- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-509-538/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- notarė Aldona Kundrotienė, L. B.
- Advokatai
- Birutė Jackienė
- Kategorijos
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja N. Šimkienė Procesinio sprendimo kategorijos 21.4.1.4; 21.4.1.4.5; 21.6; 41 ; 121.18
2009 m. liepos 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovei advokatei Birutei Jackienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui R. B., tretieji asmenys notarė Aldona Kundrotienė, L. B., dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2001-05-01 notariškai patvirtintą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp jo ir atsakovo, niekine kaip apsimestinį sandorį, tos pačios dienos paprasta rašytine forma sudarytą to paties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (pridengiamąjį, tikrąjį sandorį) laikyti negaliojančia kaip neatitinkančią privalomos notarinės formos reikalavimų, ir tuo pagrindu vykdyti abipusę restituciją natūra, V. B. grąžinant žemės sklypą, o R. B. faktiškai jo sumokėtas sumas, tai yra 2150 JAV dolerių. Nurodė, kad 2001-05-01 jis perleido atsakovui jam nuosavybės teise priklausiusį 0,3 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure buvo patvirtinta sutartis, pagal kurią jis pardavė atsakovui tą žemės sklypą už neva 1000 Lt. Sutartį patvirtino notarė A. Kundrotienė. Tą pačią dieną paprasta rašytine forma buvo sudaryta kita sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad atsakovas perka minėtą žemės sklypą už 19 500 JAV dolerių, kuriuos įsipareigoja sumokėti iki 2004-05-01, tačiau atsakovas iki ieškinio padavimo teismui dienos buvo sumokėjęs tik 2150 JAV dolerių. Taip pat nurodė, kad notaro patvirtintoje sutartyje sumažinta kaina buvo nurodyta siekiant išvengti didelių mokesčių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-12-15 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančiais sandoriais: 2001-05-01 sudarytą sutartį tarp ieškovo ir atsakovo dėl 0,3 ha ploto žemės sklypo pirkimo–pardavimo, patvirtintą Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure, registro Nr. K1AK-5369, ir 2001-05-01 skolos lapą, pasirašytą tarp ieškovo ir atsakovo dėl to paties žemės sklypo nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taikė dvišalę restituciją: priteisė ieškovui V. B. ir pripažino jam asmeninės nuosavybės teises į 0,3000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Priteisė iš ieškovo V. B. atsakovui R. B. jo pagal sandorius sumokėtus 2150 JAV dolerių (8600 Lt). Iš atsakovo R. B. ieškovui V. B. priteisė 5231 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo R. B. valstybei priteisė 162 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nustatė, kad teismo 2007-06-13 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taip pat nurodė, kad teismo sprendimui įsiteisėjus išregistruoti iš viešo registro juridinį faktą dėl civilinės bylos iškėlimo dėl daiktinių teisių į žemės sklypą. Nurodė, kad skolos lape nėra jokių užuominų į tai, kad turėtų būti keičiama žemės sklypo paskirtis. Nurodė, kad iš įrašo 2001-11-28 matyti, jog atsakovas sumokėjo ieškovui 150 JAV dolerių ir nėra jokių kitokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginius dėl kompensacijos mokėjimo. Nurodė, kad atsakovo paaiškinimai dėl piniginės kompensacijos už žemės sklypo vertės padidėjimą nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Nurodė, kad atsakovas neginčijo 2001-05-01 skolos lapo ir nereiškė jokio kitokio priešinio reikalavimo byloje. Teismas padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo. Nurodė, kad šalių valia buvo parduoti žemės sklypą ir jį nupirkti už sutartą 19 500 JAV dolerių sumą. Teismas padarė išvadą, kad 2001-05-01 Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure pasirašyta sutartis dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo buvo apsimestinis sandoris. Nurodė, kad vertinant skolos lapą kaip šalių susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo jis neatitinka įstatymo nustatytos formos, nes yra nepatvirtintas notaro, todėl toks sandoris taip pat laikytinas negaliojančiu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-12-15 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas be pagrindo padarė išvadą, kad parduoti žemės sklypą ir jį nupirkti už sutartą 19 500 JAV kainą buvo abiejų šalių valia. Nurodo, kad ieškovas nesąžiningai teigia, jog siekdami išvengti didelių mokesčių sąmoningai sumažino parduodamo žemės sklypo kainą. Nurodo, kad būtinybės nebuvo mažinti kainą dėl to, kad pardavimo metu indeksuota žemės sklypo vertė buvo 954 Lt, tačiau šios aplinkybės teismo nebuvo įvertintos. Nurodo, kad neaišku, kokiais pagrindais buvo panaikintas sandoris. Nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog jo paaiškinimai dėl piniginės kompensacijos už žemės sklypo vertės padidėjimą nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Taip pat nurodo, kad bylos esmė neatskleista, teismas rėmėsi tik ieškovui naudingais įrodymais ir neįvertino jo pateiktų įrodymų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas V. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog sutartis dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo buvo apsimestinis sandoris. Nurodo, kad nei skolos lape, nei žodžiu su apeliantu nesitarė apie žemės sklypo paskirties pakeitimą ir jokių įsipareigojimų šiuo klausimu neprisiėmė. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2001-05-01 Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarė A.Kundrotienė patvirtino sutartį, registro Nr. K1AK-5369, pagal kurią ieškovas V. B. pardavė atsakovui R. B. 0,3 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 1000 Lt, kuriuos pardavėjas (V. B.) gavo iš pirkėjo (R. B.) prieš sutarties sudarymą (t. I, b. l. 12). Minėtas žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas atsakovo vardu (t. II, b. l. 64–65), duomenų apie tai, kad būtų pakeista žemės sklypo paskirtis, nėra. 2001-05-01 tarp tų pačių šalių buvo sudarytas dar viena sutartis. Skolos lape nurodoma, kad atsakovas R. B. 2001-05-01 už 19 500 JAV dolerių nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turintį 0,3 ha ploto iš V. B. (t. I, b. l. 11). Tame pačiame dokumente taip pat nurodoma, kad pirkdamas žemės sklypą R. B. iš karto sumokėjo 2 000 JAV dolerių, o likusią sumą – 17 500 JAV dolerių – įsipareigoja sumokėti iki 2004-05-01 šalių aptarta tvarka, tačiau iki sutartos datos pinigų nesumokėjo.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta notarinė pirkimo–pardavimo sutartis. Pažymėtina, kad viena iš esminių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sąlygų – kaina (CK 6.397 str. 1 d.). Šalys sutartyje nurodė žemės sklypo kainą – 1000 Lt, nors tuo metu pagal registro duomenis šios žemės vidutinė rinkos vertė – 30 424 Lt (t. I, b. l. 7). Taip pat kiti duomenys patvirtina, kad tokio žemės sklypo kaina – 60 000 Lt (t. I, b. l. 38), todėl akivaizdu, kad notarinės sutarties šalys nenurodė tikrosios perkamo daikto kainos.
Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, dėl kokios priežasties šalys notarinėje sutartyje nurodė aiškiai mažesnę kainą – ar dėl mokesčių mokėjimo valstybei, ar dėl mokesčių mokėjimo notarui, ar siekiant išvengti pajamų deklaravimo perkant turtą, bet kokiu atveju toks sandoris prieštarauja gerai moralei, yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 str. 1 d.). Negaliojant šiam notariniam sandoriui negalioja ir šalių susitarimas dėl atitinkamų pinigų sumų sumokėjimo už žemės sklypą, dėl formos trūkumų, t. y. dėl to, kad sandoris sudarytas ne notarine tvarka.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas nesumokėjo 19 000 JAV dolerių už žemės paskirties pakeitimą. Be to, akivaizdžiai neįtikėtina, kad žemės sklypą įvertinus 1000 Lt, jo paskirties pakeitimas kainuotų 19 000 JAV dolerių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sandorį negaliojančiu CK 1.81 str. 1 d. ir 1.193 str. 1 d. numatytais pagrindais.
Pažymėtina, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį. Nors bylos nagrinėjimo metu ir buvo įnešęs į notarės depozitinę sąskaitą 17 500 JAV dolerių (t. I, b. l. 68), tačiau vėliau šią sumą atsiėmė. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas neketino vykdyti savo įsipareigojimų, ir yra pagrindas manyti, kad sutartis nebus įvykdyta ateityje, todėl pripažintina, kad ieškovas turi teisę nutraukti sutartį (CK 6.217 str. 1 d., 6.217 str. 2 d. 4 p.). Taip pat pažymėtina, kad CK 6.314 str. 6 dalyje nustatyta, kad kai pirkėjas atsisako priimti daiktus ir už juos sumokėti, pardavėjas gali savo nuožiūra reikalauti sumokėti kainą arba atsisakyti vykdyti sutartį ir tokiu atveju iš esmės turi būti taikoma tokia pat restitucija kaip ir sandorį pripažinus negaliojančiu (CK 6.222 str.).
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas pateikė įrodymus, kad advokatui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 500 Lt. Spręsdama klausimą dėl priteistinų atstovavimo išlaidų sumų, teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nurodytus priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą kriterijus ir sprendžia, kad yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. B. ieškovui V. B. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.