- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-31
- Bylos Nr.
- e2-732-1101/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06283-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Atsakovas
- O. U.
- Trečiasis asmuo
- P. U.
- Advokatai
- Linas Blažulionis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Taupių namų fabrikas“ ieškinį atsakovei O. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo – P. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė BUAB ,,Taupių namų fabrikas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei O. U., prašydama pripažinti negaliojančiu 2017-2020 metais vykusį paskolos grąžinimo sandorį tarp ieškovės BUAB ,,Taupių namų fabrikas“ ir atsakovės O. U. CK 6.66 straipsnio pagrindu; taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 32 400 Eur sumą.
2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Ieškovė įregistruota 2016 m. lapkričio 3 d., jos vadovo pareigas nuo įmonės įsteigimo ėjo trečiasis asmuo P. U.. Atsakovė yra P. U. sutuoktinė ir vienintelė ieškovės akcininkė. Iš 2018 m. įmonės balanso matyti, kad įmonės turtas sudarė 94 200 Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai 164 101 Eur; 2018 m. įmonė veikė nuostolingai, patyrė 40 266 Eur nuostolių. Ieškovės bankroto byloje patvirtinti 257 447,64 Eur dydžio finansiniai reikalavimai.
3. Ieškovė ir atsakovė 2016 m. lapkričio 15 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo paskolinti įmonei 25 000 Eur paskolos sumą, ją sumokėdama dalimis pagal poreikį. Ši sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento ir galiojo iki 2020 m. gruodžio 30 d. Atsakovė 2017 m. vasario 28 d. įnešė 3 580 Eur į įmonės kasą, 2017 m. birželio 24 d. pervedė 370 Eur į įmonės sąskaitą, o 2018 m. birželio 18 d. pervedė 305 Eur į įmonės sąskaitą. Taigi iš viso atsakovė suteikė ieškovei 4 255 Eur paskolą, o nuo 2017 m. pradžios iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei įsiteisėjimo dienos ieškovė atsakovei grąžino 32 400 Eur. Taigi atsakovei buvo grąžinta 28 145 Eur (32 400 Eur – 4 255 Eur) daugiau nei atsakovė paskolino ieškovei. Ieškovės teigimu, 2017-2020 m. paskolos grąžinimo sandoris pažeidė ieškovės kreditorių interesus, todėl ieškovė prašo pripažinti šį sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
Šalies argumentai
4. Ieškovės teigimu, egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos. Ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio, nes paskolos grąžinimo terminas suėjo tik 2020 m. gruodžio 30 d. Sandorio sudarymo dieną ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų savo kreditoriams. 2017-2018 metais įmonė veikė nuostolingai, jau 2017 m. įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Ginčijamas sandoris sumažino įmonės turtą, iš kurio galėjo būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Atsakovė, būdama trečiojo asmens P. U. sutuoktine ir ieškovės vienintele akcininke, neabejotinai žinojo apie tai, kad ginčijamais sandoriais sumažinamas įmonės turtas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė O. U. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsiliepime nurodyta, kad paskola pagal 2016 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį buvo suteikiama ir grąžinama dalimis. Kaip ir nurodyta ieškinyje, atsakovė grynais pinigais ir mokėjimo pavedimais paskolino įmonei 4 255 Eur sumą. Likusi paskolos suma dalimis buvo pervesta į įmonės sąskaitą bei perduodama įmonės vadovui P. U. ir, kaip paaiškėjo, netinkamai apskaitoma įmonės apskaitoje. Ieškovės buhalteris ieškovei paskolintas sumas į įmonės apskaitą įtraukdavo kaip atskaitingo asmens – įmonės vadovo P. U. – atliktus mokėjimus už įmonę. Trečiojo asmens P. U. avanso apyskaitos patvirtina, kad atsakovė pinigus perdavė, tačiau jie netinkamai buvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Iš viso atsakovė ieškovei paskolino 52 000 Eur. Pinigai buvo pervedami į įmonės sąskaitą tiesiogiai, į įmonės kasą tiesiogiai ir perduodami P. U. kaip įmonės vadovui, kuris dalį pinigų įnešdavo į įmonės sąskaitą, dalį pinigų panaudodavo įmonės veikloje medžiagų įsigijimui. Iš avansinių apyskaitų matyti, kad P. U. buvo perduota 45 056,25 Eur suma, o išleista 77 313,38 Eur suma; skirtumas sudaro 19 244,13 Eur (kuris patvirtintas kaip P. U. finansinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje. Atsakovės teigimu, 2017 m. gruodžio 31 d. datai ieškovė pradelstų skolų neturėjo, 36 355 Eur dydžio įsipareigojimai nebuvo pradelsti. 2018 m. gruodžio 31 d. per vienerius metus mokėtinos sumos (164 101 Eur) nebuvo pradelstos. Ieškovė neįrodė visų actio Pauliana taikymo sąlygų.
7. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė nesutikimo su atsiliepimu argumentus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog per visą laikotarpį P. U. gavo 58 072,25 Eur, o išleido 77 316,8 Eur, taigi skirtumas – 19 244,13 Eur. Pateikti dokumentai neginčijamai įrodo, kad už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2020 m., kovo 31 d. ieškovė trečiajam asmeniui P. U., kaip atskaitingam asmeniui, yra skolinga 19 244,13 Eur. Ši suma patvirtinta ieškovės bankroto byloje, taigi ji negali būti laikoma kaip atsakovės suteikta paskola ieškovei.
8. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Trečiasis asmuo P. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovei dalimi kaip suteiktos paskolos grąžinimas buvo išmokėta 11 870 Eur suma. Minėtu laikotarpiu, kaip ir nurodyta ieškinyje, atsakovė įmonei suteikė 4 255 Eur paskolą. Be to, 2017 m. liepos 19 d. atsakovė ieškovei suteikė 2 500 Eur paskolą; 2018 m. gruodžio 3 d. atsakovė suteikė 3 000 Eur dydžio paskolą ieškovei. Šios sumos įneštos grynais pinigais į įmonės sąskaitą, todėl nurodytos sumos nėra atvaizduotos P. U. avansinėje apyskaitoje, kaip P. U. grąžintini pinigai. Ieškovės sąskaitos apyvartos žiniaraštyje (atsiliepimo priedas Nr. 12) paskutinėje eilutėje užfiksuota, kad atsakovės skola koreguojama 2 270,38 Eur P. U., kaip atskaitingam asmeniui pagal avansines apyskaitas grąžintina suma. Faktiškai atsakovė ieškovei paskolino 2017 m. lapkričio 14 d. 1 000 Eur ir 2017 m. gruodžio 14 d. – 2 000 Eur. Šios dvi sumos (1 000 Eur ir 2 000 Eur) buvo klaidingai įtrauktos P. U. avansinę apyskaitą, nepaisant to, tai buvo atsakovės kaip paskola įmonei perduoti pinigai (todėl apyskaitoje atsakovės skola buvo koreguojama 2 270,38 Eur P. U., kaip atskaitingam asmeniui pagal finansines apyskaitas grąžintina suma). Be to, atsakovė dar 2016 metais ieškovei paskolino 2 500 Eur (2016 m. gruodžio 13 d. įnešė 1 000 Eur, o 2016 m. gruodžio 24 d. – 1 500 Eur). Taigi laikytina, kad nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovė ieškovei paskolino 15 255 Eur, o atsakovei tuo pačiu laikotarpiu iš įmonės sąskaitos buvo išmokėta (grąžinta) 11 870 Eur. Tai reiškia, kad 2018 m. gruodžio 31 d. ne atsakovė buvo skolinga ieškovei, o ieškovė buvo skolinga atsakovei 3 385 Eur. Dalis įmonei skolintų pinigų į kasą įnešti nebuvo, jie buvo perduoti P. U., kuriuos jis išleido apmokėdamas grynaisiais įmonės sąskaitas. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovei išmokėta 19 625 Eur suma. Visos šios lėšos (19 625 Eur), kurios buvo pervedamos atsakovei (nurodant paskolos grąžinimą), vėl buvo grąžinamos ieškovei, t. y. P. U. tokiu būdu sau kaip atskaitingam asmeniui persivesdavo įmonės lėšas ūkio reikmėms. Į savo sąskaitą P. U. to padaryti negalėjo, nes ji areštuota antstolių, o pinigų nuėmimų limitai buvo ribotis, juos viršijus buvo taikomi papildomi mokesčiai, o įmonė dar neseniai pradėjusi veiklą tokiu būdu buvo taupomos lėšos. Be to, 2019 metais, be nurodytų paskolų, atsakovė paskolino, t. y. įnešė grynais pinigais į įmonės sąskaitą 7 950 Eur (2019 m. sausio 12 d. – 2 950 Eur, 2019 m. balandžio 18 d. – 4 000 Eur ir 2019 m. rugsėjo 15 d. – 1 000 Eur). 2020 m. atsakovei išmokėta 900 ir 5 Eur sumos. Nors mokėjimuose nurodyta, kad tai yra paskolos grąžinimas, tačiau nurodytos sumos sumokėtos atsakovei kaip atskaitingam asmeniui pagal jos 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. kovo 31 d. avansinę apyskaitą už 2019 m. išleistas lėšas įmonės reikmėms. Dalis atsakovės ieškovei paskolintų pinigų į įmonės kasą nebuvo įnešti, jie buvo perduoti trečiajam asmeniui P. U., kuris juos išleido apmokėdamas grynais pinigais įmonės sąskaitas. Per laikotarpį nuo 2016 m. iki2019 m. rugsėjo mėn. skirtumas tarp trečiojo asmens gautų ir išleistų pinigų sudaro 28 390 Eur, kas yra atsakovės dalimis suteiktas paskola ieškovei, be to, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovė ieškovei paskolino (ir perdavė) ieškovei 15 255 Eur, 2019 m. paskolino ir įnešė 7 950 Eur, tokiu būdu iš viso įmonei buvo paskolinta 51 595,62 Eur, iš kurių ieškovė atsakovei grąžino 11 870 Eur. Tuo tarpu 2019 metais į atsakovės sąskaitą pervestos lėšos, nors ir nurodyta kaip paskolos grąžinimas, buvo pinigų išmokėjimas atskaitingam asmeniui P. U., kuris šias sumas įtraukdavo į savo avansines apyskaitas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
10. Nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 15 d. tarp ieškovės UAB ,,Taupių namų fabrikas“ (paskolos gavėjos) ir atsakovės O. U. (paskolos davėjos; ieškovės vienintelės akcininkės) buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo paskolinti ieškovei 25 000 Eur sumą (paskolos sutarties 1 punktas). Ieškovė UAB ,,Taupių namų fabrikas“ įregistruota 2016 m. lapkričio 3 d. Tam, kad įmonė turėtų apyvartinių lėšų, įmonės akcininkė skolino įmonei lėšas.
11. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla.
12. Ieškovės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė pagal minėtą paskolos sutartį ieškovei paskolino 4 255 Eur, o ieškovė atsakovei laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2020 m. vasario 1 d. grąžino 32 400 Eur, taigi ieškovė grąžino atsakovei 28 145 Eur daugiau negu atsakovė paskolino ieškovei. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas laikėsi pozicijos, kad, nepriklausomai nuo to, ar atsakovei buvo grąžinta didesnė suma nei jos paskolinta, pats paskolos grąžinimo atsakovei faktas pažeidžia ieškovės ir jos kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, paduotu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais 2017-2020 metais vykusius paskolos grąžinimo sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu.
13. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmiau ieškovės nurodyti argumentai nėra pagrįsti.
14. Visų pirma iš byloje esančių įrodymų visumos nėra pagrindo spręsti, kad atsakovei buvo grąžinta didesnė suma nei atsakovė ieškovei paskolino. Byloje pateiktos trečiojo asmens P. U. (ėjusio ieškovės vadovo pareigas iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo) avanso apyskaitos, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, įskaitant ir liudytoju apklausto M. S. (ieškovei buhalterines paslaugas teikusios įmonės vadovas) paaiškinimus, patvirtina, kad dalis atsakovės įmonei skolintų lėšų buvo netinkamai buhalteriškai apskaitomos, t. y. perduodamos P. U. ir į apskaitą įtraukiamos kaip atskaitingo asmens (P. U.) atlikti mokėjimai už įmonę.
15. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovė ieškovei paskolino 15 255 Eur sumą, o iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovei grąžinta 11 870 Eur suma. Taigi, kaip teisingai nurodė atsakovė ir trečiasis asmuo, šiuo laikotarpiu atsakovė paskolino įmonei daugiau lėšų, nei atsakovė jai grąžino. Pasisakant dėl 2019 metų, byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo laikotarpiu (2019 metais) atsakovei dalimis buvo grąžinta 19 625 Eur suma. Tačiau kaip matyti iš trečiojo asmens P. U. avansinių apyskaitų, kai atsakovei 2019 metais buvo dalimis grąžinamos įmonei paskolintos lėšos, atitinkamai tomis pačiomis dienomis jos buvo perduodamos P. U., kaip atskaitingam asmeniui, ir naudojamos įmonės veiklai vykdyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinio argumentas, kad atsakovei buvo grąžinta daugiau pinigų, nei ji paskolino ieškovei, atmetamas kaip nepagrįstas.
16. Kita vertus, kaip minėta, teismo posėdžių metu ieškovės atstovas iš esmės savo poziciją motyvavo tuo, kad nepriklausomai nuo atsakovės paskolintos ir jai grąžintos sumos, pats paskolos grąžinimo faktas pažeidė ieškovės kreditorių interesus. Teismas su tokiu atsakovės vertinimu nesutinka.
17. Viena iš būtinų sąlygų prašant pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu yra kreditoriaus teisių pažeidimas, konstatuojamas, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
18. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumo faktą (kad dėl jo sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba faktą, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, 20 punktas).
19. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad 2017-2020 metais vykusiais paskolos grąžinimo sandoriais buvo pažeisti ieškovės (jos kreditorių) interesai.
20. Kaip minėta, 2019 metais atsakovei grąžintos lėšos iš karto buvo perduodamos trečiajam asmeniui ir naudojamos įmonės veiklai, taigi toks lėšų grąžinimas negali būti laikomas kaip pažeidžiantis įmonės (ieškovės) ir jos kreditorių interesus.
21. 2017-2018 metais atsakovei grąžinta 11 870 Eur suma yra mažesnė nei atsakovės ieškovei tuo laikotarpiu paskolinta 15 255 Eur suma. Teismo vertinimu, šiais paskolos grąžinimo sandoriais nebuvo pažeisti ieškovės (jos kreditorių) interesai. Ieškovė neįrodė, kad 2017-2018 metais ieškovė atitiko nemokios įmonės kriterijų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, didžioji dalis ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų susidarė 2019 metais. Faktas, kad pagal buhalterinius duomenis ieškovė 2017-2018 metais veikė nuostolingai, savaime nereiškia, kad tuo metu ieškovė jau buvo nemoki įmonė. Sprendžiant dėl įmonės nemokumo svarbu nustatyti įmonės pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės santykį. Įmonės balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos nėra tapatu įmonės pradelstoms sumoms. Priešingai nei teigia ieškovė, iš bylos duomenų negalima spręsti, kad 2017-2018 metais ieškovės pradelsti įsiskolinimai viršijo jos turto vertę; kaip minėta didžioji dalis ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų susidarė 2019 metais.
22. 2020 metais atsakovei kaip paskolos grąžinimas buvo pervesti 905 Eur: 2020 m. sausio 23 d. – 900 Eur ir 2020 m. vasario 1 d. – 5 Eur. Kaip matyti iš atsakovės avanso apyskaitos už 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. kovo 31 d. laikotarpį, šios sumos buvo atsakovei suteiktos kaip atskaitingam asmeniui panaudoti įmonės reikmėms.
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad dėl 2017-2020 metais sudarytų paskolos grąžinimo sandorių ieškovė tapo nemoki, būdama nemoki suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės. Nenustačius bent vienos actio Pauliana sąlygos, ieškinys šiuo pagrindu negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.