Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2020 m. lapkričio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimo bei 2020 m. gruodžio 23 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-17-P- 1993-12844 (b. l. 7) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 21R2-247(AG2-191/17-2020) (b. l. 4-6), kuriuo pareiškėjo J. K. skundas dėl minėto Tarnybos 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju, tikrinant ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės svarbu įvertinti, ar Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 6 d. Tarnybos Klaipėdos skyrius sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1993-20857 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolio A. S. veiksmų apskundimo parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme bei paskyrė advokatą A. G. (b. l. 28-29).

2020 m. kovo 5 d. Klaipėdos skyrius sprendimu Nr. (8.3)TP-17-P-1993-3095 pratęsė 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1993-20857 galiojimą iki 2020 m. spalio 31 d. valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 30-31).

2020 m. kovo 5 d. Tarnybos Klaipėdos skyrius sprendimu Nr. (8.3)TP-18-P-1993-3105 pakeitė antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą ir paskyrė advokatę D. V. (b. l. 32).

Iš Asmens turto ir pajamų lygio apskaičiavimo pažymos matyti, kad pareiškėjo draudžiamos pajamos nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarė 2 749,46 Eur; išmokos - 2 455,91 Eur (b. 1. 46).

Nesutikdamas su Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-17-P-1993-12844 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo“, pareiškėjas 2020 m. gruodžio 2 d. skundu kreipėsi į Komisiją (administracinės bylos Nr. AG2-191/17-2020 b. l. 1) nurodydamas, kad pareiškėjo pajamos atitinka I pajamų lygiui ir jam turi būti teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba.

Komisijos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 21R2-247 (AG2-191/17-2020) (b. l. 4-6) pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau - ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 839 redakcija) (toliau - ir Nutarimas), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d.).

Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą.

Įstatymo 4 straipsnio 4 punkte numatyta, kad kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, pareiškėjas privalo kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos formos metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos.

Turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygio antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“: pirmasis lygis - kai asmens (šeimos) turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto bendrai gyvenantiems asmenims (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, dydžio ir asmens metinės pajamos neviršija 37,68 valstybės remiamų pajamų (toliau – ir VRP), pridedant po 14,13 VRP kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio (Nutarimo 1.1 p.); antrasis lygis - kai asmens (šeimos) turto vertė neviršija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto bendrai gyvenantiems asmenims (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, dydžio ir asmens metinės pajamos neviršija 56,52 VRP, pridedant po 20,74 VRP kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio (Nutarimo 1.2 p.).

Tarnybos Klaipėdos skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2020 m. spalio 19 d. metinėje pajamų ir turto deklaracijoje antrinei teisinei pagalbai gauti nurodytus duomenis, UAB „Autopunkto taksi“ pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį Nr. 2020-04 bei iš Klaipėdos skyriaus gautais Valstybinio Socialinio draudimo fondo registro duomenimis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neturi išlaikytinių, nustatė, kad pareiškėjo gautos pajamos (2749,46 Eur (darbo užmokestis, atskaičius mokesčius už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) + 2455,91 Eur (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokėtų išmokų už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) = 5205,37 Eur), viršija I pajamų lygį, kuris sudaro 4710 Eur, tačiau neviršija II pajamų lygio, kuris sudaro 7065 Eur. Kadangi pareiškėjo turimo turto vertė viršijo Nutarimu nustatytą I pajamų lygį, t. y. 37,68 VRP dydį, tačiau neviršijo Nutarimu nustatyto II pajamų lygio, t. y. 56,52 VRP dydį, antrinės teisinės pagalbos teikimas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-17-P-1993-12844 buvo pratęstas pareiškėjui, nustatant 50 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Darytina išvada, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius tinkamai įvertino pareiškėjo gaunamas pajamas bei pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo gaunamų pajamų vertė viršija pirmąjį asmens pajamų lygį (4 710 Eur), tačiau neviršija antrojo asmens pajamų lygio (7 065 Eur). Kadangi vienas iš kriterijų (šiuo atveju pajamos) viršijo Vyriausybės nustatytą pirmąjį pajamų ir turto lygį, pareiškėjas neturi teisės į 100 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1390/2010, 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Ginčų komisija, įvertinusi įstatymų nuostatas bei Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo turinį, padarė išvadą, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl netenkino pareiškėjo reikalavimo jį panaikinti.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją. IAGNTĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Kauno apygardos skyrius, Klaipėdos apygardos skyrius, Panevėžio apygardos skyrius ir Šiaulių apygardos skyrius.

IAGNTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga. IAGNTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija. IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų (1 punktas); administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką (2 punktas). Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalis).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad Komisijai yra suteikta teisė nagrinėti ne bet kokius ginčus, o tik administracinius ginčus pagal asmenų ar viešojo administravimo subjektų skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, inter alia (be kita ko), jeigu tie administraciniai ginčai nepriskirti administracinių teismų kompetencijai ABTĮ nustatyta tvarka, arba jeigu minėtiems ginčams įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos. Iš apžvelgto teisinio reglamentavimo taip pat matyti, kad Komisijos priimti sprendimai tiesiogiai skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Kaip jau paminėta, Tarnybos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą bei jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, taip pat dokumentus, įrodančius pareiškėjo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nustatė, jog pareiškėjas priskirtinas antrajam turto ir pajamų lygiui. Vadovaudamasis Įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 13 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 2, 5, 7 ir 8 dalimis, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Nutarimo 1.1 ir 1.2 punktais, Tarnybos Klaipėdos skyrius skundžiamu sprendimu pratęsė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., nustatant 50 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas priskirtinas II turto ir pajamų lygiui.

Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020-11-01) nuostatas, t. y. jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, skundžiamuose sprendimuose nurodyti teisiniai bei faktiniai jų priėmimo pagrindai, sprendimų apskundimo tvarka. Skundžiamas sprendimas priimtas nepažeidžiant VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyto sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo termino.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, teismas Komisijos sprendimui iš esmės pritaria ir akcentuoja, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos sprendime. Pažymėtina, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Atsakovas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija, iš esmės nenurodė. Komisijos sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo neteisėtumo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.