Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2007-11-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1292-162/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-16
Bylos Nr.
II-1292-162/2007
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pažeidėjas
A.K.
Nukentėjusysis
A.K.
Advokatai
Rolandas Stirbinskas, Rolandas Stirbi

Įžanginė dalis

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A.K., nukentėjusiojo A.K. atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, vertėjai Dainai Bžeskienei, 2007 m. lapkričio 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.K. skundą dėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 4 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos miesto 4-ojo policijos komisariato apylinkės inspektorių veiklos grupės pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A.K. 2007 m. rugpjūčio 23 d. atsisakė grąžinti savo motinos V.K. pasą bei atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelę, priklausančią jo broliui A.K. Tokiais savo veiksmais A.K. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje.

2007 m. spalio 4 d. Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – Institucija) nutarimu A.K. pagal ATPK 188 straipsnį paskirta 200 litų bauda.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, nes jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad jo motina V.K. nereikalavo iš jo grąžinti pasą, o pasą laikęs dėl saugumo. Pažymi, jog motina pati jam davė pasą ir kitus dokumentus po to, kai buvo patalpinta į slaugos ligoninę. Teigia, kad mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo knygelė reikalinga jam, nes pats moka mokesčius už suteiktas paslaugas. Pažymi, jog mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo knygelė buvo paimta žinant savininkui A.K.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo skundą, jame nurodytais motyvais, patenkinti

Institucija apie bylos nagrinėjimą informuota tinkamai (b.l. 20). Atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą iki teismo posėdžio pradžios nepateikė.

Nukentėjusysis A.K., tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 20, 36), į teismo posėdį neatvyko. Pateiktas mirties liudijimas patvirtina, kad nukentėjusioji V.K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7).

Nukentėjusiojo A.K. atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas prašo skundą kaip nepagrįstą atmesti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui ir nukentėjusiajam nedalyvaujant.

Konstatuojama.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės atsiradimo pagrindas.

ATPK 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadarant esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, vykdymą.

Veika savavaldžiavime pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens. Tikros yra tokios asmens teisės, kurios yra numatytos įstatymuose (Konstitucijoje, civilinėje, šeimos teisėja) ar kituose teisės taikymo aktuose (darbo sutartyje, rangos, pirkimo-pardavimo, pavedimo ir pan.) ir gali būti įvykdytos su valdymo tvarkos ar teisminių institucijų pagalba. Tariamomis laikomos tokios teisės, kurias asmuo, sąžiningai klysdamas, mano priklausančias jam, nors faktiškai jis tokios teisės neturi.

A.K. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam paskirta nuobauda už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 23 d. atsisakė grąžinti jo motinai V.K. priklausantį Lietuvos Respublikos pilietės pasą bei atsiskaitymo knygelę už komunalines paslaugas, priklausančią broliui A.K. (b.l. 11, 13-14).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškinimo (b.l. 36-38), kad motina pati, patalpinus ją į ligoninę, davė dokumentus pasaugoti ir neprašiusi jų grąžinti. Broliui priklausanti atsiskaitymo knygelė už komunalines paslaugas pas jį buvo motinos žodiniu prašymu bei nurodymu mokėti mokesčius už komunalines paslaugas. Pagal šią atsiskaitymo knygelę jis mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, nes brolis buvo užsienyje.

Administracinė byla iškelta pagal 2007 m. rugsėjo 11 d. V.K. (b.l. 15) bei A.K. (b.l.16) pareiškimus, pateiktus Klaipėdos miesto 4-jam policijos komisariatui.

Administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimas – pirmoji administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadija, nuo kurios priklauso ir kitos šių bylų teisenos stadijos bei jų procesiniai veiksmai. Šios stadijos esmę sudaro tai, kad tam įgaliotos institucijos (pareigūnai) įstatymo nustatyta procesine tvarka ir forma nustato administracinio teisės pažeidimo faktą (įvykį) bei asmenį, kaltą pažeidimo padarymu ir traukia jį atsakomybėn. ATPK 259 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog V.K. vardu pareiškimą pasirašė ir pasirašė ne pareiškėja, o kitas asmuo. Liudytojos E.K. parodymais (b.l. 38-39) nustatyta, kad ji parašė policijai pareiškimus anytos ir sutuoktinio vardu. Anytos vardu surašytame pareiškime pasirašė pati V.K., o sutuoktinio A.K. vardu pareiškimą surašė ir pasirašė ji, veikdama pagal įgaliojimą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo stadijoje nebuvo apklausti nukentėjusieji bei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nebuvo išaiškintos kitos, reikšmingos bylai aplinkybės. Byloje yra pateiktas tik administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno 2007 m. rugsėjo 19 d. tarnybinis pranešimas (b.l. 17), kuriame perteikiamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimas. Administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo paaiškinimo atsisakė.

Nukentėjusioji V.K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), t.y. iki ginčijamo nutarimo priėmimo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu nustatyta, kad jis motinos Lietuvos Respublikos pilietės pasą pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, gaudamas mirties liudijimą. Įrašas apie V.K. mirtį metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini). Šiuo įrašu patvirtinama aplinkybė, jog iki ginčijamo nutarimo priėmimo pas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį motinos paso nebuvo. Kitų reikšmingų su šiuo patraukimo administracinėn atsakomybėn epizodu (kada ir kokiu būdu motinos pasas atsirado pas A.K., ar nukentėjusioji prašė šį dokumentą grąžinti, ar ji pasirašė 2007 m. rugsėjo 4 d. surašyto pareiškimo 4-jam policijos komisariatui tekstą ir siekė A.K. patraukimo administracinėn atsakomybėn) išsiaiškinti nėra galimybės dėl nukentėjusiosios mirties. Visos abejotinos aplinkybės, kurių negalima papildomai išsiaiškinti ir pašalinti, turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl kaltinimas dėl šio epizodo nutrauktinas (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Dėl atsisakymo grąžinti atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelę, priklausančią nukentėjusiajam A.K., administracinėn atsakomybėn A.K. patrauktas remiantis E.K., veikiančios pagal 2007 m. liepos 24 d. sutuoktinio įgaliojimą, pareiškimu (b.l. 16).

Pagal ATPK 273 straipsnį nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Nukentėjusysis kaip administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos dalyvis atsiranda tada, kai iškeliama administracinio teisės pažeidimo byla. Paprastai tokiu asmeniu jis pripažįstamas surašant administracinio teisės pažeidimo padarymo protokolą. Kaip administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos dalyvis jis turi ne tik procesines teises, bet ir pareigas. ATPK 273 straipsnio 3 dalis numato, kad nukentėjusysis gali būti apklaustas kaip liudytojas pagal šio kodekso 276 straipsnį.

Atstovus pagal įstatymą, kaip asmenis, dalyvaujančius administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, ir jų teisinę procesinę padėtį numato ATPK 274 straipsnis numatantis, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų patys negali pasinaudoti savo teisėmis, jų interesams turi teisę atstovauti jų įstatyminiai atstovai. Akivaizdu, jog E.K. nėra savo sutuoktinio – nukentėjusiojo A.K. įstatyminė atstovė.

Savo atstovavimą ji grindžia 2007 m. liepos 25 d. įgaliojimu, kuriuo sutuoktinis ją įgaliojo <...> tvarkyti jo vardu reikalus visose įstaigose ir organizacijose, taip pat atstovauti visose teismo įstaigose (b.l. 18).

Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintas teisės į gynybą principas garantuoja administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam galimybę administracinio teisės pažeidimo byloje naudotis teisine įgalioto atstovo pagalba. Įgaliotu atstovu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą (ATPK 275 straipsnis). Įgaliotas atstovas gali dalyvauti ne bet kokioje administracinio teisės pažeidimo bylos stadijoje, o, kaip pabrėžta ATPK 275 straipsnyje, tik nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bylos iškėlimo stadijoje neapklausus nukentėjusįjį A.K., nebuvo išsiaiškintos reikšmingos bylai aplinkybės. Būtent, neišsiaiškinta, kokiu būdu atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelė pateko pas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį; ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo naudojo minėtą knygelę atsiskaitymui už komunalines paslaugas; jei taip, ar tai darė savo iniciatyva, ar V.K. pavedimu; kada nukentėjusysis prašė šį dokumentą grąžinti; ar yra nukentėjusiojo valia patraukti A.K. administracinėn atsakomybėn.

Nukentėjusysis į teismo posėdį neatvyko, todėl šių aplinkybių išsiaiškinti nebuvo galimybės. Jo atstovo paaiškinimu nustatyta, jog nukentėjusysis A.K. šiuo metu dirba užsienyje.

Kaltinimas turi būti suformuluotas aiškus, pateikti visi galimi įrodymai. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turi grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų ATPK 272 straipsnyje įgyvendinimas.

ATPK 272 straipsnis reglamentuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir numato, jog šis asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kuria jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje.

Skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo inter alia grindžia procesinių teisių pažeidimu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo lietuvių kalbos nemoka, todėl jam turėjo būti užtikrintas vertėjo dalyvavimas, kad jis realiai galėtų realizuoti įstatyme numatytas teises inter alia duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, reikšti prašymus.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, vertėjas nedalyvavo. A.K. paaiškinimu nustatyta, kad jis nesuprato inkriminuojamo teisės pažeidimo turinio, nesuprato, kad turi vykti į bylos nagrinėjimą. Nesuprasdamas administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio, atsisakė pasirašyti.

ATPK 259 straipsnio 3 dalis nustato, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais, vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau A.K. neįteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašas. Administracinių teisės pažeidimų bylų procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises.

Nurodyti pažeidimai yra esminiai. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys yra nepakankami patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltei dėl pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, pagrįsti arba konstatuoti, kad šio administracinio teisės pažeidimo A.K. nepadarė, todėl nutarimas naikintinas, ir byla grąžinama institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, papildomam aplinkybių tyrimui. Nagrinėjant bylą iš naujo būtina surinkti įrodymus, patvirtinančius, jog A.K. savavališkai laikė atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelę, priklausančią jo broliui A.K. ir atsisakė nukentėjusiojo prašymu ją grąžinti. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina nepažeisti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų ATPK 272 straipsnyje.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies.

Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 4 d. nutarimą, kuriuo A.K. pagal ATPK 188 straipsnį paskirta 200 litų bauda, panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos miesto 4-ajam policijos komisariatui tirti iš naujo epizode dėl atsisakymo grąžinti nukentėjusiajam A.K. priklausančią atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelę.. Kaltinimo dalį dėl atsisakymo V.K. grąžinti Lietuvos Respublikos pilietės pasą nutraukti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė