Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Z. S. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-09-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-429-831/2011 pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. M., Z. S., Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centro Marijampolės filialui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš pareiškėjos paaiškinimų pareiškime bei byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog šiuo atveju egzistuoja visos LR CK 4.68 – 4.71 str. str. numatytos privalomos sąlygos prašomam faktui nustatyti: 1) pareiškėja praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgijus nuosavybės teisės į ginčo statinį jokiu kitu CK 4.47 str. numatytu būdu; 2) pareiškėja daiktą pradėjo valdyti ir juo naudotis sąžiningai (teisėtai ir atvirai); 3) į ginčo objektą viešame registre nėra įregistruota nei pareiškėjos, nei jokių kitų asmenų nuosavybės teisė; 4) nuo 1983 m. septinis šulinys ir ketaus vamzdynas pareiškėjos valdoma ir naudojama teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai (iki pat bylos teisme iškėlimo); 5) pareiškėja nekilnojamąjį daiktą valdė kaip savo, elgėsi kaip šio daikto savininkas ir sprendė, kaip pati tvirtina, jog kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į šį valdomą daiktą; 6) daiktą pareiškėja teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors suinteresuotas asmuo Z. S. tvirtina, kad jis yra toks pats sąžiningas minėtų statinių valdytojas, tačiau sutinka, kad buitinių nuotėkų išvadas yra žemės sklype, kuris priskirtas namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m., kuria naudojasi pareiškėja bei S. M.. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog Z. S. buvo taip pat leista naudotis šiuo šuliniu tam, kad pašalintų nuotekas iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m., šiuo atveju nesuteikia jam lygių teisių teigti, kad jis taip pat yra buitinių nuotekų išvado valdytojas, kadangi iš esmės buitinių nuotėkų išvadas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m., priklausinys. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, jog pareiškėja yra įgijusi nuosavybės teisę į buitinių nuotekų išvadą įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 str. 11 p.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, yra nustatyta, jog pareiškėja A. M. ir suinteresuotas asmuo S. M. Vilkaviškio mieste, (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą su priestatais, šiltnamiu, kuro rezervuaru ir naudojasi 10, 41 aro pasodybiniu valstybei priklausančiu žemės sklypu (1 t. b.l. 113), kuriame yra ir bylos šalių ginčo objektas - buitinių nuotekų išvadas, susidedantis iš ketaus vamzdyno FKŠ-1-F1 ir gelžbetoninio septinio šulinio FKŠ-1, dėl kurio pareiškėja prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (1 t. b.l. 45 – 51). Pareiškėja byloje įrodinėjo, kad vamzdyną ir šulinį, gyvendami santuokoje su suinteresuotu asmeniu S. M., įgijo kartu su gyvenamuoju namu juos pastatydami (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje. Nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir kiemo statinius (kuro rezervuarą), esančius (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m., Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Valstybės įmonės registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006-06-16 Sprendimo Nr. 192 pagrindu pareiškėja įregistravo į nekilnojamojo turto registrą į 2006 m. liepos 18 d. registro Nr.(duomenys neskelbtini). Tačiau dėl apsirikimo ginčo objektas 2005 metais nebuvo inventorizuotas, todėl kartu su gyvenamuoju namu nebuvo įregistruotos pareiškėjos ir trečiojo asmens nuosavybės teisės į buitinių nuotekų išvadą, susidedantį iš ketaus vamzdyno FKŠ-1-F1 ir gelžbetoninio septinio šulinio FKŠ-1.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011-09-29 sprendimu (t.2, b.l.64-68) pareiškimą tenkino visiškai: nustatė faktą, kad įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisę į buitinių nuotėkų išvadą, susidedantį iš ketaus vamzdyno FKŠ-1-F1 ir gelžbetoninio septinio šulinio FKŠ-1, esančių (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m., statytą 1983 m. prie gyvenamojo namo, nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgiję A. M. bei S. M..

Suinteresuotas asmuo byloje Z. S. tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde nesutinka su ieškovės prašymu, kaip pagrindinį nesutikimo argumentą nurodo tą faktinę aplinkybę, jog jis visą laiką naudojosi byloje minimu ketaus vamzdynu ir gelžbetoniniu septiniu šuliniu nuotekoms iš savo gyvenamojo namo pašalinti, šis statinys nuo pat jo pastatymo pradžios buvo bendras ir jis negali būti pripažįstamas tik pareiškėjos ar tik M. nuosavybe.

Kauno apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, įrodinėjimo pareigos paskirstymą šalims (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį pagrindus ir tvarką, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.), o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas pažymi, kad byloje nustatyta, kad pareiškėja su suinteresuotu asmeniu S. M. yra įstatymo nustatyta tvarka nutraukę santuoką, ištuoka su S. M. Vilkaviškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruota 2000 m. gruodžio 22 d. Santuokos nutraukimo metu gyvenamasis namas ir kiemo statiniai bei nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir kiemo statinius bei įrenginius nebuvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Nutraukiant santuoką sutuoktinių turto padalinimo klausimas šalių susitarimu ar įstatymo nustatyta tvarka nebuvo išspręstas. Buitinių nuotekų išvadas, susidedantis iš ketaus vamzdyno FKŠ-1-F1 ir gelžbetoninio septinio šulinio FKŠ-1, esantis esančio (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m., buvo sukurtas 1983 metais kartu su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio mieste, kuris yra įregistruotas į Nekilnojamojo turto registrą A. M. ir S. M. vardu. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog turto bendrasavininkė A. M. turėjo subjektinę teisę pareikšti teisme reikalavimą dėl nuosavybės teisės į turto vienetą (duomenys neskelbtini), Vilkaviškyje, prie gyvenamojo namo nustatymo (LR CPK 5 str. 1, 3 dalys, 41 str., 42 str. 1 dalis). Dėl to Kauno apygardos teismo vertinimu yra nepagrįstas apelianto skundo motyvas (skundo 1, ir 2 punktai), jog pareiškėja neturėjo ir neturi S. M. įgaliojimų kreiptis į teismą su prašymu, kad jai ir M. būtų nustatytos nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu į minėtą statinį.

Kauno apygardos teismas sprendžia, kad apelianto nuoroda, jog yra nepagrįsta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo išvada, jog pareiškėja įrodė, kad yra visos CK 4.68-4.71 str. numatytos privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, neteisinga (skundo 3p.). Iš byloje surinktų įrodymų visumos ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių spręstina, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismui nekilo abejonių konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 str.str. numatytos privalomos sąlygos prašomam faktui nustatyti. Byloje esantys: santuokos sudarymo akto įrašo kopija (1 t., b.l. 8), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (1 t., b.l. 9-10), 1984-11-21 inžinerinių tinklų ir gerbūvio prie kooperatyvo „Topolis“ priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas (b.l. 11-14), 1983-12-21 4-turių kambarių surenkamo gyvenamojo namo priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas (b.l. 15-19), 2005-10-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis (b.l. 20-21), ištuokos liudijimo kopija (b.l. 22), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (b.l. 23-41), VĮ Registrų centro Marijampolės filialo sprendimas dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo (b.l. 42), VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas (b.l. 43-44), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (b.l. 45-51), VĮ registrų centro Marijampolės filialo sprendimai (b.l. 52-55), 1987-03-20 sutartis dėl vandens naudojimo iš komunalinio vandentiekio ir kanalizuoto vandens nuleidimo (b.l. 56), 1998-04-08 vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis (b.l. 57), 2010-10-08 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas (b.l. 58-59), žemės sklypo planu (b.l. 60), žemės sklypo planas (b.l. 79, 80), neginčijamai įrodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos CK 4.68 – 4.71 str.str. numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos : pareiškėja ir suinteresuotas asmuo praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgijus nuosavybės teisės į ginčo statinį jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, pareiškėja daiktą pradėjo valdyti ir juo naudotis sąžiningai (teisėtai ir atvirai), į ginčo objektą viešame registre nėra įregistruota nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų nuosavybės teisė, nuo 1983 m. septinis šulinys ir ketaus vamzdynas pareiškėjos valdomas ir naudojamas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, pareiškėja ir tretysis asmuo M. nekilnojamąjį daiktą valdė kaip savo, elgėsi kaip šio daikto savininkas ir daiktą pareiškėja teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų.

Kauno apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ketaus vamzdynas FKŠ-1-F1 ir gelžbetoninis septinis šulinys FKŠ-1, esantis esančio (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio mieste, yra gyvenamojo namo priklausinys. Byloje nustatyta ta aplinkybė, kad buitinių nuotekų išvadas, susidedantis iš ketaus vamzdyno FKŠ-1-F1 ir gelžbetoninio septinio šulinio FKŠ-1, esantyss esančio (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m., įrengti 1983 m. kartu su gyvenamuoju namu, kuris yra įregistruotas į Nekilnojamojo turto registrą A. M. ir S. M. vardu. Minėti įrenginiai sujungti su gyvenamuoju namu betarpiškai ir skirti gyvenamajam namui aptarnauti (1987 m. kovo 20 d. Sutartis Nr.55 dėl vandens naudojimo iš komunalinio vandentiekio ir kanalizuojamo vandens nuleidimo, 1998 m. balandžio 8 d. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo Sutartis Nr.93 sudaryta su UAB „Vilkaviškio vandenys“ dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo). Dėl to nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad išvadas nėra pareiškėjos gyvenamojo namo priklausinys (skundo 7 p.).

Kauno apygardos teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog buitinių nuotėkų išvadas, susidedantis iš ketaus vamzdyno FKŠ-1-F1 ir gelžbetoninio septinio šulinio FKŠ-1, yra žemės sklype, kuris yra priskirtas naudojimui namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m. ir kuria faktiškai naudojasi pareiškėja A. M. bei suinteresuotas asmuo S. M.. Ta aplinkybė, kad šis minimas žemės sklypas yra valstybės nuosavybė (1 t. b.l. 113), neatima pareiškėjai galimybės turėti ir valdyti nuosavybės teise buitinių nuotekų išvado prie turimo nuosavybės teise gyvenamojo namo.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo Z. S. nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad patvirtinti savo teiginį, jog buitinių nuotekų išvadas nuosavybės teise priklauso jam asmeniškai ar kaip bendraturčiui kartu su A. M. ir S. M.. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo vertinimu yra nepagrįsti ir apeliacinio skundo motyvai, jog ginčo įrenginys nuo pat jo pastatymo pradžios buvo bendras ir jis negali būti pripažįstamas tik pareiškėjos ar tik M. nuosavybe (skundo 5 ir 6 punktai).

Kauno apygardos teismo vertinimu, bylos šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, apklaustų byloje liudytojų parodymais byloje nustatyta ta aplinkybė, jog S. S. turėjo (ir galimai šiuo metu turi galimybę) laikinai naudotis dalimi ginčo ketaus vamzdyno ir gelžbetoninio septinio šulinio taip pašalinant nuotekas jam priklausančiu išvadu ir turimu kanalizacijos šuliniu (2 t. b.l 4, 5, 6, 7, 8) iš jam priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio mieste, negali būti pagrindu atmesti pareiškėjos suformuluotą prašymą byloje, nes vien tik naudojimosi daiktu faktas, be kitų būtinų įstatymo leidėjo įtvirtintų prielaidų (LR CK 4.68-4.71 ) nuosavybės teisės nesukuria. Byloje yra duomenų, kad šalys nesutaria dėl naudojimosi ginčo objektu – vamzdynu ir septiniu šuliniu (1 t. b.l. 2 t b.l. 19-39, 79-82), tarp kaimynų kyla ginčai. Pripažinus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui M. į ginčo objektą, bus atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių. Todėl Kauno apygardos teismas laiko, kad sutinkamai su LR CK 1.138 str. 1 d. 1, 5, 8 punktų bei LR CPK 533 straipsnio nuostatomis, pagrįstai nagrinėjamu atveju Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu yra ginamos ginčijamos pareiškėjos teisės, pripažįstant jai turtines civilines teises į ginčo objektą.

Dėl šių motyvų apelianto skundas atmetamas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Kauno apygardos teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys)

Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjai M. iš Z. S. priteistinos jos turėtos 400 lt (2 t. b.l. 95) advokato paslaugų išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-09-29 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti A. M. (a.k(duomenys neskelbtini) iš Z. S. (a.k(duomenys neskelbtini) 400 litų (keturis šimtus litų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.