Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo

J. B. nuteista pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistosios J. B. priteista 2425 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nuteista už tai, kad 2006 m. gruodžio 15 d., apie 15 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) esančiame name, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, virtuviniu peiliu vieną kartą dūrė savo motinai J. R. į nugaros dešiniąją pusę, padarė jai nugaros dešinės pusės durtinę-pjautinę žaizdą su dešinio plaučio sužalojimu, ir dėl to nukentėjusioji mirė. Taip J. B. nužudė savo motiną J. R. .

Nuteistoji J. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl jai paskirtos per griežtos bausmės. Ji nurodo, kad visiškai prisipažino kalta, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir tai teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji. Šis konfliktas buvo ne pirmas, nes išgėrusi jos motina ir anksčiau būdavo agresyvi. Anksčiau ji nebuvo teista, turi du mažamečius vaikus, kurie šiuo metu yra globos namuose ir ji neturi galimybės jais pasirūpinti. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes, nuosprendį pakeisti ir paskirti jai švelnesnę bausmę.

Teismo posėdyje nuteistoji J. B. ir jos gynėja prašo nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistosios J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, teisingai įvertino ištirtus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kad nuteistoji J. B. teismo nustatytomis aplinkybėmis nužudė savo motiną J. R. , patvirtina pačios nuteistosios J. B. , liudytojų V. R. ir I. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros ir nuteistosios parodymų patikrinimo vietoje protokolai, taip pat specialistų išvados ir kiti išnagrinėti bei nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Įvertinant ir kvalifikuojant pripažintą įrodyta J. B. nusikalstamą veiką, teismas baudžiamuosius įstatymus irgi taikė tinkamai. Teismas padarė teisingą išvadą, kad J. B. J. R. nužudė veikdama netiesiogine tyčia, o kadangi nužudytoji buvo kaltininkės motina pagal kilmę, savo motinos nužudymas buvo pagrįstai pripažintas šį nužudymą kvalifikuojančiu požymiu. Tinkamai taikytos ir BK 3 str. nuostatos. Nuosprendžio priėmimo metu jau galiojo bausmę už nužudymą sugriežtinęs baudžiamasis įstatymas, todėl nuteistosios nusikalstamą veiką teismas pagrįstai kvalifikavo pagal dar tos veikos padarymo metu galiojusį įstatymą. Nuteistosios J. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Visų šių aptartų dalykų neginčija ir pati nuteistoji J. B. , kuri savo apeliaciniame skunde prašo tik sušvelninti jai paskirtą bausmę. Tačiau visus skunde dėstomus apeliantės argumentus kolegija atmeta, nes dalis šių argumentų yra nepagrįsti, o į kitus argumentus ir apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes teismas jau atsižvelgė priimdamas nuosprendį ir paskirdamas J. B. konkrečią bausmę.

Skiriant nuteistajai bausmę teismas BK 54 str. ir kitų BK bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė, o nuosprendyje išdėstė išsamius konkrečios bausmės paskyrimo motyvus. Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo atsižvelgti į tai, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, taip pat į tai, kad konfliktą išprovokavo pati jos motina J. R. . Tačiau iš nuosprendžio matosi, kad nuteistosios prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, o taip pat ir pačios nukentėjusiosios provokuojančio elgesio įtaką nusikalstamos veikos padarymui teismas jau pripažino J. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Taigi į šias apeliantės nurodomas aplinkybes jau buvo atsižvelgta, o iš nuosprendžio matosi, kad kaip tik šios aplinkybės iš esmės ir nulėmė švelnesnės už įstatymo sankcijos vidurkį bausmės paskyrimą. Tačiau teismas nustatė ir vieną nuteistosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimo padarymą apsvaigus nuo alkoholio. Byloje įrodyta, kad J. B. savo motiną nužudė būdama girta, o apklausų metu pati nuteistoji pripažino ir parodė, kad šį nusikaltimą ji padarė tik dėl savo girtumo, būdama blaiva to nebūtų padariusi. Akivaizdu, kad šiuo atveju nuteistosios apsvaigimas nuo alkoholio turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl šią J. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas irgi nustatė pagrįstai.

BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apie šias nuostatas pažymėta ir nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje. Vis dėlto kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančios aplinkybės pobūdį ir jų tarpusavio santykį. Teismų praktikoje BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nepripažįstama tais atvejais, kai kaltininkas, nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, tačiau kritiškai nevertina savo elgesio ir prisipažįsta tik verčiamas surinktų kitų įrodymų. Iš šios bylos matosi, kad J. B. nuo pat pirmos apklausos prisipažino, kad nužudė savo motiną. Kita vertus, dėl jos dalyvavimo nusikaltimo padaryme ikiteisminiam tyrimui nuo pat pradžių nekilo jokių abejonių, nes J. B. buvo sulaikyta nusikaltimo vietoje, ten pat buvo surastas nusikaltimo įrankis (peilis), o apie J. R. nužudymo aplinkybes parodymus iš karto davė patį konfliktą matęs nužudytosios sutuoktinis liudytojas V. R. ir tame pačiame name gyvenantis liudytojas T. B. . Iš bylos taip pat matosi, kad nors apklausta įtariamąja J. B. jau prisipažino kalta, tačiau iš pat pradžių ji dar mėgino klaidinti policijos pareigūnus aiškindama, kad jos motiną peiliu sužalojo kažkoks nepažįstamas vyriškis. Papildomos apklausos metu apeliacinės instancijos teisme J. B. parodė, kad buvo pasimetusi ir pati nežino, kodėl skambindama greitajai medicininei pagalbai nurodė apie tą nepažįstamą vyriškį. Atvykusiems policijos pareigūnams ji iš karto prisipažino kalta. Šiuos nuteistosios aiškinimus faktiškai paneigia byloje esantis policijos tarnybinis pranešimas (t. 1, b.l. 18). Jame nurodoma, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, juos pasitikusi J. B. aiškino, kad jos motiną peiliu sužalojo kažkoks nepažįstamas vyras. Vėliau prie pareigūnų priėjo ten pat gyvenantis vaikinas, prisistatęs T. B. , kuris pasakė, kad pas jį užėjo kaimynė J. B. , pasakė, kad ji pati peiliu perdūrė savo motiną ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. J. B. buvo sulaikyta įtariant, kad ji padarė šį nusikaltimą. Apeliantė aiškina, kad iš pradžių buvo pasimetusi, todėl ir aiškino, kad motiną sužalojo ne ji, o kažkoks vyras, tačiau vėliau jau apklausos metu prisipažino kalta. Taip pat akivaizdu, kad sulaikyti J. B. įtariant ją nusikaltimo padarymu policijos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą, nes apie tai, kad J. B. sužalojo savo motiną, iš karto tiesiogiai nurodė T. B. . Teismas J. B. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas ir nurodyto teismo sprendimo pagrįstumas nesvarstomas. Vis dėlto, į jau aptartas aplinkybes atsižvelgtina svarstant šios teismo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pobūdį ir jos reikšmę konkrečios bausmės paskyrimui. Iš esmės tokias pačias išvadas kolegija daro ir dėl antrosios nustatytos J. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad J. B. savo motiną nužudė nebūdama fiziologinio afekto būsenoje, todėl vertinti jos nusikalstamą veiką nužudymu staiga labai susijaudinus bei perkvalifikuoti tą veiką į BK 130 str. nėra pagrindo. Tačiau teismas rėmėsi pačios J. B. ir liudytojų V. R. bei I. B. parodymais apie J. R. agresyvumą išgėrus alkoholio, taip pat nuteistosios parodymais apie tai, kad ir įvykio metu vykstant išgertuvėms, konfliktą pradėjo J. R. , kuri plūdosi ir vadino savo dukrą J. B. necenzūriniais žodžiais. Todėl teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiosios J. R. elgesys buvo provokuojantis, jis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir šią aplinkybę pripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors apie savo motinos elgesį nuteistoji vėl nurodo apeliaciniame skunde, šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas jau nustatė, į ją atsižvelgė skiriant bausmę ir šioje dalyje nuosprendis negali būti keičiamas. Tačiau, kaip ir pirmuoju atveju, kolegija atkreipia dėmesį ir į šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės pobūdį ir jos reikšmę bei svarbą. Apie tai sprendžiama įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytą dieną J. B. savo tėvų namuose, su savo tėvais J. R. ir V. R. kartu gėrė degtinę. Nuteistoji parodė, kad išgėrusi motina pradėjo keiktis, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, konkrečiai – pavadino ją valkata. Tai tęsėsi keletą minučių. J. B. patvirtino ir perskaitytus savo ankstesnius dar ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie šį konfliktą (t. 1, b.l. 72-73). Juose nuteistoji pripažino, kad nors žodinį konfliktą pradėjo jos motina, tačiau atsakydama į tai ir ji pati koliojo savo motiną. Ji parodė, kad motina pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, jos abi „susipyko žodžiais“ ir abi koliojosi apie 15 min. Ji supyko, motina išvedė ją iš kantrybės, todėl ji atsistojo, paėmė ant stalo gulėjusį peilį, nuėjo prie ant lovos sėdėjusios motinos ir dūrė jai peiliu. Nustatant BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti, į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan. Šiuo atveju teismas pagrįstai nustatė nurodytą J. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau vertinant jos svarbą ir reikšmę skiriant J. B. bausmę, reikia įvertinti ir jau aptartas konkrečias faktines bylos aplinkybes. Nors žodinį konfliktą pirmoji pradėjo pati J. R. , išvadinusi savo dukterį necenzūriniais žodžiais, tačiau jokių kitų aktyvesnių ir su smurto panaudojimu susijusių veiksmų J. R. prieš nuteistąją neatliko. Kita vertus, pati nuteistoji pripažįsta, kad ir pati aktyviai dalyvavo žodiniame konflikte, o peiliu sudavė savo motinai tik po keleto minučių užsitęsusio abipusio koliojimosi. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad konfliktas tarp J. B. ir jos motinos faktiškai kilo dėl išgerto alkoholio poveikio, o J. R. tame pradėtame konflikte po to aktyviai dalyvavo ir pati apeliantė, kurios elgesys dar iki smūgio sudavimo motinai peiliu taip pat prieštaravo moralės normoms. Todėl skirdamas J. B. bausmę teismas pagrįstai atsižvelgė ir į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarymą apsvaigus nuo alkoholio. Specialisto išvadoje nurodoma, kad J. B. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai piktnaudžiaujant alkoholiu. Pati nuteistoji parodė, kad sudavė savo motinai smūgį peiliu tik todėl, kad pati buvo girta, nes blaiva taip nebūtų pasielgusi. Įvertinus visas bylos aplinkybes, daroma išvada, kad nors nusikalstamos veikos padarymą ir galėjo įtakoti pačios J. R. provokuojantis elgesys, vis dėlto tam ne mažesnės įtakos turėjo ir nuteistosios apsvaigimas nuo alkoholio. Apibendrinant tai, kas šioje nutartyje jau buvo išdėstyta, daroma išvada, kad nors teismas nustatė dvi nuteistosios J. B. atsakomybę lengvinančias ir tik vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pagal pobūdį, reikšmę ir svarbą tos dvi lengvinančios aplinkybės tikrai ryškiai nenusveria vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, taip pat į nuteistosios asmenybę. Buvo atsižvelgta į tai, kad J. B. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir padariusį ypatingą žalą visuomenei. Tačiau buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistoji iš anksto nužudyti savo motiną neplanavo, sudavė jai peiliu tik vieną smūgį ir nužudymą padarė netiesiogine tyčia. Buvo atsižvelgta ir į nuteistosios elgesį įvykio metu ir tuoj po nusikaltimo padarymo. Vertindamas kaltininkės asmenybę, teismas jau atsižvelgė ir į kitas nuteistosios apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes. Nuosprendyje nurodyta, kad J. B. anksčiau neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis ir teigiamai charakterizuojama gyvenamojoje vietoje. Iš esmės sutinkant ir su šiomis teismo išvadomis dėl nuteistosios asmenybės įvertinimo, kolegija ir šioje dalyje atkreipia dėmesį į kai kuriuos kitus bylos duomenis. Nors nuosprendyje nurodoma, kad nuteistoji anksčiau neteista, tačiau iš bylos matosi, kad 1998 m. J. B. pagal Latvijos Respublikos BK 139 str. 2 d. buvo nuteista už vagystę (t. 1, b.l. 132). Šis teistumas seniai išnykęs, todėl teismas pagrįstai jo nenurodė netgi nuosprendžio įžanginėje dalyje. Vis dėlto ir ši aplinkybė iš dalies apibūdina nuteistosios asmenybę. Teismas suklydo nurodydamas, kad J. B. anksčiau nebausta administracine tvarka, nes iš bylos matosi, kad 2006 m. gegužės 17 d. teismo nutarimu nuteistajai buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 186 str. (t. 1, b.l. 183). Tuo tarpu išvadą apie tai, kad J. B. gerai charakterizuojama savo gyvenamojoje vietoje, teismas padarė remdamasis tik prie bylos pridėtu trumpu policijos nuovados pareigūno tarnybiniu pranešimu (t. 1, b.l. 154). Šis pranešimas ne tik labai trumpas ir neišsamus, tačiau dar ir prieštaringas. Jame nurodyta, kad per penkis metus dėl J. B. elgesio pareiškimų ir nusiskundimų negauta, o kaimynai ją charakterizuoja teigiamai. Tačiau tame pačiame tarnybiniame pranešime J. B. apibūdinta ir kaip mėgstanti vartoti alkoholį.

Apeliaciniame skunde nuteistoji dar nurodo, kad ji turi du mažamečius vaikus, kurie atiduoti į globos ir kuriais ji negali pasirūpinti. Nors ši aplinkybė nuosprendyje nebuvo aptarta, kolegijos nuomone, dėl to švelninti nuteistajai paskirtą bausmę taip pat nėra pagrindo. Nagrinėjant šią bylą nustatyta, kad J. B. sutuoktinis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Santuokoje 1998 m. gimė sūnus E., o 2000 m. duktė D. Abu mažamečiai vaikai šiuo metu gyvena vaikų globos namuose. Tačiau nuteistoji J. B. parodė, kad į globos namus abu jos vaikai buvo atiduoti ne jai paskyrus kardomąją priemonę šioje byloje, o ji juos pati atidavė į vaikų namus dar prieš kelis metus. Nuteistoji aiškina, kad viena auginti ir išlaikyti savo vaikus neturėjo galimybių, nes gyveno tėvų bute, kuriame buvo dažnai girtaujama. Kolegijos nuomone, nuteistosios apeliacinio skundo argumentus paneigia jos pačios parodymai. Apeliantė parodė, kad savo vaikus pati atidavė į globos namus dar iki jos suėmimo, o tai reiškia, kad ir anksčiau ji pati auginti vaikus ir jais rūpintis neturėjo ne tik galimybės, bet ir noro. Nuteistoji tikrai registruota savo tėvų bute ir savo nuosavo gyvenamojo būsto neturi. Kita vertus, iš bylos matosi, kad iki nusikaltimo padarymo J. B. niekur nedirbo. Teismo posėdyje ji parodė, kad ieškojo darbo ir buvo užsiregistravusi darbo biržoje, tačiau bylos duomenys tai paneigia. Iš prie bylos pridėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Šiaulių darbo biržos pažymų matosi, kad paskutinėje savo darbovietėje UAB „Duiteksas“ J. B. dirbo iki 2006 m. rugsėjo 15 d., o paskutinis jos registracijos darbo biržoje laikotarpis buvo tik iki 2005 m. gruodžio 19 d. (t. 1, b.l. 145, 147). Šie duomenys patvirtina, kad susirasti darbą ir gauti pajamų savo vaikų išlaikymui nesistengė pati nuteistoji. Manyti, kad sušvelninus jai paskirtą bausmę, nuteistoji geriau atliks motinos pareigas, taip pat nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėja baigiamųjų kalbų metu nurodė dar kelias aplinkybes, į kurias, gynybos nuomone, taip pat turėjo būti atsižvelgta skiriant J. B. bausmę. Gynėjos nuomone, teismas turėjo nustatyti dar vieną J. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes nuteistoji padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Be to, teismas turėjo apsvarstyti galimybę skirti J. B. bausmę taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas. Šiuos argumentus kolegija taip pat atmeta. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymui vienu iš alternatyvių pagrindų yra nurodytas kaltininko padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje pagalba išaiškinant nusikalstamą veiką laikomi kaltininko gera valia atlikti aktyvūs veiksmai, padėję išaiškinti nusikalstamos veikos detales, surinkti įrodymus ir pan. Paprastai tokios pagalbos metu kaltininkas padeda teisėsaugos organams nustatyti tokias aplinkybes, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dar nebuvo nustatytos kitais įrodymais. Tuo tarpu nuteistoji J. B. šioje byloje, nors ir prisipažino kalta, tačiau jokių ikiteisminiam tyrimui iki tol nežinomų aplinkybių neatskleidė. Be to, apie J. B. bandymus iš pradžių versti kaltę jos pačios išgalvotam nepažįstamam vyriškiui, apie jos prisipažinimo kalta aplinkybes ir apie nuo pat pradžių policijos turėtus jos kaltę patvirtinančius įrodymus šioje nutartyje jau buvo pasisakyta. Todėl daryti išvadą, kad šioje byloje nuteistoji dar ir padėjo išaiškinti jos pačios padarytą nusikaltimą bei nustatyti šią papildomą dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kolegijos nuomone, pagrindo nėra. Švelnesnė negu BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė gali būti skiriama tik esant BK 62 str. 1 ar 2 dalyje arba 54 str. 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Nors J. B. prisipažino kalta dėl savo motinos nužudymo, tačiau ji pati neatvyko ir iš pradžių apie savo padarytą nusikaltimą teisėsaugos institucijoms nepranešė, teisingus parodymus davė jau esant akivaizdiems kitiems jos kaltės įrodymams. Šioje nutartyje taip pat buvo aptarta, kad nuteistoji dar iki suėmimo neišlaikė savo mažamečių vaikų, o pati jau buvo atidavusi juos į globos namus. Todėl skirti jai švelnesnę, negu įstatyme numatyta bausmę vadovaujantis BK 62 str., nėra tam būtinų nei šio straipsnio 1, nei 2 dalyse numatytų aplinkybių ir sąlygų. Tuo tarpu BK 54 str. 3 d. nurodyta, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skiriant bausmę ir remiantis BK 54 str. 3 dalimi, teismas privalo nurodyti konkrečias išimtines aplinkybes, dėl kurių švelnesnės negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Įvertinus ir šioje byloje nustatytas J. B. padaryto nusikaltimo faktines aplinkybes, ir jau aptartus bylos duomenis apie nuteistosios asmenybę, jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių J. B. būtų pagrindas paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nenustatyta.

J. B. nuteista pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos BK 129 str. 2 d., kurios sankcija numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 12 metų ir 6 mėn. Tuo tarpu teismo paskirta J. B. 10 metų laisvės atėmimo bausmė yra gana ženkliai mažesnė už sankcijos vidurkį. Šioje nutartyje jau buvo atsakyta į nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, taip pat aptartos visos su bausmės skyrimu susijusios bylos aplinkybės. Iš to, kas jau buvo išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad skiriant J. B. bausmę teismas jokių BK 54 str. reikalavimų nepažeidė, o į jau nustatytas nuteistosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei nuteistosios asmenybę atsižvelgė pačiu palankiausiu apeliantei būdu. J. B. paskirta švelnesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį bausmė negali būti laikoma per griežta ir šią bausmę dar labiau švelninti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios J. B. apeliacinį skundą atmesti.