Regionų apygardos administracinio teismo papildomas sprendimas

2019-10-16 · Administracinė byla Nr. eI-4349-505/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Papildomas sprendimas
Data
2019-10-16
Bylos Nr.
eI-4349-505/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00581-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė
Atsakovas
J. B.
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4349-505/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00581-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 57.1.1; 51.5; 55.1.7. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASPAPILDOMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 16 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant atsakovui J. B.,

nedalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui, trečiųjų suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovams,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovo advokato P. J. pasirašytą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui J. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad atsakovui J. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. aktu Nr. ŽVP-653-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdomą 0,2179 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 1 254 Eur.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą patenkino ir nustatė, kad atsakovui J. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. aktu Nr. ŽVP-653-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdomą 0,2179 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 1 254 Eur, tačiau šiuo sprendimu neišsprendė 2019 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjos pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pažymėtina, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 str. 1 d. 3 p.).

Šalies argumentai

Kaip minėta, 2019 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovas advokatas P. J. pateikė teismui prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo. Prašyme nurodė, jog patirtas išlaidas sudaro 653,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, todėl teismo prašo jas priteisti iš atsakovo J. B..

Atsiliepimas

Atsakovas J. B. su pareiškėjos prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesutiko, prašė jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas P. J., AKJ Consultus advokatų profesinės bendrijos narys.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Vertinant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 p.). Šiame padalinyje dirba 11 darbuotojų, iš jų 4 patarėjai ir 6 vyriausieji specialistai (duomenys iš oficialios Susisiekimo ministerijos interneto svetainės). Darytina išvada, kad pareiškėjos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai viso teisminio proceso metu šioje byloje. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje surašant pareiškimus ir atstovaujant teismo posėdyje.

Vertindamas bylos pobūdį, teismas atsižvelgia į tai, kad, kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamojoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, žemės sklypo duomenys, Nacionalinės žemės tarnybos priimtų aktų pavadinimai ir rekvizitai, atlyginimo už paimamą žemės sklypą suma, reikalavimo formuluotė ir kiti techniniai duomenys. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už žemės sklypų paėmimą, jėgomis. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjos administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla buvo tiesiogiai susijusi su jos vykdomomis funkcijomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas neprieštaravo dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, todėl iš esmės ginčo šioje byloje nėra, jos eiga nebuvo komplikuota ir sudėtinga.

Pažymėtina, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016).

Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesams teisme šiuo atveju buvo būtinas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 97 straipsnio 1 dalies 3 punktu,3 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Papildomą sprendimą per 14 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėAlgis MarkevičiusNatalja Zelionkienė