Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2331-990/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-14
Bylos Nr.
1-2331-990/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
D. P.
Advokatai
Kristina Smaidžiūnaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2331-990/2020
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-20559-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.2.14.5.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,kaltinamajam D. P., jo gynėjai advokatei Kristinai Smaidžiūnaitei,prokurorui Pauliui Paukščiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2019 m. gegužės 17 d. apie 15.30 val. D. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje T. S. prisistatęs policijos pareigūnu kartu su T. S. užėjo į jos butą Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodydamas melagingas aplinkybes, t. y. kad jos sūnaus darbovietėje dingo 1 500 eurų ir policija ieško pinigų, tokiu būdu tyčia suklaidino T. S., kuriai nurodė parodyti namuose esančius grynuosius pinigus. Vykdydama D. P. nurodymą T. S. padavė jam voką, kuriame buvo 600 eurų grynųjų pinigų, kuriuos D. P. nematant T. S. paėmė, o voką įdėjo į stalčių, nurodęs T. S. voko neliesti iki atvyks kiti policijos tyrėjai, tokiu būdu D. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą T. S. priklausantį 600 eurų vertės turtą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu D. P. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną (tikslaus laiko jis neprisimena) jis vaikštinėjo (duomenys neskelbtini). Diena buvo lietinga, todėl jis nuėjo į laiptinę pasišildyti. Jam einant į laiptinę prieš jį ėjo moteris, kuri paprašė jo į antrą aukštą užnešti didelį pirkinių krepšį. Moteriai pasakius durų kodą jis atidarė laiptinės duris ir padėjo jai užnešti krepšį. Minėtai moteriai atrakinus duris jie kartu užėjo į jos butą. Jam pastačius krepšį ir moteriai papasakojus apie savo sūnų jam kilo spontaniška idėja – prisistatyti pareigūnu (pažymėjimų jis nerodė, pareigūnu jis prisistatė žodžiu). Moteriai atnešus jam parodyti pinigus (iš viso apie 600 eurų, 50 eurų nominalo kupiūromis) jis jai pasiūlė šiuos pinigus įdėti į voką. Moteriai minėtus pinigus įdėjus į baltą voką, jis moteriai liepė šių pinigų neliesti, nes pinigai esą turėjo būti patikrinti. Moteriai nusisukus jis šiuos pinigus iš voko ištraukė, po ko tuščią voką moteris įdėjo į spintelės stalčių. Už minėtus pinigus jis susimokėjo už butą ir nusipirko vaistų. Jis supranta blogai pasielgęs, dėl savo veiksmų jis gailisi, bet tuo metu buvo tokia padėtis. Šią nusikalstamą veiką jis padarė dėl sunkių gyvenimo aplinkybių: jis buvo netekęs darbo ir, nors jis turi aukštąjį išsilavinimą, į darbą jo niekas nepriima, giminaičių jis neturi, jis yra našlaitis. Nusikaltėliu jis visą gyvenimą nebuvo, praeityje jis dirbo, tačiau darbdaviui sužinojus, kad jis yra teistas, jam iš darbo teko išeiti, nes nuteistieji darbdaviams nereikalingi. Jis turi aukštąjį išsilavinimą. Nukentėjusiosios jis atsiprašė, parašė jai laišką. Jis bando atlyginti padarytą žalą, Seimo kontrolierius iki šiol tarpininkauja (jis pridėjo mokėjimą patvirtinančius dokumentus). Pinigus, kuriuos jis siunčia, nukentėjusioji atsiima: jam skambinę pareigūnai jį informavo, kad pinigų suma yra atsiimta. Ikiteisminio tyrimo metu jis bandė atlyginti žalą, tačiau pataisos įstaigoje darbo vietų nėra, šiuo metu jis darbo neturi.

3. Teisiamojo posėdžio metu D. P., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėja ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu D. P. parodė, kad 2019 m. gegužės 17 d. po pietų jis buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančioje gatvėje, kur netoli tilto jis sutiko nepažįstamą pagyvenusią moterį, kuri nešėsi didelį krepšį. Moteris jo paprašė pagalbos – nunešti minėtą krepšį iki jos buto durų. Jam sutikus jiedu užėjo į (duomenys neskelbtini) aukštų namą, pakilo į (duomenys neskelbtini) aukštą. Užėjus į butą jam spontaniškai kilo mintis apgauti minėtą moterį: moteris prieš tai jam pati pasakojo turinti sūnų, taigi jis prisistatęs mokesčių inspekcijos pareigūnu moteriai nurodė, kad jos sūnaus darbovietėje dingo pinigai, ir paprašė jai turint kokių nors nedeklaruotų ar ne jai priklausančių pinigų pastaruosius pateikti. Moteriai pateikus popierinį voką, kuriame 50 eurų nominalo banknotais buvo 600 eurų, minėtai moteriai nematant jis šiuos pinigus iš voko išėmė, o voką atidavė moteriai, liepdamas šį voką įdėti atgal į stalčių ir voko neliesti tol, kol nebus ištirtos visos aplinkybės. Po to jis atsisveikino ir išėjo. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (T. 1, b. l. 128-131).

5. Ikiteisminio tyrimo metu T. S. parodė, kad 2019 m. gegužės 17 d. apie 11.30 val. išėjusi iš namų ji ėjo į Vilniaus (duomenys neskelbtini) pašto skyrių, esantį (duomenys neskelbtini). Pašto skyriuje apie 13.59 val. ji pasiėmė pensiją ((duomenys neskelbtini) eurus)), po ko nuėjo į netoliese esančią parduotuvę nusipirkti maisto produktų. Apsipirkusi ji ėjo namo. Priėjusi prie namų ji įėjo į laiptinę, užlipo į pirmą aukštą, kur sutiko iš viršaus lipantį vyriškį: apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsivilkusį juodą striukę, juodas kelnes, ant galvos užsidėjusį juodą kepurę su snapeliu, ant dešinės rankos mūvintį tamsiai mėlynos spalvos pirštinę (atpažinti šį vyriškį bei sudaryti jo fotorobotą ji galės). Vyriškis jos paklausė, ar ji nepažįsta senyvo amžiaus moteriškės iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Jai pasakius, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena ji, vyriškis teigė jos ieškąs. Tada ji vyriškiui pasiūlė užeiti į butą. Bute šis vyriškis jai prisistatė policijos tyrėju, parodė kažkokį dokumentą, bet dėl savo amžiaus ir prasto regėjimo ji šio dokumento neįžiūrėjo. Minėtas vyriškis jai papasakojo, kad jos sūnaus buvusioje darbovietėje dingo 1 500 eurų, jie ieško pinigų. Paprašyta parodyti namuose esančius pinigus ji minėtam vyrui iš kito kambario atnešė voką, kuriame buvo 400 eurų, po to padavė dar 200 eurų, kurie buvo padėti kitoje vietoje. Paėmęs voką jos akivaizdoje vyras į voką įdėjo minėtus 200 eurų ir nuėjęs į kambarį šį voką padėjo į stalčiuką. Nurodęs, kad ji šio voko neliestų, nes pirmadienį ateis kiti tyrėjai, kurie viską aprašys, vyriškis išėjo. Vyriškiui išėjus ji po kiek laiko patikrino voką ir pamatė, kad pinigų voko viduje nėra. Supratusi, kad ją apgavo, ji paskambino į policiją (T. 1, b. l. 1-5).

6. 2019 m. gegužės 17 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu kambaryje esančios spintelės apatiniame stalčiuje rasti ir paimti du tušti popieriniai vokai (T. 1, b. l. 1-5, 22-28).

7. Specialistas, ištyręs vieną rankos piršto pėdsaką, rastą ant popierinio voko, rasto ir paimto 2019 m. gegužės 17 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, konstatavo, kad šis pėdsakas yra paliktas D. P. dešinės rankos didžiuoju pirštu (T. 1, b. l. 63-67).

Motyvuojamoji dalis

8. Teismas pažymi, kad D. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat T. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, taip pat įvykio vietos apžiūros metu bei specialistų išvadose užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. gegužės 17 d. apie 15.30 val. D. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje T. S. prisistatęs policijos pareigūnu kartu su T. S. užėjo į jos butą Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodydamas melagingas aplinkybes, t. y. kad jos sūnaus darbovietėje dingo 1 500 eurų ir policija ieško pinigų, tokiu būdu tyčia suklaidino T. S., kuriai nurodė parodyti namuose esančius grynuosius pinigus. Vykdydama D. P. nurodymą T. S. padavė jam voką, kuriame buvo 600 eurų grynųjų pinigų, kuriuos D. P. nematant T. S. paėmė, o voką įdėjo į stalčių, nurodęs T. S. voko neliesti iki atvyks kiti policijos tyrėjai, tokiu būdu D. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą T. S. priklausantį 600 eurų vertės turtą

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

9. Minėta, kad D. P. apgaule savo naudai įgijo T. S. priklausantį 600 eurų vertės turtą. Šio turto vertė yra didesnė negu 5 MGL dydžio suma, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, taigi D. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

10. Spręsdamas dėl D. P. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. D. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi baudžiamojo proceso metu D. P. T. S. atlygino tik nedidelę dalį savo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 30,93 eurų (T. 2, 29, 45), teismas šios aplinkybės lengvinančia nepripažįsta. D. P. šį tyčinį nusikaltimą padarė Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi, būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad D. P. yra recidyvistas, o tai yra D. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). D. P. nukentėjusiosios atsiprašė (T. 2, b. l. 28), nusikalstama veika padarytą žalą jis stengiasi atlyginti, šiuo metu jis yra atlyginęs nedidelę dalį padarytos žalos – 30,93 eurų (T. 2, b. l. 29, 45). Teismas įvertina ir tai, kad už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų, kuomet D. P., prisistatęs įvairių institucijų atstovu, patekdavo į svetimų žmonių būstus ir įgydavo pastarųjų turtą, padarymą D. P. jau buvo teistas (T. 1, b. l. 76-81), ir nors jam buvo skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, tačiau jis pakartojo analogiškus nusikalstamus veiksmus, dėl ko teismas turi pagrindo spręsti, jog net griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė neprivertė D. P. padaryti socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. P. skyrus griežčiausią BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant trumpesnį negu BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis ir už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. P. skirtina devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

11. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, D. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, D. P. skirtinos devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir D. P. skirtina galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi, D. P. skirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausme.

13. Kadangi nusikaltimą, už kurio padarymą D. P. baustinas šiuo nuosprendžiu, D. P. padarė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi, priėmimo, šiuo nuosprendžiu D. P. skirtina bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi, D. P. skirta bausme bendrintina vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Kadangi bausmes bendrinant vadovaujantis minėto straipsnio nuostatomis teismas turi žinoti, kokią dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi, skirtos subendrintos bausmės D. P. yra atlikęs, teismas šiuo nuosprendžiu bausmių nebendrina: bausmės bus subendrintos įsiteisėjus šiam nuosprendžiui ir gavus pataisos namų teikimą, kuriame bus nurodyta šio nuosprendžio įsiteisėjimo dieną D. P. atlikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi, skirtos subendrintos bausmės dalis.

14. Teisiamojo posėdžio metu D. P. prašė skirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą iš dalies atidėti.

15. Vertindamas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo dalinio atidėjimo galimybę teismas pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi, D. P. už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų, kuomet D. P., prisistatęs įvairių institucijų atstovu, patekdavo į svetimų žmonių būstus ir įgydavo pastarųjų turtą, padarymą buvo skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas. Nepaisant teismo parodyto pasitikėjimo D. P. dar kartą prisistatęs institucijos atstovu pateko į svetimų žmonių būstą ir įgijo pastarųjų turtą, už ką buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Nors minėtu nuosprendžiu D. P. buvo skirta vykdytino terminuoto laisvės atėmimo bausmė, D. P. jau po šio nuosprendžio priėmimo, t. y. 2019 m. gegužės 17 d. pakartojo analogiškus nusikalstamus veiksmus. Akivaizdu, kad D. P. nei atidėjus jam skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nei jam skyrus vykdytiną terminuoto laisvės atėmimo bausmę nepadarė socialiai priimtinų išvadų, dėl ko teismas įsitikinęs, kad iš dalies atidedant D. P. skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmės tikslai nebus pasiekti.

V. Civilinis ieškinys

16. Ikiteisminio tyrimo metu T. S. pareiškė 600 eurų dydžio civilinį ieškinį (T. 1, b. l. 34, 35).

17. Vertindamas T. S. civilinį ieškinį teismas jį pripažįsta pagrįstu: D. P. apgaule savo naudai įgijus T. S. priklausantį turtą – 600 eurų, T. S. buvo padaryta turtinė 600 eurų dydžio žala, tačiau atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo proceso metu D. P. T. S. nedidelę dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlygino – 30,93 eurų (T. 2, 29, 45), tenkinamo ieškinio suma mažintina 30,93 eurų ir iš D. P. T. S. naudai priteistina 569,07 eurų.

VI. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymus iš D. P. valstybės naudai priteisti 100 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro D. P. gynėjų advokatų –M. G. ir G. S., gynusių D. P. ikiteisminio tyrimo metu, darbo užmokesčiai (T. 1, b. l. 172) bei 81,92 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro D. P. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės, gynusios D. P. teisminio proceso metu, darbo užmokestis (T. 2, b. l. 42).

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

20. Nagrinėjamu atveju gynėjas D. P. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. D. P. niekur nedirba, šiuo metu jis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taigi D. P. turtinė padėtis yra sunki, dėl ko iš D. P. valstybės naudai priteistina dalis – 100 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti

21. Du popieriniai vokai, ant kurių rasti rankų pėdsakai, tinkami asmens identifikavimui, bei daktiloskopinė kortelė su D. P. rankų atspaudais paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50, 64¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti D. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir D. P. skirti galutinę šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. P. T. S. naudai priteisti 569,07 eurus.

Iš D. P. valstybės naudai priteisti 100 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Du popierinius vokus, ant kurių rasti rankų pėdsakai, tinkami asmens identifikavimui, bei daktiloskopinę kortelę su D. P. rankų atspaudais palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti D. P., kad valstybei priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „5630“, unikalų mokėjimo kodą – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas