Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės prašymą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas, Savivaldybė) teismo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovo atstovas, ŽŪM, Ministerija), 77 981,10 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.1. Lietuvos valstybės, atstovaujamos ŽŪM, civilinė atsakomybė atsirado vykdant funkcijas viešojo administravimo srityje. Atsakovo neteisėti veiksmai yra akivaizdūs ir konstatuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr. I-1-756/2017, kurioje konstatuota, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2014 m. liepos 1 d. įsakymas) 1 punktas, kuriuo Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384, papildytos 19¹ punktu, tiek, kiek jame nenustatyta pereinamojo teisinio reguliavimo ir termino, iki kurio asmenys gali įgyvendinti pagal iki šių pakeitimų galiojusį teisinį reguliavimą įgytas teises, prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams. Iš esmės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino teisinio reguliavimo spragą, kurią turi ištaisyti ŽŪM (tame tarpe ne tik priimti atitinkamus teisėkūros aktus, bet ir atlyginti žalą), o šiai to nedarant teismai turi teisę teisės spragas užpildyti ah hoc (esant konkrečiai situacijai) bei nustatyti atitinkamą nuostolių atlyginimą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui konstatavus legislatyvinę omisija, būtent neteisėtą / netinkamą teisinį reguliavimą priėmusiam subjektui tenka atsakomybė už jos priimtus teisės aktus.

2.2. Minėto teisinio reguliavimo pagrindu buvo priimti jau panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2014 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. A51-54454/14(3.3.19.3-EM4) „Dėl traktorių registravimo“ bei 2014 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. A51-82949/14(3.3.19.3-EM4) „Dėl traktorių registravimo“ (toliau – ir Sprendimai). Administracija, priimdama Sprendimus, veikė intra vires (savo kompetencijos ribose) ir negalėjo atlikti daugiau negu reikalauja įstatymai, kuriose aiškiai apibrėžta jos kompetencija. Sprendimų priėmimo metu pareiškėjui nebuvo žinoma, kad toks imperatyvus teisinis reguliavimas yra prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, o apie jų neteisėtumą tapo žinoma tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. priimto sprendimo. Finansiškai nukentėjo ne tik įmonė, kuri kreipėsi dėl traktorių registravimo, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuriai, kaip subjektui, kuris pritaikė neteisėtą teisinį reguliavimą, teko atlyginti įmonei (uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Agrodetalė“ patirtą turtinę žalą, nors prieštaraujančio teisinio reguliavimo metu neturėjo prerogatyvos spręsti dėl teisinio reguliavimo netaikymo.

2.3. Dėl neteisėto teisinio reguliavimo, kurį priėmė ŽŪM, pareiškėjas patyrė 77 981,10 Eur turtinę žalą, atlygindamas įmonei priteistus nuostolius administracinėje byloje Nr. A-631-525/2020. Nors šioje byloje teismas susiejo nuostolių atsiradimą su realiu prieštaraujančio teisės akto taikymu, tačiau neeliminuojamas faktas, jog toks realus teisės akto pritaikymas atsirado ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės aktyvių veiksmų, klaidos arba netinkamų funkcijų atlikimo savo kompetencijos ribose, o būtent dėl to, kad 2014 m. liepos 1 d. įsakymo teisinis reguliavimas prieštaravo konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams, kai šiame reguliavime turėjo būti įtvirtintas pereinamasis laikotarpis.

2.4. Pateikti įrodymai patvirtina patirtus nuostolius: banko išrašuose užfiksuota, jog už Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties vykdymą pareiškėjas sumokėjo – 59 965 Eur priteistos turtinės žalos ir 18 016,10 Eur 5 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (59 965 + 18 016,10 = 77 981,10 Eur).

2.5. Dėl ŽŪM neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusios turtinės žalos neabejotinai egzistuoja priežastinis ryšys. ŽŪM priėmus prieštaraujantį teisinį reguliavimą, pareiškėjas privalėjo juo vadovautis ir priimant sprendimus kilo turtinė žala, kurią pareiškėjui teko atlyginti, nors turtinė žala nebūtų kilusi, jeigu ŽŪM būtų priėmusi teisėtą, kokybišką ir aukštesnės galios teisės aktams neprieštaraujančią teisės normą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ŽŪM atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad norminė administracinė byla Nr. I-1-756/2017 buvo iškelta būtent pareiškėjui, siekiant įrodyti sprendimų atsisakyti registruoti traktorius neteisėtumą, todėl tai, kad Administracijos sprendimai dėl atsisakymo registruoti traktorius buvo panaikinti, leidžia konstatuoti vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus. Taigi šiuo atveju už teisinius padarinius atsako aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujantį teisinį reguliavimą pritaikęs subjektas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad neteisėtus veiksmus šiuo atveju atliko Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl to ir turtinė žala priteisiama iš jos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra neskundžiama. Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, bandė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-631-525/2020, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, taip dar kartą konstatuodamas, kad ŽŪM neatliko neteisėtų veiksmų ir žalą privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu (sprendime nurodyta – 2020 m. rugsėjo 21 d.) pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės prašymą atmetė.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

7. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-631-525/2020 pagal UAB „Agrodetalė“ ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos ŽŪM, apeliacinius skundus, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje konstatavo, kad vien tai, jog ŽŪM priėmė aukštesnės teisinės galios teisės aktams prieštaraujančią teisės normą, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus ŽŪM veiksmus. Neteisėtų veiksmų konstatavimui būtina nustatyti realų 2014 m. liepos 1 d. įsakymo 1 punkto pritaikymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti Savivaldybės sprendimais.

8. Teismas darė išvadą, jog bylos faktinės aplinkybės, aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika leidžia teigti, kad už teisinius padarinius atsako aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujantį teisinį reguliavimą pritaikęs subjektas, o ne teisės aktą priėmusi institucija. Savivaldybės veiksmų neteisėtumas buvo patvirtintas teismui panaikinus Savivaldybės priimtus sprendimus dėl atsisakymo registruoti traktorius ir priteisiant iš Savivaldybės atlyginti UAB ,,Agrodetalė“ patirtus nuostolius. Todėl galima teigti, kad Savivaldybės UAB ,,Agrodetalė“ priteista atlyginti suma susidarė ne dėl ŽŪM neteisėtų veiksmų, bet būtent pačiai Savivaldybei priėmus sprendimus, kurie jai ir sukėlė žalą.

9. Teismas nenustatė, kad ŽŪM būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, dėl kurių Savivaldybė patyrė turtinę žalą, todėl pareiškėjo prašymą atlyginti turtinę žalą atmetė. Netenkinęs pagrindinio reikalavimo, teismas sprendė, kad negali būti tenkinamas reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

III.

10. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo visiškai.

11. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, papildomai akcentuoja, kad:

11.1. Tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu kuriama ydinga, protingumo, teisingumo principus paneigianti praktika, kai už prieštaraujančio teisės akto taikymą atsakomybę prisiimti turi ne jį priėmęs, o taikęs subjektas. Tokia teismų praktika suponuoja visišką atsakomybės paneigimą prieštaraujantį teisinį reguliavimą priėmusio subjekto, kuriam ir kyla pareiga prisiimti atsakomybę už neteisėto teisės akto priėmimą arba sukuria prielaidas ateityje nesivadovauti ministerijų priimtais teisės aktais, siekiant išvengti tokių arba panašių neigiamų pasekmių, jau iš anksto preziumuojant, kad priimti teisės aktai yra galbūt prieštaraujantys. Taip pat tokia situacija sukuria terpę institucijoms (šiuo atveju atsakovo atstovui) neprisiimti jokios atsakomybės už ydingo teisinio reguliavimo sukūrimą.

11.2. Pareiškėjas, priimdamas panaikintus Sprendimus, neturėjo pagrindo nesivadovauti ir juo labiau atlikti priimtų teisės aktų teisinį vertinimą. Jeigu pareiškėjas būtų pasirinkęs tokį elgesio modelį, kuomet priimant sprendimus atlieka teisinį vertinimą ir pasiliktų teisę spręsti taikyti ar netaikyti tam tikrą teisės aktą, susiformuotų tokia situacija, jog teisės aktą taikantis subjektas veiktų ultra vires (viršijant įgaliojimus) ir iš esmės ignoruotų imperatyvų teisinį reguliavimą, kas nėra suderinama ir toleruojama. Dėl tokios situacijos pareiškėjas atsidūrė dviprasmiškoje padėtyje, kadangi jis, kaip teisę taikantis subjektas privalo visuomet vadovautis imperatyviomis teisės nuostatomis, rėmėsi neteisėtu teisiniu reguliavimu, apie kurį jam nebuvo žinoma iki kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo reguliavimas yra antikonstitucinis. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, jog už nekokybišką teisėkūrą atsako ne teisinį reguliavimą priėmęs subjektas, o jį taikęs subjektas.

11.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino bei neanalizavo atsakovo neteisėtų veiksmų bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų pagal pareiškėjo prašymą, o rėmėsi tik motyvais, kurie buvo pateikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-631-525/2020, kurios bylos dalykas skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos dalyko. Minėtoje byloje pateikta teismų praktika šiuo atveju yra neaktuali, o naujų argumentų dėl pareiškėjo prašymo teismas nepateikė. Nagrinėjamoje byloje turėjo būti išspręstas atsakovo atsakomybės klausimas ir galimybė regreso tvarka reikalauti turtinės žalos atlyginimo, nes neteisėti pareiškėjo Sprendimai nebūtų priimti, jeigu nebūtų konstatuota, jog ŽŪM priėmė prieštaraujantį teisinį reguliavimą. Deklaratyvus pritarimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties motyvams, jų kopijavimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, o byla išnagrinėta tinkamai.

11.4. Atsakovo neteisėti veiksmai yra akivaizdūs ir konstatuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr. I-1-756/2017. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino teisinio reguliavimo spragą, kurią turi ištaisyti ŽŪM (tame tarpe ne tik imtis teisėkūros proceso, kurio rezultatas yra atitinkamas teisės aktas, net ir atlyginti žalą), o šiai to nedarant teismai turi teisę teisės spragas užpildyti ad hoc bei nustatyti atitinkamą nuostolių atlyginimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje jau buvo plėtojama praktika dėl civilinės atsakomybės taikymo subjektui, priėmusiam teisės aktus (pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A8-1690/2005).

12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, bei nurodo, kad pareiškėjo pateikti reikalavimai nėra pagrįsti, o šių reikalavimų patenkinimas prieštarautų formuojamai teismų praktikai, neatitiktų teisės normose formuojamų taisyklių ir būtų neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

15. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytais teisės aiškinimais, šioje byloje konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-631-525/2020 šalių ginčas dėl žalos atlyginimo yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, t. y. ši nutartis turi res judicata efektą nagrinėjamos bylos kontekste, todėl yra teisinis pagrindas šią bylą nutraukti (ABTĮ 103 str. 2 p.).

15.1. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, įvertinusi faktines bei teisines aplinkybes, kurios buvo ginčo pagrindas bei dalykas administracinėje byloje, kurioje dėl ginčo priimta galutinė ir įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis.

15.2. Kaip matyti, toje byloje pareiškėjas UAB „Agrodetalė“ inter alia (be kita ko) prašė priteisti solidariai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos jos administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 553 817,90 Eur žalos, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

15.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Agrodetalė“ skundą dėl žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 132 879,99 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014 m. spalio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pakeitė ir priteisė pareiškėjui UAB „Agrodetalė“ 59 965 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014 m. spalio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

15.5. Nagrinėjamai bylai aktualūs teisiniai argumentai dėl žalos, kilusios skundžiamais sprendimais atsisakius registruoti pareiškėjo traktorius, atlyginimo, išdėstyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties 71–73 punktuose.

15.5.1. „Neteisėtus veiksmus pareiškėjas kildina tiek iš Administracijos veiksmų, priėmus neteisėtus skundžiamus sprendimus, tiek ir iš Ministerijos veiksmų, priėmus aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujančiu pripažintą teisinį reguliavimą, ir mano, jog yra pagrindas ją priteisti solidariai.

15.5.2. <...> pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl konstituciniam teisinės valstybės principui (taigi ir Konstitucijai) prieštaravusio Įsakymo 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo ir neteisėtų Administracijos 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. sprendimų, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjo prašymų pagrindu registruoti 39 traktorius, pareiškėjas patyrė 132 879,99 Eur nuostolių. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog šiuo atveju pareiškėjo patirti nuostoliai priteistini iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, jog asmens teisių pažeidimas turi būti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikomumu, o ne vien su teisės akto (kaip abstrakčių teisės normų rinkinio) buvimu; kol asmuo nesinaudoja ar nesiekia pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis ar laisvėmis, ne visada galima vienareikšmiškai pasakyti, kad įstatymas pažeidžia konkretaus asmens teises; vien nacionalinio teisinio reguliavimo, kuris nebuvo taikomas, buvimas asmens teisių nepažeidžia (2008 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-164/2008). Taigi vien tai, jog Ministerija priėmė aktualiu atveju aukštesnės teisinės galios teisės aktams prieštaraujančią teisės normą, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus Ministerijos veiksmus. Neteisėtų veiksmų konstatavimui būtina nustatyti realų Įsakymo 1 punkto pritaikymą, kas šiuo atveju buvo atlikta Administracijos sprendimais.

15.5.3. Teisėjų kolegija vertina, jog Administracijos veiksmų neteisėtumą patvirtina tai, kad skundžiami Administracijos sprendimai, kuriais atsisakyta registruoti traktorius, pripažinti neteisėtais ir panaikinti, atsižvelgiant į tai, jog teisės akto nuostata, remiantis kuria jie buvo priimti, atitinkama apimtimi pripažinta prieštaraujančia konstituciniam teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams. Minėta norminė byla buvo iškelta būtent pareiškėjui siekiant įrodyti sprendimų atsisakymo registruoti traktorius neteisėtumą, todėl tai, kad Administracijos sprendimai dėl atsisakymo registruoti traktorius buvo panaikinti, leidžia konstatuoti esant civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-525/2013). Taigi šiuo atveju už teisinius padarinius atsako aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujantį teisinį reguliavimą pritaikęs subjektas“.

15.6. Šios Nutarties 15.4, 15.5 punktuose nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada dėl reikalavimo dėl žalos atlyginimo ir šią išvadą pagrindžiantys teisiniai argumentai suponuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareigą atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą pareiškėjui UAB „Agrodetalė“, reiškusiam reikalavimą dėl žalos atlyginimo solidariosios skolininkų: valstybės ir savivaldybės, prievolės pagrindu (CK 6.6 str.), pripažino tik savivaldybei. Tai tuo pačiu lemia teisinę išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi yra pripažinta, kad valstybė nėra skolininkas deliktiniuose prievoliniuose teisiniuose santykiuose, o tuo pačiu neturi jokių pareigų, kildinamų iš CK 6.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo.

15.7. Šioje byloje pareiškėjas reiškia reikalavimą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl 77 981,10 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šį reikalavimą grįsdamas tuo, kad įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį, sumokėdamas UAB „Agrodetalė“ priteistą žalos atlyginimo sumą bei palūkanas, o tokia deliktinė prievolė savivaldybei kilo dėl Žemės ūkio ministerijos neteisėto norminio akto priėmimo.

15.8. Tokia teisinė situacija, atsižvelgiant į šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegijos kvalifikuojama kaip regresinis reikalavimas nesant tam teisinių pagrindų.

15.9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi šalių ginčas galutinai išspręstas. Pažymėtina, kad to šalių ginčo sudėtine dalimi buvo inter alia ir šios bylos ginčo šalių priešpriešinių argumentų dėl atsakomybės deliktinėje prievolėje subjekto vertinimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad savivaldybė yra atsakomybės deliktinėje prievolėje subjektas. Todėl šioje byloje pareikšti reikalavimai teisėjų kolegijos vertintini kaip ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

15.10. ABTĮ 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas bylą nutraukia, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

15.11. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir administracinę bylą nutraukia (ABTĮ 103 str. 2 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės prašymą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.