- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-26
- Bylos Nr.
- e2YT-1253-1167/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14079-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, D. J., I. K., A. K., E. K., G. K., E. S., J. U.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl pastatų pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, D. J., I. K., A. K., E. K., G. K., E. S. ir J. U.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn pastatus, esančius prie (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)).
2. Pareiškėja pareiškime nurodo šiuos argumentus:
2.1. Ūkio pastatai (sandėliukai), esantys prie (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)) (toliau – pastatai), kuriuos siekiama pripažinti bešeimininkiais daiktais, buvo įtraukti į apskaitą 2023 m. gegužės 10 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitos aktu Nr. (duomenys neskelbtini)). Buvo kviesti atsiliepti savininkai ir asmenys, turintys turtinių teisių į pastatus, seniūnijos, kurios teritorijoje yra pastatai, informaciniame stende, viešai savivaldybės internetinėje svetainėje ir bent kartą – nacionaliniame laikraštyje.
2.2. Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi informaciją apie galimai bešeimininkį turtą – pastatus, apie kurių galimus savininkus ar teisėtus valdytojus jokių duomenų nebuvo rasta, teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. (duomenys neskelbtini) seniūnija skelbimus ant pastatų ir seniūnijos informacinio stendo apie siūlymą pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiais buvo užkabinusi 2023 m. birželio 1 d., pareiškėjos turimais duomenimis, į skelbimus dėl pastato atsiliepė tik buto, adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas E. S.
2.3. Siekiant nustatyti pastatų savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į daiktą, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į pastatus, išsiaiškinti. Tuo tikslu nuo 2020 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje apie siūlymą pripažinti pastatus, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), buvo skelbta savivaldybės interneto svetainėje. Taip pat nuo 2023 m. birželio 2 d. buvo pranešta ir papildomais pranešimais, kviečiančiais atsiliepti savininkus, turinčius turtinių teisių į pastatus. Iš statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų – fotonuotraukų (ir kitų savybių), galima identifikuoti, dėl kokių objektų yra pradėta pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra.
2.4. Pastatai yra neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, suformuotame žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso valstybei. Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ raštu informavo, jog iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) pakeitimo įsigaliojimo, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d., VĮ „Turto bankas“ buvo pavesta funkcija apskaityti realizuotinus viešo naudojimo, administracinius ar gyvenamuosius pastatus, kurie neturi savininkų ar kurių savininkai nežinomi. Visų kitų statinių, nepriklausančių minėtų statinių kategorijai (t. y. sandėlių, rūsių, pagalbinių statinių ir t. t.), klausimus spręsdavo savivaldybės vykdomosios institucijos, kurių kompetencijai priskirta šių statinių naudojimo priežiūra. VĮ „Turto bankas“ nuomone, iki Nutarimo pakeitimo įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos valstybei perduotino nekilnojamojo turto administravimo procedūros baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio nutarimo įsigaliojimo, todėl klausimus, susijusius su tokiu turtu, turi baigti spręsti savivaldybės vykdomosios institucijos, nesikreipdamos atitinkamais klausimais į VĮ „Turto bankas“.
2.5. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto savivaldybė nesikreipė į VĮ „Turto bankas“ su prašymu suorganizuoti pastatų apžiūros dėl apskaitos akto surašymo, kadangi pastatų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra Savivaldybėje buvo pradėta iki minėto nutarimo pakeitimo įsigaliojimo, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d. Taip pat informacija apie pradėtą turto pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtus pastatus, (duomenys neskelbtini) buvo skelbiama laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“. Suinteresuotas asmuo E. S. nurodo, kad butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra šildomas kietu kuru, malkomis ir malkos ten yra sandėliuojamos. Asmuo nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, kurie įrodytų suinteresuoto asmens nuosavybę į pastatus. Registrų centro išraše taip pat nėra duomenų apie pastatų nuosavybę ar priklausimą butui (kaip priklausiniu).
2.6. Savivaldybė, nebūdama pastatų savininkė, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad pastatai būtų prižiūrimi, tvarkingi, ateityje nekeltų grėsmės. Jeigu pastatai, kurie neturi savininko bei teisėto valdytojo, nebūtų pripažinti bešeimininkiais daiktais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, tai prieštarautų ne tik galiojantiems teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Pastatai ir toliau nebūtų prižiūrimi, o pablogėjus jų būklei, keltų grėsmę aplinkiniams, tačiau nesant jų savininkų ir neperdavus jų Vilniaus miesto savivaldybei, kaip bešeimininkio turto, nebūtų galimybės jų tvarkyti, remontuoti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
3.1. Suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas I), ir butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas II, kartu – Butai). Tame pačiame valstybiniame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) yra ūkiniai pastatai – sandėliukai, kurie statant suinteresuotam asmeniui šiuo metu priklausančius Butus ir kitiems asmenims priklausančius butus, esančius name, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo numatyti patalpų šildymui naudojamam kurui laikyti. Tiek Butų, tiek kitų minėtame name esančių butų šildymas yra krosninis. Todėl tokių ūkinių pastatų – sandėliukų buvimas namo kieme buvo (ir yra) sąlygotas būtent šildymui naudojamo kuro (pvz., malkų) laikymo poreikiu.
3.2. Buto I Namų valdos techninės apskaitos bylos 5 lape išvardinti trys pagalbiniai pastatai, kurie pažymėti indeksais 5J‘/m, 6J‘/m ir 7J‘/m. Bylos 2 lape esančiame plane tais pačiais indeksais (5J‘/m ir 6J‘/m) yra pažymėti pastatai, esantys toje pačioje vietoje, kurioje yra turtas, kuris pareiškimu prašomas pripažinti bešeimininkiu. Prie pareiškimo pridėtoje archyvinėje byloje taip pat yra duomenys apie turtą, kaip apie pagalbinius pastatus, su tokiais pačiais indeksais, pažymėtais plane.
3.3. Tiek suinteresuotam asmeniui priklausančių Butų, tiek kitiems asmenims priklausančių namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų šildymas yra krosninis, todėl natūralu, kad šildymo kurui (malkoms) sandėliuoti buvo numatyti pagalbiniai ūkio pastatai – sandėliukai. Taip pat akivaizdu, kad tokie sandėliukai tarnauja pagrindiniam daiktui – butams, kadangi yra reikalingi jų šildymui. Suinteresuotas asmuo E. S. pareiškėjai yra nurodęs, kad jis sandėliuke laiko malkas ir jomis šildo savo butą. Taigi, tuo atveju, jeigu sandėliukai yra name esančių butų priklausiniai, kurie tarnauja pagrindiniams daiktams – name esantiems butams, nėra aišku, kodėl pareiškėja laiko, jog turtas yra bešeimininkis turtas. Pagrindiniai daiktai (namo butai) priklauso konkretiems savininkams, priklausiniai – sandėliukai (turtas) taip pat priklauso tiems patiems savininkams. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti pareiškimo reikalavimo pripažinti turtą bešeimininkiu daiktu ir perduoti jį pareiškėjos nuosavybėn.
3.4. Turtas, kurį nagrinėjamoje byloje prašoma pripažinti bešeimininkiu ir perduoti pareiškėjos nuosavybėn, yra blogos būklės, todėl gali kelti grėsmę ir pavojų aplinkiniams. Iš kartu su pareiškimu pateiktų nuotraukų matyti, kad turtas yra pastatytas iš medinių lentų, neturi pamatų, kai kuriose vietose – nėra sandarus. Kadangi turtas neturi pamatų, jis galimai buvo statomas kaip laikinasis statinys. Iš prie pareiškimo pridedamo 2024 m. gegužės 10 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos akto matyti, jog turtas į apskaitą yra įtrauktas kaip nerealizuotinas. Įvertinus tai bei atsižvelgiant į akte nurodomą jo apskaitomą vertę, kuri yra lygi vienam eurui, darytina išvada, kad tenkinus pareiškimą ir perdavus turtą pareiškėjos nuosavybėn, pastarasis turės būti pripažintas atliekomis ir atitinkamai sutvarkytas (nugriautas, kaip itin nusidėvėjęs ir galintis kelti pavojų aplinkiniams). Todėl net ir tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų tenkinti pareiškimą, nuosavybės teisė į turtą pareiškėjai galėtų būti perduodama tik su sąlyga, kad pastaroji susidėvėjusį turtą sutvarkys kaip atliekas.
4. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškime išdėstytus argumentus, prašė tenkinti pareiškimą. Paaiškino, kad byloje nėra duomenų, jog prašomi pripažinti bešeimininkiais sandėliukai nuosavybės teise priklauso suinteresuotiems asmenims, tai nėra išviešinta registruose, sandėliukai yra itin prastos būklės. Be to, iš VĮ Registrų centro duomenų neatsispindi, jog sandėliukai būtų namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), priklausiniai. Šiame name yra ne vienas butas, nėra nustatyta naudojimosi sandėliukais tvarka, nenustatyta, kokia dalis sandėliukų kuriam iš butų priklauso. Paaiškino, kad Techninės apskaitos byloje nurodyti pagalbiniai pastatai, pažymėti indeksais 5J‘/m ir 6J‘/m, yra tie patys sandėliukai, kuriuos yra prašoma pripažinti bešeimininkiais.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. K. nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Patvirtino aplinkybę, kad pastatas yra šildomas malkomis, kurios yra laikomos ginčo sandėliukuose, kadangi jas laikyti bute yra nesaugu.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 2 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės bei pasiūlė suinteresuotiems asmenims per teismo nustatytą 14 dienų terminą pateikti papildomus rašytinius įrodymus – butų privatizavimo sutartis, butus privatizavusių asmenų prašymus dėl butų privatizavimo, privatizuojamų butų įkainojimo aktus, kuriuose būtų įtvirtinta butus privatizavusių asmenų valia kartu su butais įsigyti konkrečias pagalbines patalpas (jų dalį, sandėliuką).
8. Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą jokių papildomų rašytinių įrodymų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį, bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybės arba savivaldybės nuosavybėn teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Toks pareiškimas gali būti paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, o bešeimininkio daikto išaiškinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 1 ir 2 dalys).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė prašo teismo pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn pastatus (sandėliukus), esančius prie (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)).
11. Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nesutiko su pareiškimu, motyvuodama tuo, kad prašomi pripažinti bešeimininkiais sandėliukai yra daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų priklausiniai. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. K. taip pat nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, kadangi pastatas yra šildomas malkomis, kurios yra laikomos ginčo sandėliukuose.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu pasireiškia per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008).
13. Iš į bylą pateiktos Namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 2661 nustatyta, kad butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), turi tris pagalbinius pastatus, pažymėtus indeksais 5J‘/m, 6J‘/m ir 7J‘/m. Iš pareiškėjos į bylą patektos Namų valdos techninės apskaitos kortelės taip pat matyti, kad pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), turi pagalbinius pastatus, tarp kurių ir pastatai, pažymėti tais pačiais indeksais – 5J‘/m, 6J‘/m ir 7J‘m. Be to, iš Namų valdos techninės apskaitos byloje pateikto plano matyti, kad šie pagalbiniai pastatai yra šalia gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino aplinkybes, kad Namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 2661 plane nurodyti pagalbiniai pastatai, pažymėti indeksais 5J‘/m ir 6J‘/m, yra tie patys pastatai, kuriuos pareiškėja siekia pripažinti bešeimininkiais. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir pačios pareiškėjos kartu su pareiškimu pridėtas Teritorijų planavimo suvestinis skaitmeninis žemėlapis, iš kurio matyti, kad ginčo sandėliukai yra toje pačioje vietoje, kaip ir Namų valdos techninės apskaitos byloje pateiktame plane, t. y. šalia gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini).
14. Aplinkybę, kad tarp gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir prašomais pripažinti bešeimininkiais sandėliukais susiformavęs funkcinis ryšys, patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyti duomenys, jog pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), šildymas – krosninis. Į skelbimus, kuriais buvo kviečiama atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į nurodytus ūkio pastatus (ginčo sandėliukus), atsiliepė suinteresuotas asmuo E. S., kuris 2020 m. balandžio 7 d. elektroniniame laiške pareiškėjai nurodė, kad būstas yra šildomas kietu kuru, malkomis, kurias reikia kažkur sandėliuoti, todėl prašė negriauti ginčo sandėliukų. Be to, tiek suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. K. patvirtino, kad ginčo sandėliukai buvo skirti laikyti kurą (malkas), kuriuo šildomi butai, esantys name, adresu: (duomenys neskelbtini).
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad per ilgą laiką susiformavusi ginčo patalpų paskirtis buvo susijusi su name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), esančių butų naudojimu. Šios patalpos (sandėliukai) faktiškai tarnavo bendram tikslui – butuose gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti: kietajam ir kitam kurui, reikalingam butams (namui) šildyti, laikyti. Tačiau, pagal teismų praktiką, šio fakto nepakanka tam, kad būtų pripažinta butus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), privatizavusių gyventojų nuosavybės teisė į minėtas ginčo patalpas.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisinį reguliavimą, galiojusį suinteresuotiems asmenims priklausančių butų privatizavimo metu, pagalbines patalpas (priklausinius) ištikdavo pagrindinių daiktų (butų) likimas tik tuo atveju, jei butų privatizavimo sutartys ar įstatymai nenumatė ko kito (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 153 straipsnis). Sisteminė 1964 m. CK 153 straipsnio ir 99 straipsnio 1 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad valstybei priklausantis antraeilis daiktas – atskiras gyvenamojo namo pagalbinis pastatas (jo dalis), susijęs su gyvenamųjų patalpų naudojimu bei tarnavęs bendram gyvenamųjų patalpų gyventojų tikslui, galėjo būti perduotas privačių asmenų nuosavybėn privatizavimo procese pagal teisės aktų (tarp jų ir Buto privatizavimo taisyklių) nuostatas. Pagal 1964 m. CK įtvirtintą valstybės nuosavybės disponavimo tvarką, išimtis dėl pagrindinio daikto priklausinio likimo galėjo nustatyti ne tik įstatymai, bet ir norminiai aktai, jei buto privatizavimo sutartimi buvo perduodamas valstybei priklausantis turtas (1964 m. CK 99 straipsnio 1 dalis). Butų privatizavimo sutarčių sudarymo metu galiojusios teisės aktų nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad gyvenamojo namo priklausinių (pagalbinių pastatų, statinių, jų dalies) perleidimas privatizavimo procese privačion nuosavybėn turėjo būti aptartas privatizavimo dokumentuose atskirai. Pagal Butų privatizavimo taisykles, pagrindinio daikto priklausinys (pagalbinis pastatas, jo dalis) turėjo būti įkainotas atskirai. Tai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pagalbinio pastato (jo dalies) įsigijimas turėjo būti atskirai aptartas privatizavimo dokumentuose (tarp jų – privatizavimo sutartyje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2017).
17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 2 d. nutartimi, atnaujinus šios bylos nagrinėjimą iš esmės, suinteresuotiems asmenims buvo pasiūlyta per nustatytą terminą pateikti teismui papildomus rašytinius įrodymus – butų privatizavimo sutartis, butus privatizavusių asmenų prašymus dėl butų privatizavimo, privatizuojamų butų įkainojimo aktus, kuriuose būtų įtvirtinta butus privatizavusių asmenų valia kartu su butais įsigyti konkrečias pagalbines patalpas (jų dalį, sandėliuką).
18. Per teismo nustatytą terminą suinteresuoti asmenys jokių papildomų rašytinių įrodymų teismui nepateikė. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad suinteresuoti asmenys neįrodė, jog turi nuosavybės ir (ar) kitokią daiktinę teisę į prašomus pripažinti bešeimininkiais pastatus (sandėliukus). Tokiu atveju yra pagrindas spręsti dėl ginčo pastatų (sandėliukų) pripažinimo bešeimininkiais ir jų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
19. Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.
20. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą.
21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad sandėliukai buvo įtraukti į 2023 m. gegužės 10 d. Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), apskaitos aktą Nr. (duomenys neskelbtini)) ((duomenys neskelbtini) punktas). Iš Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų matyti, kad sandėliukų paskirtis pagalbinio ūkio, jie nerealizuotini, bendras plotas apie 85 m² ploto.
22. Siekiant nustatyti sandėliukų savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį statinį, ant sandėliukų buvo skelbiama informacija apie pradėtą sandėliukų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą. Byloje nustatyta, kad nuo 2020 m. sausio 14 d. buvo skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – sandėliukus, ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį statinį ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2023 m. birželio 2 d. buvo skelbiama apie siūlymą pripažinti pastatus, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiais ((duomenys neskelbtini)).
23. Informacija apie pradėtą sandėliukų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtą statinį, taip pat buvo skelbiama nacionaliniame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). Taip pat buvo skelbiami skelbimai ant (duomenys neskelbtini) seniūnijos informacinio stendo bei ant pačių pastatų.
24. Pareiškėjos teigimu, į iškabintus skelbimus atsiliepė tik buto, adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas E. S., kuris nurodė, kad minėtas butas yra šildomas kietu kuru, malkomis ir malkos yra sandėliuojamos ginčo pastate. Tačiau nepateikė jokių nuosavybės ar valdymo teises į sandėliukus patvirtinančių dokumentų. Kaip jau buvo minėta, kiti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių nuosavybės ar valdymo teises į sandėliukus.
25. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja visais įmanomais būdais stengėsi, jog asmenys, turintys teisių į sandėliukus, būtų informuoti. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo ginčo sandėliukų įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą, ir per šį laikotarpį sandėliukų savininkas (-ai) dėl ginčo turto į pareiškėją nesikreipė, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl laikytina, kad sandėliukų savininkas (-ai) yra nežinomas. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad neperdavus sandėliukų Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, būtų apribotos galimybės juos tvarkyti, remontuoti ar kitaip pasirūpinti jų būkle. Teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).
26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad sandėliukų savininkai ar kiti asmenys, turintys turtinių teisių į šį statinį, nežinomi, sandėliukai pripažintini bešeimininkiais ir perduotini pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis, CK 4.58 straipsnio 4 dalis).
27. Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų tenkinti pareiškimą, nuosavybės teisė į turtą pareiškėjai galėtų būti perduodama tik su sąlyga, kad pastaroji susidėvėjusį turtą sutvarkys kaip atliekas. Teismas šiame kontekste atkreipia dėmesį, kad aktualiame teisiniame reguliavime nenumatyta, jog turtas būtų pripažįstamas bešeimininkiu ir perduodamas pareiškėjo nuosavybėn su sąlyga, toks teismo sprendimas neatitiktų ir CPK 267 straipsnyje įtvirtinto draudimo priimti sąlyginius sprendimus. Kadangi tolesnis ginčo sandėliukų teisinis likimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas plačiau šiuo klausimus nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais ir 537 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn pastatus, esančius prie (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.