- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-04
- Bylos Nr.
- 2-651-372/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- A. K., AAS BTA
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios A. D. „Alda“ ieškinį atsakovams A. K. ir AAS BTA dėl administratoriaus veiklos padarytų nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė nurodė, kad kreditorių susirinkimas pavedė administratoriui kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo. Ji nurodė, kad kreditoriai išanalizavo atsakovo veiklą ir pripažino, kad jis nepagrįstai išleido pakankamai didelę lėšų sumą, tuo pažeisdamas visų kreditorių interesus. Su atsakovu nebuvo sudaryta pavedimo sutartis, kreditorių susirinkimas nenustatė jo atlyginimo, tačiau sutiko, kad jo atlyginimas turėjo sudaryti 9000 Lt, skaičiuojant po 3000 Lt už 3 mėnesius Tokį pat atlyginimą kreditoriai nustatė bankroto administratoriui, kuris perėmė firmos "Alda" bankroto administravimą po atsakovo atstatydinimo. Buvo pripažinta, kad atsakovas nepagrindė dokumentais, kokiems poreikiams sunaudojo iš kasos paimtas ūkinėms išlaidoms skirtas lėšas. Atsakovas taip pat nepagrindė, kur sunaudojo kurui skirtas lėšas, kadangi nebuvo rašomi kelionės lapai. Atsakovas neteisėtai panaudojo bankroto administravimui skirtas lėšas, apmokėdamas savo 2500 Lt draudimo įmoką bei 120 Lt už seminarą. Atsakovas nepagrįstai sumokėjo už lizingo bendrovei priklausančio automobilio remontą, pirko detales, nors iškėlus bankroto bylą, jis būtų grąžintas šiai bendrovei. Jei lizingo bendrovė būtų turėjosi turtinių pretenzijų firmai "Alda", jos būtų sprendžiamos per kreditorių reikalavimų nagrinėjimą. Sumokėdamas už įmonei nepriklausančio automobilio remontą, atsakovas suteikė pirmenybę jai. Atsakovas savo poreikiams nuomojosi automobilį iš nuomos bendrovės, nors galėjo naudotis bankrutuojančiai firmai "Alda" priklausančiu automobiliu.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti. Teismo nutartimi jam buvo leista iki pirmojo kreditorių susirinkimo panaudoti 39120 Lt. Lėšos buvo panaudotos tinkamai. Atsakovas nurodė, kad sau išsimokėjo 5000 Lt atlyginimą kas mėnesį. Jis mano, kad tokia suma yra protinga. Lizingo bendrovei priklausantį automobilį suremontavo, kadangi tai numatyta sutartyje, priešingu atveju ji galėtų reikalauti žalos atlyginimo iš įmonės. Kuras buvo naudojamas taupiai, tik
su įmonės reikalais susijusioms kelionėms. Grąžinus lizingui automobilį, atsakovas nurodė naudojęsis asmeniniu automobiliu, o šiam sugedus – nuomojo jį iš kitos įmonės. Atsakovas nurodė, kad jis vyko pas kreditorių AB Snoro banką, tam naudojo kurą. Draudimo įmoka ir apmokėjimas už seminarą yra susiję su jo veikla, tai negali būti laikoma nepagrįstomis išlaidomis.
Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas nustatė, kad atsakovas A. K. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo paskirtas A. D. firmos “Alda” bankroto administratoriumi. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 6 d. nutatrtimi buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. leidžianti atsakovui naudoti 39120 Lt lėšų. Įmonės kreditoriai kreipėsi į teismą ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutattimi atsakovas buvo atstatydintas iš bankroto administratoriaus pareigų šioje įmonėje. Kreditoriai pavedė išanalizuoti naujajam administratoriui, ar pagrįstai naudojo lėšas atsakovas. Pripažinus, kad tai buvo daryta nepagrįstai, buvo kreiptasi į teismą dėl nuostolių atlyginimo.
Civilinei atsakomybei kilti būtina nustatytų sąlygų visuma : neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CPK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).
Iškėlęs bankroto bylą, teismas turi patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, pagal kurią bankroto administratorius gali naudotis tam tikra suma, leidžiančia jam apmokėti būtinas išlaidas. Šias lėšas bankroto administratorius turi teisę naudoti, kol pirmasis kreditorių susirinkimas patvirtins nuolatinę sąmatą. Tai reiškia, kad bankroto administratorius teismo skirtas lėšas turi naudoti labai taupiai ir rūpestingai, kadangi jos yra neatribojamos nuo bendros turto masės, kuri bus nukreipta visų kreditorių reikalavimų tenkinimui. Atsakovas nurodė, kad jis išsimokėjo 5000 Lt atlyginimą kas mėnesį. Tokie jo veiksmai yra laikomi neteisėtais, kadangi atlyginimą bankroto administratoriui skiria kreditorių susirinkimas (Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 5 punktas). Tuo tarpu pirmasis kreditorių susirinkimas šio klausimo nesprendė, kadangi administratorius jame nedalyvavo. Realiai atsakovas atliko kokius nors administravimo veiksmus tik iki 2009.03.08, kai buvo sulaikytas. Nors atsakovas oficialiai atstatydintas nuo šios įmonės administravimo tik 2009.04.16, tačiau negalima teigti, kad už realiai neatliktą darbą jam turi būti mokama. Teismas, skirdamas lėšas įmonės bankroto procedūrai, taip pat nenustatė atlyginimo atsakovui.Bet koks lėšų panaudojimas bankroto administratoriaus atlyginimui išmokėti, nesudarius pavedimo sutarties, laikytinas Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 5 dalies nuostatos pažeidimu. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis galėjo visiškai disponuoti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartimi patvirtinta laikina administravimo išlaidų suma, tame tarpe išsimokėti atlyginimą.Kreditoriai, nusprendę atsakovui skirti 9000 Lt darbo užmokesčio už tris mėnesius, tuo pačiu išsprendė lėšų išėmimo iš kasas klausimą. Iš kasos administratorius paėmė 17134,48 Lt. Kreditoriai pripažino 9000 Lt pagrįsta išmoka, o administratorius gera valia į įmonės sąskaitą pervedė 4781,54 Lt (9 b.l.). Likutis, kuris turi būti priteistas iš atsakovo, sudaro 3352,94 Lt.
Kaip matyti iš teismui pateikto Bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo Nr.00029129 (40 b.l.), atsakovas nuo 2009.03.09 apsidraudė savo civilinę atsakomybę ir sumokėjo 2500 Lt įmoką (24 b.l.). Taip pat atsakovas dalyvavo Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos surengtame seminare, už kurį buvo sumokėta 120 Lt (23 b.l.). Teismas sprendžia, kad tokio pobūdžio bankroto administratoriaus turėtos išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, kadangi už jas privalo susimokėti pats administratorius, bet ne viena iš jo administruojamų įmonių. Kvalifikacijos kėlimas yra paties atsakovo privatus reikalas, susijęs tik su
jo interesu siekti galimybės toliau sėkmingai dirbti šį darbą. Lygiai taip pat vertintinas draudimo sutarties sudarymas. Tuo tarpu atsakovas minėtas išlaidas apmokėjo A. D. firmos „Alda“ lėšomis, tuo pažeisdamas kreditorių interesus.
Teismui pateikta Automobilio nuomos sutartis Nr.090223-057-0940 (70-73 b.l.), pagal kurią atsakovas išsinuomojo iš UAB „Autospecas“ automobilį. PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos A. D. firmos „Alda“ vardu (75-76 b.l.). Liudytojas A. M. patvirtino, kad po automobilio LAND ROVER DISCOVERY grąžinimo lizingo bendrovei, atsakovas važinėjo nuosavu automobiliu. Duomenų apie tai, kad buvo būtina nuomotis dar ir kitą automobilį, nepateikta. Tai reiškia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo būtina nuomotis automobilį, t.y. neįrodė, kad iki tol naudotas jo automobilis sugedo ar dėl kitų priežasčių nebegalėjo būti naudojamas.
Bankrutavusi A. D. firma „Alda“ pagal Lizingo sutartį Nr.LT054108 įsigijo automobilį LAND ROVER DISCOVERY (55-64 b.l.). Iškėlus bankroto bylą, UAB „Hansa lizingas“ 2009.01.20 vienašališkai nutraukė sutartį (94 b.l.) ir 2009.01.28 atsakovas perdavė automobilį UAB-ei „Technikos realizacijos centras“ (95 b.l.). Kaip matyti iš PVM sąskaitos-faktūros, 2009.01.16 bankroto administratorius užsakė ir atliko lizingui priklausančio automobilio periodinį serviso aptarnavimą (25 b.l.). Teismas sprendžia, kad tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti, nes jais pažeidžiami kreditorių interesai, išskiriant lizingo bendrovę ir suteikiant jai išskirtines teises. Iškėlus bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Lizingo sutarties 5.1.6.2 yra numatyta, kad klientas privalo atlikti einamąjį ar kapitalinį remontą (61 b.l.), tačiau įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, bet kokie finansiniai kreditorių reikalavimai turi būti fiksuojami bankroto administratoriaus ir sprendžiami, tvirtinant kreditorių reikalavimus. Jei lizingo įmonė, kuriai grąžintas turtas, būtų turėjusi turtinių pretenzijų, jos privalėjo būti sprendžiamos pagal Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio nuostatas.
Teismui pateikta PVM sąskaita-faktūra, pagal kurią atsakovas pirko detales ir užsakinėjo darbus (26 b.l.). Kilus ginčui dėl šio apmokėjimo, atsakovas privalėjo nurodyti, kokiam automobiliui, priklausančiam bankrutavusiai A. D. firmai „Alda“, buvo perkamos detalės ir atliekami darbai. Lizingu įsigytas automobilis jau buvo grąžintas, o duomenų apie tai, kad įmonė turėjo kitų remontuotinų automobilių, nepateikta. Tuo tarpu iš pateiktos PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad detalės buvo perkamos automobiliui Mitsubisi, nors įmonėje tokio nebuvo.
Teismui pateikti Kasos išlaidų orderiai, kuriais patvirtinamas A. D. firmos „Alda“ atsiskaitymas su kuro tiekėjais. Dalis šių išlaidų buvo skirtos kitiems darbuotojams – vyr.buhalterei I. P. ir materialiai atsakingam techniniam darbuotojui A. M.. Pastarasis patvirtino, kad jis vykdavo į įmonę kasdien, o jei suveikdavo signalizaciją – ir naktimis. Tokiu atveju laikytina, jog šiam asmeniui skirtas kuro limitas yra pagrįstas ir būtinas. Įvertintina tai, kad I. P. taip pat turėjo vykdyti savo funkcijas, o įmonė yra kaime, todėl vykimo į ją poreikis nenuginčytas. Teismas sprendžia, kad šiai darbuotojai skirtas kuro limitas yra pagrįstas, nėra aiškiai per didelis. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Reikalaudama priteisti 2611,52 Lt už sunaudotą kurą, ieškovė privalėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu pagal Kaso išlaidų orderius galėjo būti reikalauta iš atsakovo priteisti tik 2192,57 Lt už kurą. Pripažinus, kad A. M. ir I. P. turėjo teisę sunaudoti kuro už 580,72 Lt, pats atsakovas sunaudojo kuro už 1611,85 Lt, nenurodydamas, kur buvo važiuojama. Teismas pažymi, kad A. M., kuris patvirtino vykdavęs į įmonę kiekvieną dieną, sunaudojo tik 406,34 Lt (10,15,17 b.l.). Tuo tarpu atsakovas kartais didelį kuro kiekį užsipildavo kas antrą dieną ( 11-12,16 b.l.) Liudytojas E. Č. patvirtino, kad atsakovas su juo 2-3 kartus kalbėjosi telefonu, todėl atsakovo teiginys, jog jis privalėjo važinėti į AB Snoras banko būstinę, esančią Vilniuje, yra nepagrįstas (87 b.l.). Atsakovas nurodė, kad turėjo važinėti ir pardavinėti likusias žaliavas. Teismui pateiktas tik viena PVM sąskaita-faktūra, patvirtinant, jog įmonė pardavė žaliavą ir tai buvo padaryta 2009.01.5 (97 b.l.). Tarp įmonės ir pirkėjos yra pakankamai nedidelis atstumas, todėl kuro tam turėjo būti skirta nedaug.
Įvertinus įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovas padarė neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė jo netinkamu pareigų vykdymu (CK 6.246 straipsnis). Kaip ne kartą yra konstatavęs teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausias Teismas, bankroto administratorius yra asmuo, kuris verčiasi bankrutuojančių ir likviduojamų įmonių administravimu, veikia savo rizika ir atsakomybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr.3K-3-486/2010, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr.3K-3-508/2010). Jis privalo elgtis apdairiai ir rūpestingai, Būdamas savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus jis turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir įmonei. Administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis jo dalyvis, nuo kurio veiksmų ir sąžiningumo priklauso tinkamas viešojo intereso, pasireiškiančio kreditorių interesų apsauga, gynimas. Bankrutavus įmonei, kreditoriai savaime yra nukentėjusioji dėl šio proceso pusė, todėl teismo nutartimi paskirtas administratorius neturi teisės pabloginti jų finansinės padėties, nepagrįstai naudodamasis dalimi įmonės turto, skirto atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo gi atveju matyti, kad atsakovas išleido įmonės lėšas, nepateikdamas tinkamų ataskaitų apie jų tikslingą panaudojimą. Įvertinus surinktus įrodymus, matyti, kad atsakovas neteisėtai panaudojo avansu gautų 3352,94 Lt, 1611,85 Lt už sunaudotą kurą, 2525 Lt už lizingui priklausančio automobilio remontą, 350 Lt už įmonei nepriklausančio automobilio remontą ir detalių jam įsigijimą, 2500 Lt už draudimo įmoką, 120 Lt už seminarą ir 400 Lt už automobilio nuomą. Viso tai sudaro 10859,79 Lt. Būtent ši suma ir priteistina iš atsakovo ieškovei kaip nuostoliai, atsiradę iš jo neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Civilinės atsakomybės sąlyga yra būtinas priežasties ir pasekmių ryšys. Tai yra ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip priežasties, ir žalos arba nuostolių, kurie turi būti šios priežasties pasekmės (CK 6.247 straipsnis). Atsakovo padaryti neteisėti veiksmai, sukėlę nuostolius įmonei yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje.
Atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovas nenuneigė šios prezumpcijos. Jis nepateikė nenuginčijamų įrodymų, kad dėl ieškovui, o tuo pačiu ir kreditoriams atsiradusios žalos jis yra nekaltas. Iš esmės jis teigė, kad turėjo teisę sunaudoti 39120 Lt iki pirmojo kreditorių susirinkimo ir šia teise pasinaudojo.
Skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad visi su lėšų panaudojimu susiję atsakovo veiksmai, išskyrus 300 Lt išmokėjimą avansui ūkio išlaidoms (20 b.l.), buvo atlikti iki 2009.03.09, t.y. iki įsigaliojo draudimo sutartis (40 b.l.).. Tokiu atveju nepagrįstas ieškovės reikalavimas solidariai priteisti iš abiejų atsakovų reikalaujamą visą žalos sumą. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2008.12.09 d. įsakymu Nr.4-637 patvirtintų Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 11.3 punkte nurodyti nedraudžiamieji įvykiai, kuriems atsiradus, draudikas atleidžiamas nuo pareigos sumokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamuoju įvykiu, be kita ko, laikomi tyčiniai administratoriaus veiksmai, kuriais jis padarė žalą. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad atsakovas tyčia pažeidė įstatymus ir tuo padarė ieškovei žalą. Tai reiškia, kad reikalavimas atsakovui AAS BTA yra nepagrįstas.
Tenkinant ieškinį iš dalies, iš atsakovo A. K. priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šias išlaidas sudaro 326 Lt žyminio mokesčio ir 23,49 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. K. (duomenys neskelbiami) ieškovei A. D. firmai „Alda“ (duomenys neskelbiami) AB Ūkio bankas, banko kodas 70100) 10859,79 Lt žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo A. K. (duomenys neskelbiami) ieškovui A. D. firmai „Alda“ (įmonės kodas 14417715, buveinė Bubių k. Šiaulių r.sasv., a.s.Nr.(duomenys neskelbtini) AB Ūkio bankas, banko kodas 70100) 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 10859,79 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011.01.19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Likusioje dalyje reikalavimus atsakovui A. K. atmesti.
Reikalavimą atsakovo AAS BTA atžvilgiu atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. K. (duomenys neskelbiami) 349,49 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.