys, tikrinti, ar teisingai apskaičiuojamas mokestis už aplinkos teršimą, o pagal Aprašo 2 punktą Departamentas vykdo šiuo įsakymu patvirtinto aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priima sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais (I tomas, b. l. 129-134).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės į mokesčio už aplinkos teršimą lengvatą panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 informavo Bendrovę apie tai, kad Vilniaus RAAD direktorius 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikino Organizacijos Bendrovei išrašytus Patvirtinimus. Minėtu raštu Vilniaus RAAD nurodė, kad Bendrovė iki 2018 m. balandžio 20 d. turi paskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, atsižvelgiant į panaikintus Organizacijos Bendrovei išrašytus Patvirtinimus.

Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atsižvelgdamas į Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. VR- 19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, atliko Bendrovės planinį teminį mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios metalinės pakuotės atliekomis už 2013 - 2015 m. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą ir 2018 m. lapkričio 7 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. M-11 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Patikrinimo akte konstatuota, kad UAB „Urbanavita“ gauti patvirtinimai už metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013 metais, 2014 metais ir 2015 metais nuo Vilniaus RAAD direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 priėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 22 d. neteko galios.

Patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „Urbanavita“ iki 2018 m. balandžio 20 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013–2015 metus. Todėl, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 9 dalimi ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“, (toliau – Tvarkos aprašas) 4, 5, 6 ir 7 punktais, Patikrinimo aktu Bendrovei apskaičiuota 2 243 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, susidariusio 2013–2015 metų mokestiniu laikotarpiu.

Bendrovė dėl Patikrinimo akto pateikė pastabas.

Departamentas, vadovaudamasis PPATĮ 7 straipsnio 3 dalimi, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 9 dalimi, Tvarkos aprašo 7 punktu, 2018 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 392 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir juo Bendrovei apskaičiuotą 2 243 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, susidariusį 2013–2015 metų mokestiniu laikotarpiu.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 straipsnio 1 punktas nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma gamintoju/ importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Pareiškėja, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013–2015 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Žaliasis taškas“ pavedė vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013–2015 m. ir išdavė pareiškėjai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Šie Organizacijos išduoti Patvirtinimai, remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, kuria Bendrovė pasinaudojo 2014–2016 m.

Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad mokėtinas mokestis už atitinkamos rūšies pakuotę apskaičiuojamas patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Atliekų tvarkymo įstatymo 34²² straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos arba, patikrinus mokesčio mokėtoją, paaiškėja, kad mokesčio mokėtojas, kaip sutvarkytą pakuotės atliekų kiekį (QSUT), nurodė panaudotų ar perdirbtų pakuotės atliekų kiekį ar dalį jų kiekio, kuriam neturėjo dokumentų ir (ar) patvirtinimų, nurodytų Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos.

Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjai 2 243 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma apskaičiuota Vilniaus RAAD direktorius 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo panaikinti licencijuotos organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašyti Patvirtinimai, pagrindu.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų administracinis teismas (iki 2024 m. m. sausio 1 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2. „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinimo.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, t. y. dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto Patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kitą Regionų administracinio teismo (iki 2024 m. sausio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ paliko nepakeistą.

Atsakovas, atsižvelgdamas į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, 2025 m. rugsėjo 18 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atliko mokesčio perskaičiavimus už 2013 metais Bendrovės išleistas metalines pakuotes. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodė, kad Patikrinimo aktu už 2014, 2015 metų mokestinius laikotarpius apskaičiuotas ir ginčijamu sprendimu patvirtintas Bendrovei mokestis nekeičiamas. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad bendra mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma, kurią Bendrovė privalo sumokėti už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį yra 2 202 Eur.

Kaip matyti iš atsakovo pateiktų papildomų dokumentų, toks perskaičiavimas atliktas atsižvelgiant į Organizacijos Patvirtinimų išrašymo modelį ir į teismo sprendimu paliktą galioti UAB „Metrail“ išrašytuose pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiuose dokumentuose metalinių pakuočių atliekų kiekį (1 lentelė). Perskaičiavimai atlikti, nurodant, koks yra bendras (iš 10 įrodančių dokumentų) likęs galioti sutvarkytų pakuočių atliekų kiekis pagal kiekvieną gamintoją ir (ar) importuotoją ir kokiu sutvarkytų pakuočių atliekų kiekiu reikėtų sumažinti gamintojui ir importuotojui pagrįstą sutvarkytų metalinių pakuočių atliekų kiekį. Išrašytų patvirtinimų perskaičiavimo duomenys suapvalinti iki 3 skaitmenų po kablelio pateikti 3 lentelėje, o detalūs apskaičiavimo duomenys ir suapvalinti iki 3 skaitmenų po kablelio pateikti 2 priede.

Pareiškėja pateiktų perskaičiavimų neginčija.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas byloje ginčijamą sprendimą pakeisti, t. y. ginčijamu sprendimu Bendrovei apskaičiuotą ir nustatytą mokėti 2 243 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, susidariusį 2013–2015 metų mokestiniu laikotarpiu, sumažinti iki 2 202 Eur (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas).

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Pareiškėjos skunde nurodyti kiti argumentai teismo vertinimo nekeičia ir bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017; kt.). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017; kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, yra išaiškinęs, kad teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas – neatima šalims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų, teismai turi taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022; kt.).

Naujausioje EŽTT praktikoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiška ir veiksminga, jeigu bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į pareikštų ir tenkintų bei atmestų reikalavimų kiekį. Bylose turi būti atsižvelgiama į bylos esmę apskritai ir ne tik į pareikštų tenkintų reikalavimų kiekį, bet ir į tai, kiek asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, pavyko kokybiškai laimėti ginčą (žr. EŽTT 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje G. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 54171/21).

Nagrinėjamu atveju nepaisant to, kad šiuo sprendimu pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti tam tikrų proporcijų, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai atlygintinų bylinėjimosi išlaidų bei priteisti pareiškėjai iš atsakovo tam tikrą dalį pareiškėjos patirtų išlaidų.

Pareiškėjos prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Urbanavita“ skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 392 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 392 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ uždarajai akcinei bendrovei „Urbanavita“ apskaičiuotą 2 243 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, susidariusį 2013–2015 metų mokestiniu laikotarpiu, sumažinti iki 2 202 Eur.

Kitą uždarosios akcinės bendrovės „Urbanavita“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Urbanavita“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė