- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- A2.2.-1072-825/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00682-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- N. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. K., institucijos, surašiusios protokolą atstovei S. M. – R., išnagrinėjęs N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. sausio 15 d. N. K., būdama sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė, yra užėmusi ir neteisėtai naudojasi 32 kv. m. valstybinės žemės. Šiais veiksmais N. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d.
Šalies argumentai
N. K. paaiškino, kad pripažįsta pažeidimą, jeigu be komentarų. Pagrindinė priežastis, kad prieš 20 metų gautas leidimas šio namo projektui. Pagal namo projektą laipteliai išlenda į valstybinę žemę, trys laiptukai. Pagal projektą jie ir turėjo išlįsti, nes projekte numatytas pastato atstumas nuo ribos 5 metrai. Užimti 27 kvadratiniai metrai, ne 32. Laipteliai užima kvadratą. Užima dekoratyvinė tvorelė, kurią pastatė. Tvorelės savo sklype negalėjo statyti, nes išlenda laiptukai. Kreipėsi dėl to į Kauno apskrities administracijos viršininką, kuris leido prijungti valstybinės žemės iki 4 arų. Oficialiai tų laiptelių neįformino, nes terminai nebuvo nurodyti, o buvo bendra nuostata, kad (duomenys neskelbtini) rajono detalieji planai bus daromi visiems kartu, viena neprivalo to daryti. Ta žemė buvo jos ribose jau 20 metų, pjauna žolę. Yra kita aplinkybė, dėl kurios prašo baudos neskirti. Kreipėsi į kadastrą, kadastras padarė žemėlapio ištrauką, kurioje leido prijungti 60 kvadratinių metrų. Poreikis buvo, kad nors pusę metro nuo laiptelių būtų iki tvoros. Nuo laiptelių yra apie 60 centimetrų iki tvorelės. Apskrities viršininkas K. leido prisijungti valstybinės žemės, yra sutikimas dėl detaliojo plano rengimo. Tai suprato kaip leidimą. Už sklypo ribų išėjo todėl, kad tokia namo konstrukcija. Neturi išeiti už sklypo ribų, bet netilpo penkiuose metruose. Už valstybinės žemės naudojimą mokesčio nemokėjo.
Institucijos, surašiusios protokolą atstovė paaiškino, kad tai statiniai, stovintys ant valstybinės žemės, kur žmogus turi teisę, pagal inventorines bylas, išsipirkti po statiniais suformuotą žemės sklypą, jeigu suteikiamas savininko ar patikėtinio sutikimas, statyti papildomą ar rekonstruoti jau stovimą statinį ant valstybinės žemės. Tai nereiškia, kad jeigu bet kas atsistoja ant valstybinės žemės ir sako, kad čia bus jo namas.
Liudytojas S. Ž. paaiškino, kad savivaldybės pavedimu (duomenys neskelbtini) parengė teritorijų planavimo dokumentą, tai yra (duomenys neskelbtini) gatvės sklypo planą ir pateikė Nacionalinei žemės tarnybai derinti suprojektuotos gatvės planą. Prašyme buvo pažymėta, kad yra galimai valstybinėje žemėje yra užimta ir naudojama valstybinės žemės, įvairūs statiniai, tvoros. Remiantis tuo raštu buvo atliktas patikrinimas. Patikrinimo metu nustatytos teisiškai įregistruotos sklypo ribos (duomenys neskelbtini). Nustačius ribas už teisiškai registruoto sklypo ribos, buvo nustatyta, kad pastatyta tvora, metalo konstrukcijų su metaliniais įtvirtinimais, patenka dalis laiptų, yra dekoratyvinių medžių valstybinėje žemėje. Kita dalis užsėta žole. Valstybinės žemės paimta apie 32 kvadratiniai metrai. Atliekant matavimą buvo informuota pažeidėja. Pažeidėja sakė, kad buvo gautas sutikimas viršininko administracijos rengti detalųjį planą. Jos archyvinėje byloje tas buvo. Po sutikimo, po 2005 metų, jokie veiksmai nebuvo atliekami, turėjo būti parengtas detalusis planas, parengti kadastriniai matavimai ir įregistruota. Patikrinimo metu tas nebuvo pateikta. Protokolo surašymo metu pateikė savo paaiškinimus ir pateikė projektą. Surašydami protokolą vadovavosi tuo, kad yra faktiškai. Tvora, vizualiai žiūrint, statyta gal prieš du metus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustatė, kad 2013 m. sausio 15 d. N. K., būdama sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė, yra užėmusi ir neteisėtai naudojasi 32 m² valstybinės žemės.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio „Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas ir vengimas juos grąžinti“ pirmoji dalis numato, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Administracinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, N. K. kaltinama tik už savavališką valstybinės žemės užėmimą. Nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti žemės užėmimo faktą- žemės priskyrimą savo poreikiams tenkinti faktą. N. K. neneigia, jog užėmė valstybės žemę, bet nepripažįsta užimtos žemės kiekio ir, kad ji kalta dėl žemės užėmimo.
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. sausio 15 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas patvirtina, kad žemės sklypo savininkė yra užėmusi ir naudojasi valstybinės žemės dalimi už įregistruotos Nekilnojamojo turto registre sklypo (duomenys neskelbtini), ribos tarp posūkio taškų 1 ir 2. Yra pastatyta metalinių konstrukcijų su metalinių stulpelių įtvirtinimais tvora. Naudojamoje valstybinės žemės dalyje, ties tvora iš vidinės pusės auga tujos, ties įėjimu į namą trys laiptų segmentai su turėklo dalimi patenka į valstybinę žemę. Yra įrengta įvaža į garažą. Likusi naudojamos valstybinės žemės dalis užsėta dekoratyvine žole ir prižiūrima kaip žalioji veja. Taip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė yra užėmusi apie 32 kv. m. valstybinės žemės (b. l. 9 - 14).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad nekilnojamojo turto, t. y. sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė yra N. K. (b. l. 15).
Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, nuo kada N. K. užėmė žemę, bet, kadangi pažeidimas yra trunkamasis, todėl administracinė nuobauda už jį gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos teismai savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2719/2010, N62-2740/2010). Nagrinėjamu atveju minėtas nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo, t. y. 2013 m. sausio 15 d.
Administracinės teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad: “Pažeidimo aprašymas: 2013-01-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius atliko patikrinimą dėl sklypo ribų ir valstybinės žemės užėmimo nustatymo (duomenys neskelbtini). Kontroliniai matavimai atlikti su geodeziniu prietaisu „LEICA“ nustatant įregistruotas Nekilnojamojo turto registre sklypo (duomenys neskelbtini), ribas tarp posūkio taškų 1 ir 2. Nustatyta, kad žemės sklypo savininkė yra užėmusi ir naudojasi valstybinės žemės dalimi už įregistruotos Nekilnojamojo turto registre sklypo (duomenys neskelbtini), ribos tarp posūkio taškų 1 ir 2. Yra pastatyta metalinių konstrukcijų su metalinių stulpelių įtvirtinimais tvora. Naudojamoje valstybinės žemės dalyje, ties tvora iš vidinės pusės auga tujos, ties įėjimu į namą trys laiptų segmentai su turėklo dalimi patenka į valstybinę žemę. Yra įrengta įvaža į garažą. Likusi naudojamos valstybinės žemės dalis užsėta dekoratyvine žole ir prižiūrima kaip žalioji veja. Taip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė yra užėmusi apie 32 kv. m. valstybinės žemės. Pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis, sklypo savininkė yra pažeidusi ATPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas ir vengimas juos grąžinti) - 1 dalis (bauda nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt). “
Teismas atkreipia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas pažeidimu turi būti suformuluotas aiškiai. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę bei privalo būti nurodytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.
Aukščiau nurodytas administracinės teisės pažeidimo protokole pažeidimo aprašymas perteklinis, bereikalingas, apsunkinantis asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, suprasti, kuo jis yra kaltinamas.
Teismas atmeta N. K. aiškinimus, kad jai buvo leista prisijungti valstybinę žemę bei, kad pagal projektą jos statomo namo dalis (laipteliai) privalėjo išlysti į valstybinę žemę, nes niekas jai nebuvo leidęs prisijungti valstybinių žemių. Pagal pateiktus N. K. įrodymus, jai buvo duotas sutikimas dėl detaliojo plano rengimo (b. l. 22, 23), o tai nėra sutikimas prisijungti valstybinę žemę. Pagal pateiktus N. K. įrodymus (b. l. 30, 31, 32) jos namas nebuvo suprojektuotas taip, kad privalėtų išlysti į valstybinę žemę. Priešingai, visuose minėtuose projektuose aiškiai nurodomos N. K. nuosavybės teise priklausančio sklypo ir jose esančio pastato ribos. Teismas mano, kad savavališkai užimdama apie 32 m² valstybinės žemės, kas patvirtinama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. sausio 15 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu (b. l. 9 - 14), o ne 27 m² kaip nurodo N. K., N. K. tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo pripažįsta teisės pažeidimą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).
Atsižvelgiant į tai, jai skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,
nutaria:
N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d., ir nubausti 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.