Kauno apygardos teismo nutartis

2009-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-484-60-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-07
Bylos Nr.
1A-484-60-2009
Teisminio proceso Nr.
63-1-00329-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Emilija Akelienė (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
Nukentėjusysis
R. V., V. V., A. R.
Nuteistasis
V. A.
Civilinis ieškovas
R. V., V. V.
Advokatai
Aleksandras Kuznecovas
Kategorijos
Teisėjas Vytautas Turauskis Baudž. byla Nr. 1A-484-60/09Pranešėja Emilija Akelienė (Proceso Nr. 63-1-00329-08)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiosioms R. V., ir R. V., jų atstovei Daivai Markauskaitei, nuteistajam V. A., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. V., V. V. ir R. V. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį- laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskirta subendrinta bausmė- laisvės apribojimas 1 metams, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiomis R. V., V. V., R. V. ir A. R..

Iš V. A. R. V. priteista 1000 litų neturtinės žalos ir 40,55 litų turtinės žalos atlyginimui. R. V., A. R., V. V. civiliniai ieškiniai atmesti.

Iš V. A. priteista R. V., R. V., V. V., A. R. po 250 litų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 25 d. apie 13.10 val., Kaišiadorių rajone, Rumšiškėse, (duomenys neskelbtini) perlipdamas uždarytus privačios valdos automatinius įvažiavimo vartus, pateko į privačią teritoriją ir pribėgęs prie namo, sudavė vieną smūgį rankos delnu į namo langą, t.y. prieš gyvenamajame būste buvusių asmenų valią pateko į saugomą privataus būsto teritoriją.

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, V. A. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 25 d. apie 13.00 val. viešoje vietoje – Rumšiškėse prie įvažiavimo į privačią teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), pažeisdamas viešają tvarką, trukdė A. R. įvažiuoti į šią teritoriją, trankydamas automobilį, bei vėliau stovėjimo aikštelėje, esančioje Rumšiškėse, (duomenys neskelbtini), išlipęs iš privačios teritorijos per tvorą, elgdamasis įžūliai ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priėjęs prie automobilio, viduje sėdinčiai R. V. per atvirą automobilio durelių langą ranka sudavė vieną smūgį į pasmakrę, tokiu būdu nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir viešają tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. V. prašo pakeisti nuosprendį ir tenkinti jos civilinį ieškinį, priteisiant jai iš nuteistojo V. A. 10 000 litų neturtinės ir 40,55 litų turtinės žalos bei 1500 litų bylinėjimosi išlaidų.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai sumažino jai priteistos neturtinės žalos dydį ir nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė teigia, kad teismo išvados prieštarauja bylos aplinkybėms, nes po V. A. sumušimo jai buvo diagnozuoti daugybiniai paviršiniai galvos sužalojimai, galvos, veido sumušimai, ji patyrė intensyvius galvos, apatinio žandikaulio skausmus, kaklo maudimą. Po sumušimo kaklo judesiai buvo riboti, skausmingi, buvo sunku pasukti kaklą, išsižioti, skaudėjo dešinį smilkinį, svaigo galva. Smakro kairėje pusėje ir skruostikaulio srityje dešinėje atsirado hematomos, teko nešioti ortopedinį įtvarą. Nuo patirto sumušimo ir šoko ji jaučia vidinę įtampą, baimę, nerimą, sutriko miegas.

Skundo autorė teigia, kad po V. A. sumušimo ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir pažeminimą, pasityčiojimą, paniekinimą, emocinį šoką, dėl tokio įžūlaus pasityčiojimo ji ilgai negalėjo atsigauti, turėjo vartoti gydytojų paskirtus vaistus. Po sumušimo jos veide atsirado mėlynės, dėl to ji patyrė didelį diskomfortą, sumažėjo galimybės bendrauti su aplinkiniais, teko nešioti ortopedinį įtvarą, kurį vasarą nešioti buvo nepatogu.

Skunde taip pat teigiama, kad ji net šešiolika dienų buvo nedarbinga, dėl to finansiškai nukentėjo jos šeima, nes dėl gydymo negalėjo gauti pajamų. Jos šeimoje tvyrojo įtampa ir niūri atmosfera. Skundo autorė teigia, kad nuteistasis jos net neatsiprašė, kaltės dėl padaryto sumušimo nejaučia.

Nukentėjusioji R. V. mano, kad teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį, remdamasis argumentais apie nuteistojo šeimos turtinę padėtį, kurie neparemti bylos medžiaga. Ta aplinkybė, kad jis turi mažamečius vaikus, nepaneigia prieš ją įvykdytos nusikalstamos veikos ir padarytos žalos dydžio. Apeliantė mano, kad jos patirta 10000 litų neturtinė žala yra pagrįsta.

Skunde nurodoma, kad teismas sumažindamas bylinėjimosi išlaidas iki 250 litų, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinio ieškinio atlyginimo dydžio. Jos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir išlaidos neviršija minėtų rekomendacijų dydžių.

Šalies argumentai

Apeliantė skunde teigia, kad ji pasirinko teisines paslaugas teikiantį juristą Kaune, kuriam teko vykti į Kaišiadorių miestą ir dėl ilgą laiką trukusio bylos tyrimo ir nagrinėjimo buvo sugaištas laikas. Jos atstovei advokato padėjėjai D. Markauskaitei teko teikti teisines paslaugas ir kitoms byloje pripažintoms nukentėjusiosioms, todėl, anot nukentėjusiosios, teismas nepagrįstai konstatavo, kad teisinės paslaugos teiktos vienu, o ne keturiais atskirais atvejais.

Pasak nukentėjusiosios, teisinės paslaugos turi būti atlygintos atsižvelgiant į jos atstovės dalyvavimą tiek procesiniuose veiksmuose, tiek bylos nagrinėjime teisme, ieškinio parengimą ir įrodinėjimą byloje, todel teismas išlaidas nepagrįstai sumažino, priteisdamas iš V. A. jai tik 250 litų bylinėjimosi išlaidų, kai byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. V. ir R. V. prašo nuosprendį pakeisti ir tenkinti civilinį ieškinį priteisiant iš nuteistojo Vasario A. V. V. 5000 litų neturtinės žalai atlyginti ir 1500 litų bylinėjimosi išlaidų.

Skunde nurodoma, kad civiliniai ieškiniai nepagrįstai atmesti, o bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai sumažintos. Apeliantės teigia, kad teismo išvados dėl ieškinių dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prieštarauja bylos aplinkybėms, todėl yra nepagrįstos ir keistinos.

Šalies argumentai

Apeliantės teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė V. V. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo motyvuodamas tuo, kad jos parodymai prieštaringi ir laikė ieškinį neįrodytu toje dalyje, kad jai grėsė realus pavojus, laikė neįrodytu, kad ją sukaustė baimė, kad ji patyrė didelį emocinį šoką, emociškai sunkiai išgyveno viešą pažeminimą.

Skundo autorės nurodo, kad teismo išvadą dėl realios grėsmės nebuvimo paneigia paties V. A. veiksmai, jo agresyvumą nurodė V. V., I. T., A. V., V. V., A. R., R. V., tai pagrindžia ir filmuota vaizdo medžiaga, kuria rėmėsi teismas.

Nukentėjusiųjų skunde nurodoma, kad kai V. A. grasino panaudoti prieš V. V. smurtą, liepė atidaryti vartus, ji teritorijoje buvo viena, todėl agresyviai nusiteikusio fiziškai tvirtai sudėto vyro grasinimai prieš kieme buvusią vieną merginą pagrįstai buvo suvokti realiu pavojumi patirti smurtą. Anot nukentėjusiųjų, dvasiniai išgyvenimai, stresas, baimė – tai emociniai jausmai, atspindintys vidinius neigiamus būsenos potyrius, kurie nėra ir negali būti nei pamatuojami, nei įrodomi jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais.

Šalies argumentai

Apeliantės mano, kad prašomas priteisti žalos dydis yra teisingas ir pagrįstas, nes pavojus realiai egzistavo, teismas neteisingai įvertino aplinkybes ir surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai atmetė jų civilinius ieškinius.

Dar viena skundo dalis yra susijusi su nukentėjusiųjų argumentais, dėl ko jos mano, kad nukentėjusiosios R. V. civilinis ieškinys yra atmestas nepagrįstai. Kadangi apeliaciniame skunde nėra išreikštas joks R. V. prašymas, šie skundo motyvai nebus analizuojami.

Kita skundo dalis yra susijusi su kaltės įrodymų vertinimu bei nukentėjusiosios A. R. teisėmis. Ši skundo dalis taip pat nebus analizuojama.

Visuose apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas keturioms nukentėjusiosios tik po 250 litų. Teismas neatsižvelgė nei į tyrimui, nei į bylos nagrinėjimui sugaištą ilgą laiką, ilgą posėdžių trukmę, į tai, kad atstovė į tyrimo veiksmus ir teismo posėdį važinėjo iš Kauno, ieškinių parengimo išlaidos neviršija dydžio, numatyto Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios V. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, R. V. ir R. V. skundai atmestini.

Skunduose nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės neginčija nuteistojo kaltės, paskirtos bausmės dydžio, nesutinka tik su nuosprendžio dalimi, kuria išspręsti civiliniai ieškiniai. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnis).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš bylos, ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo buvo pareiškusi R. V., jos ieškinys šioje dalyje patenkintas pilnai, dar kartą priteisti turtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo. V. V. ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo nepareiškė.

R. V. buvo pareiškusi civilinį ieškinį 31,67 Lt sumai dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškinys atmestas, tačiau apeliaciniame skunde R. V. neprašo jo tenkinti. Be to, šios nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas argumentuotai, teismo išvada, kad jos patirtos išlaidos nėra susijusios su nuteistojo veika, yra teisingos. Dėl tų pačių priežasčių nepriteistina ir R. V. ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisdamas neturtinę žalą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis ). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, šoką, išgąstį).

Teisės normos padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymo nereglamentuoja. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Nustatydamas nukentėjusiajai R. V. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas teisingai įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui, pagrįstai konstatuodamas, kad nuteistaasis padarė nesunkius nusikaltimus, kad nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių, o taip pat pagrįstai atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę ir šeimyninę padėtį, kas atitinka proceso dalyvių interesų pusiausvyrą.

Tačiau nukentėjusiosios V. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas išsprendė neteisingai. Kaip minėta, kiekvienas nukentėjusysis turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Turtinės žalos V. V. nepatyrė ir neprašė jos priteisti, tačiau teismo argumentacija dėl ieškinio neturtinei žalai atlyginti, yra ne tik prieštaringa, bet ir nepagrįsta bylos medžiaga.

Pirmosios instancijos teismas tame pačiame nuosprendyje pripažino, kad nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, pažeisdamas būsto neliečiamumą ir sutrikdydamas viešąją tvarką, tačiau tuo pačiu nuosprendžiu konstatavo kad nukentėjusioji V. V. dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų nepatyrė jokios baimės, streso ar kitų neigiamų išgyvenimų. Tokia išvada akivaizdžiai prieštarauja įstatyme įtvirtintam neturtinės žalos atlyginimo principui, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, V. V. priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio V. V. klausimą, vėl reikia atsižvelgti tiek į nukentėjusiosios, tiek į nuteistojo interesų pusiausvyrą, įvykio aplinkybes. Šioje dalyje teismas nuosprendyje teisingai nustatė, jog įvykio metu nukentėjusioji V. V. buvo ne viena, ji žinojo, kad būstas apsaugotas, jo apsaugos priemonėmis pasinaudojo, reali turtinė žala nei nukentėjusiosios turtui, nei sveikatai nebuvo padaryta. Todėl nukentėjusiosios V. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti tenkinamas iš dalies, jai priteistina 500 litų neturtinės žalos atlyginimui, tokia satisfakcija atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidų nukentėjusioms R. V., V. V., R. V., A. R. kiekvienai tik po 250 litų. Kaip matyti iš teisinių paslaugų sutarčių ( t. 2 b. l. 68-71) nukentėjusiąsias šioje byloje atstovavo advokato padėjėja D. M., kuriai buvo sumokėta už teisines paslaugas, tačiau nukentėjusiosios be pagrindo apeliuoja į Teisingumo ministerijos rekomendacijas dėl teikiamų paslaugų kainų.

Nors advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamų paslaugų kainos atstovaujant asmenis teismuose yra nustatomos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, teismas neturėjo vadovautis šiomis Rekomendacijomis, nes, kaip matyti ir iš pavadinimo, jos turi tik rekomendacinę galią, tik civilinėse bylose ir tik maksimaliam paslaugų dydžiui nustatyti. Antra, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 34 straipsniu, D. M., būdama advokato padejėja, atstovauti nukentėjusiasias baudžiamojoje byloje galėjo tik esant rašytiniam advokato (praktikos vadovo) sutikimui (taigi, jam žinant bei kontroliuojant) ir tik pirmosios instancijos teisme. Tokio advokato sutikimo bylos medžiagoje nėra. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesvarstė, o advokato padejėja paslaugas nukentėjusiosioms vis tik suteikė, todėl teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiųjų turėtų išlaidų dalį.

Kokį atstovą pasirinkti ir kiek jam atlyginti už suteiktas paslaugas, yra atstovaujamojo reikalas, tačiau teismas neprivalo priteisti visų išlaidų, susijusių su atstovavimu. Įvertinus nukentėjusiosioms suteiktų teisinių paslaugų kokybę, (V. V. ir R. V. apeliacinis skundas nepilnai atitinka tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, R. V. skunde pateikiama ir ne tik su skunduo reikalavimu susijusios argumentacijos ir kt.), taip pat įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus šioje dalyje, kolegija daro išvadą, jog nukentėjusiosioms teismo išlaidos priteistos teisingai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teismas

n utaria:

nukentėjusiosios V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš nuteistojo V. A. a/k (duomenys neskelbtini) V. V. a/k (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

R. V. ir R. V. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Emilija AkelienėTeisėjai: Egidijus Jonas GrigaravičiusSvetlana Jurgaitienė