Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-117-124/2012

Teisėjas A. Martinavičius Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01629-2011-4

NUTARTIS

2012 m. kovo 27 d.

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Hidraulikos pasaulis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Schenker“ ieškinį atsakovui UAB „Hidraulikos pasaulis“, trečiajam asmeniui K. Š. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje nebuvo ginčijamas delspinigių dydis, neprašoma taikyti ieškinio senaties terminą delspinigiams, todėl teismas prašymą dėl delspinigių priteisimo tenkino. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu tenkino prašymą dėl palūkanų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nustatyta, kad 2010 10 02 d. ieškovas pateikė Paraišką krovinio pervežimui kelių transportu, kuriuo buvo pateiktas užsakymas pargabenti krovinį iš Suomijos į Lietuvą. Taigi tarp šalių buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis. Pervežęs krovinį, ieškovas 2010-10-12 d. pateikė sąskaitą faktūrą Nr.LT13550 už suteiktas transporto paslaugas, tačiau ši sąskaita nebuvo apmokėta. Atsakovas nurodo, kad už pervežimą ieškovui yra apmokėjęs, sumokėdamas šalių sutartą kainą 614,19Lt (38b.l.).Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti susidariusį įsiskolinimą, atsiradusį iš tarptautinio vežimo teisinių santykių, iš atsakovo UAB „Hidraulikos pasaulis“ priteisti vežimo mokestį bei delspinigius, kuriuos ieškovas įsipareigojo mokėti 2010 10 13d.garantiniu raštu(8 b.l.).

Ieškovas, priėmęs vykdyti paraišką, t.y. sudaręs krovinio vežimo sutartį su krovinio gavėju (atsakovu) bei prisiėmęs vežėjo įsipareigojimus nugabenti krovinį į paskirties vietą iš Suomijos į Lietuvos Respubliką, tapo vežėju CMR konvencijos prasme. Vežimo sutartis, sudaryta tarp bylos šalių yra dvišalė, dėl to sutarties šalys yra atsakingos už sutarties sąlygų vykdymą visą sutarties galiojimo laikotarpį iki jos pasibaigimo. Atsakovas, pateikdamas užsakymą, kurį ieškovas priėmė vykdyti, prisiėmė pareigą sumokėti užmokestį už atliktą vežimą. Vežimo sutarties šalių laisvę savo nuožiūra susitarti dėl krovinio vežimo užmokesčio dydžio, atsiskaitymo tvarkos numato ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.813 str. 1 ir 3 d., todėl ieškovas, nugabenęs krovinį į paskirties vietą ir tokiu būdu įvykdęs sutartinę prievolę, įgijo subjektinę teisę reikalauti iš atsakovo sutarties priešpriešinio įvykdymo. Bylos šalys susitarė dėl krovinio pervežimo verslo tikslais, todėl šalių sudaryta sutartis krovinio pervežimui yra komercinė, viena jos esminių sąlygų yra užmokesčio vežėjui sumokėjimas už pervežamą krovinį. Ieškovo prievolė sumokėti krovinio pervežimo kainą kyla taip pat iš CMR konvencijos 1 str. 1 d., 6 str., 1 d. i p., t. y. nepriklausomai nuo to, ar mokesčio dydis už krovimo vežimą numatytas krovinio važtaraštyje, ar atskiroje krovinio vežimo sutartyje, išlieka krovinio pervežimą užsakančio asmens pareiga sumokėti vežimo sutartyje numatytą mokestį už krovinio vežimą.

Byloje kilo ginčas dėl pervežimo sutarties įvykdymo kainos. Ieškovas savo pareigą įvykdė tinkamai, pervežė krovinį, dėl ko nebuvo pareikšta pretenzijų, todėl atsakovui atsirado pareiga apmokėti už pervežimą. Apeliantas mano, kad šalys buvo sutarusios kitokią transportavimo kainą, negu ieškovas pateikė sąskaitoje, kas prieštarauja bylos duomenims. Sutiktina su pirmos instancijos teismo nuomone, kad pateikiant užsakymą , šalys sutarė, jog galutinė kaina bus paskaičiuota pagal faktinį krovinio svorį, tūrį ar pakrovimo ilgį, nes tai užsakyme nurodė pats atsakovas (42 b.l.).Vykdant užsakymą, buvo nustatyta, kad atsakovas nurodė netikslius ir ne visus krovinio išmatavimus. Nors atsakovas nurodė, kad bus pervežama viena pakuotė, tačiau buvo pervežtos dvi pakuotės .Tai, kokio išmatavimo buvo pervežtas krovinys ir kiek pakuočių vienetų patvirtina ir CMR važtaraštis, kuriame nurodyti duomenys atitinka ieškovo paskaičiavimus dėl krovinio išmatavimų (9 b.l.). Krovimą vykdė Suomijos įmonė, kuri dėl pervežamo krovinio saugumo pakrovė krovinį kaip 2 vienetus, t.y buvo pervežamas ir dangtis , kuris buvo supakuotas atskirai, krovinys užėmė visą mašinos plotą .Faktiškai krovinys užėmė 4,5 metro ilgį ir 2,45 metrų plotį, t..y 4,5 pakrovimo metro. Pagal užsakyme nurodytus parametrus ir buvo paskaičiuotas užmokestis už krovinių pervežimą. Užsakyme buvo nurodyta, jog galutinė transportavimo kaina paskaičiuojama pagal faktinį krovinio svorį, tūrį ar pakrovimo ilgį, pagal didžiausią 1 kūb.m-3333 kg, 1 pakrovimo metras 1850 kg., buvo paskaičiuota už pervežimą 4.50x1850=83525 kg, suapvalinus nurodyta 8400 kg. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma apie tokį pakrovimo būdą., Suomijos įmonė, atlikusi pakrovimą, siūlė dalinę kompensaciją, kurios ieškovas atsisakė. Nors atsakovas nurodo, kad jis tikėjosi, jog krovinys bus pervežtas už mažesnį mokestį, bus panaudota kitokio dydžio mašina, tačiau mašinos tipo atsakovas nederino su ieškovu. Įmonei pakrovus krovinį, paaiškėjo, kad jis yra kitokių išmatavimų, negu atsakovas nurodė, be to kitokio tūrio, todėl ieškovas pagrįstai apskaičiavo pervežimo mokestį pagal faktinius duomenis. Kaip teisingai nurodė teismas, atsakovas pats prisiėmė riziką dėl krovinio pervežimo kainos padidėjimo.

Nors apeliantas nurodo, kad ieškovas vienašališkai padidino pervežimo kainą, tačiau atsižvelgiant į užsakyme nurodytą sąlygą dėl galutinės transportavimo kainos apskaičiavimo , matyti, kad galutinis apmokėjimas priklausė ir nuo tūrio , šiuo atveju tūrį padidino taikytas pakrovimo būdas.

Atsakovas apeliuoja į teisėtus lūkesčius, tačiau juos atsakovas galėtų turėti, jei pervežimas būtų vykdytas analogišku būdu .Šiuo atveju pervežamas krovinys skyrėsi išmatavimais, pakrovimo būdu, buvo pervežamas kitokio išmatavimo mašina.Tai patvirtina rašytiniai įrodymai.2010-10-12 d. sąskaitoje faktūroje fiksuojamas svoris 200 kg, tūris 8,658m³ , 4,50 pak., skaič. svoris 8400 kg, kai tuo tarpu 2010-05-27 d. sąskaitoje faktūroje nurodytas svoris 180 kg, tūris 0,672m³ , skaič. sv.230 kg (46,48 b.l.).

Apeliantas savo pareigą apmokėti ieškovo pateiktą pervežimo kainą patvirtino garantiniu raštu. Nors ieškovas nurodo, kad jį pateikė neįgalintas asmuo, dėl to šis raštas yra niekinis ,tačiau teismo posėdyje buvo nustatyta, kad ieškovui pervežus krovinį, vadovai buvo užsienyje .Trečiojo asmens atstovas patvirtino, kad trečiajam asmeniui K. Š. paskambinus į užsienį komercijos direktorei, S. G., ši nurodžius pateikti garantinį raštą dėl apmokėjimo , kainą suderino su komercijos direktore. Teismo posėdyje to nepaneigė atsakovo direktorius J. G.. Atsakovas nekėlė reikalavimo dėl šio rašto klastojimo. Atsakovas pateikto garantinio rašto neginčijo, kai ieškovas 2010-10-22 ir 2010-11-16 d. reiškė pretenzijas dėl apmokėjimo už vežimą bei reikalavo sumokėti delspinigius (94–95 b.l.).Iš šių atsakovo veiksmų ieškovas galėjo tikėtis, kad atsakovas pritaria trečiojo asmens veiksmams , teismas nustatė, kad trečiasis asmuo veikė pagal atstovaujamo asmens nurodymus (CK 2.133 str. 5 d.).

Garantiniu raštu atsakovas prisiėmė pareigą mokėti ir 0,5 procentus palūkanas už uždelstą atsiskaityti dieną (8 b.l.).Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad šis delspinigių dydis yra pernelyg didelis, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, pažeidžia šalių pusiausvyros principų ir neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika civilinėse bylose Nr.3K-3-3-85/2007, 3K-3-503/2007, tačiau vėlesnė kasacinio teismo praktika numatė, kad teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus nustatyto delspinigių dydžio , kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turėtų būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr.3K-3-2008 , kt.).

Atsižvelgiant į garantinio rašto išdavimo aplinkybes ,prievolės vertę į tai, kad kitai sutarties šaliai nenumatytos jokios sankcijos, o ieškovas neįrodinėjo, kad turėjo nuostolių dėl nesavalaikio apmokėjimo, sutiktina su apelianto argumentu dėl pernelyg didelio netesybų dydžio. Ši aplinkybė nebuvo nustatinėjama pirmosios instancijos teismo, tik sprendime konstatuota, kad nebuvo ginčijamas delspinigių dydis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes , į prievolės šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo būtinybę, į tai, kad atsakovas iš dalies yra įvykdęs prievolę , remiantis CK 6.73 straipsnio antrąja dalimi, 6.228 straipsniu, 6.258 straipsnio trečiąja dalimi, teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais (CK 1.2 str.),netesybos mažintinos ir pripažintina protingu 0,05 procentų dydžio delspinigius, kas sudarytų 137,73 Lt, todėl priteistina delspinigių suma mažintina iki 137,73 Lt.9(3279,24x0,05proc.x84 ).

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliantas mano, kad vertindamas įrodymus, teismas rėmėsi tik ieškovo ir trečiojo asmens parodymais, su kuo nesutiktina. Apeliantas mano, kad jei šiuos asmenis atstovauja advokatai iš tos pačios kontoros , todėl yra suinteresuoti .Abu atstovai nurodo, kad jie tik nuomojasi šalia patalpas, bet nėra tos pačios kontoros advokatai. Nežiūrint to, tai niekaip nerodo trečiojo asmens nusiteikimo prieš atsakovą ar suinteresuotumo ieškovo pozicija. Abiejų šalių atstovų paaiškinimai buvo įvertinti teismo, išvados padarytos , remiantis ne tik jų, bet ir visumos įrodymų kontekste, su kuriais sutinka ir apeliacinė instancija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovui bei trečiajam asmeniui, nes nebuvo pateikti rašytiniai prašymai dėl jų priteisimo ir nebuvo pateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai. Byla buvo pradėta nagrinėti, galiojant ankstesnei CPK 98 straipsnio redakcijai, kuri nenumatė rašytinių prašymų dėl atstovavimo išlaidų priteisimo pateikimo,jų apskaičiavimo pateikimo tik paskutinis teismo posėdis vyko , įsigaliojus naujai šio straipsnio redakcijai. Išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti teismo posėdžių metu, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi ir priteisė tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens patirtas atstovavimo, bylinėjimosi išlaidas .

CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Pirma, proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Antra, proceso teisės normoje reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Trečia, proceso teisės normoje įtvirtinta, kad nurodytos nuostatos taikomos priteisiant išlaidas advokato ar advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus kurių pagrindas yra Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Šiuo metu ji sudaro 800 Lt (Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio“ .

Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo atstovui už ieškinio, bylos paruošimą pagal pateiktą sąskaitą buvo sumokėta 605 Lt(4,6,30b.l.), vėliau apmokėtos 6 sąskaitos po 484 Lt(104–107,120,136 b.l.), viso apmokėta 3509 Lt atstovavimo išlaidų. Iš dalies sutiktina su apelianto argumentais dėl pernelyg didelių atstovavimo išlaidų priteisimo, nes byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, ginčo dalykas buvo nedidelė suma. Nors atstovui tekdavo išvykti į kitą vietovę, negu jo kontora, vyko net 5 teismo posėdžiai, kas reikalavo didesnių laiko sąnaudų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžiai truko labai trumpai, įvertinus rekomendacijose nurodytus ir įvardytus kriterijus , darbo bei laiko sąnaudas, ieškovo atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis 2800 Lt , likusi dalis laikytina pernelyg dideliu ieškovo išlaidavimu. Nuo šios sumos skaičiuotinas priteistino ieškovui atstovavimo išlaidų dydis, nes ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 93 str.2 d.). Priteisiant išlaidas, atsižvelgtina, kad tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos iš dalies padidėjo dėl atsakovo veiksmų. Ieškinį patenkinus iš dalies 73,38 procentais ieškovui priteistina 102,51 Lt. žyminio mokesčio ir 2054,64 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškovas turėjo 1452,70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus ieškinio 26,62 proc., atsakovui priteistina 386,71 Lt atstovavimo išlaidų. Atlikus priteistinų atstovavimo išlaidų įskaitymą, ieškovui priteistina 1667,93 Lt atstovavimo išlaidų bei 102,51 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Dėl trečiojo asmens išlaidų

Įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Šioje byloje trečiuoju asmeniu K. Š. buvo įtraukta į bylą atsakovo prašymu, ji patyrė 2 000 Lt atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus kriterijus, protingomis ir pagrįstomis laikytinos 1500 Lt atstovavimo išlaidos, nes jos atstovas neruošė jokio procesinio dokumento, trečiajam asmeniui nebuvo reiškiami jokie reikalavimai, į procesą trečiasis asmuo buvo įtrauktas vėliau, tačiau atsižvelgtina, kad atstovas dalyvavo 5 teismo posėdžiuose, kurie nevyko dėl ieškovo kaltės, atstovo kontora yra kitame mieste .

Dalyvaujantys byloje asmenys pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, t.y. apeliantas (atsakovas ) turėjo 139 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų (155b.l.), ieškovas turėjo 1452 Lt ir trečiasis asmuo 1000 Lt. dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidų. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, apeliantui priteistina 37,49 Lt žyminio mokesčio(CPK 93 str. 2 d.). Ieškovo turėtos išlaidos viršija ir Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į darbo laiko sąnaudas, į tai, kad ieškovas ir trečiojo asmens atstovas ruošė nedidelės apimties procesinį dokumentą, dalyvavo bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, atsižvelgiant į ginčijamą sumą, į dalies apeliacinio skundo patenkinimą bei į tai, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti realios, būtinos ir pagrįstos, sprendžia, jog vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų ieškovui ir trečiajam asmeniui galėtų būti atlygintinos 500 Lt .Kitos turėtos išlaidos pripažintinos pernelyg dideliu išlaidavimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Priteistų iš atsakovo UAB „Hidraulikos pasaulis“ ieškovui UAB „Schenker“ delspinigių dydį sumažinti nuo 1377,28 Lt iki 137,73 Lt , 8.05 procentų dydžio palūkanas skaičiuoti nuo 3416,97 Lt priteistos sumos, priteistas ieškovui bylinėjimosi išlaidas -žyminio mokesčio išlaidas sumažinti nuo 140 Lt iki 102,51 Lt, atstovavimo išlaidas nuo 3509 Lt sumažinti iki 1667,93 Lt, priteistas trečiajam asmeniui K. Š. bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1500 Lt.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš atsakovo UAB „Hidraulikos pasaulis“ 500 Lt ieškovui UAB „Schenker“, 500 Lt trečiajam asmeniui K. Š. atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš ieškovo UAB „Schenker“ 37,49 Lt atsakovui UAB „Hidraulikos pasaulis“ žyminio mokesčio išlaidų apeliacinėje instancijoje.