Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-05-25 · Administracinė byla Nr. P-79-492/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-25
Bylos Nr.
P-79-492/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Arūnas Dirvonas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
Santakos kaimo bendruomenės
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai, Marijampolės
Trečiasis asmuo
UAB „Idavang“, UAB „COWI Lietuva“, Marijampolės apskrities priešgaisrinei
Administracinė byla Nr. P-79-492/2015Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Idavang“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo Santakos kaimo bendruomenės skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai, Marijampolės visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Idavang“ (buvusi UAB „Saerimner“), UAB „COWI Lietuva“, Marijampolės apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Marijampolės teritoriniam padaliniui, Kvietkinės kaimo bendruomenei, Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Santakos kaimo bendruomenė padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti: 1) Marijampolės visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Marijampolės VSC) 2013 m. gegužės 3 d. išvadą Nr. 5D-972 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo“ (toliau – ir Marijampolės VSC išvada); 2) Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir VSTT) 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (4)-V3-1196(7.16) „Dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvados“ (toliau – ir VSTT išvada); 3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Marijampolės RAAD) 2013 m. gegužės 13 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (PAVNS)-MRS-381 „Dėl naujai planuojamos ūkinės veiklos – 10 000 paršelių auginimas (duomenys neskelbtini) kiaulių komplekse (padalinys 06) – (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Galutinė atrankos išvada (paršelių auginimas); 4) Aplinkos apsaugos agentūros 2013 m. gegužės 24 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (2.6)-A4-1861 „Dėl planuojamo UAB „Saerimner“ (duomenys neskelbtini) kiaulių komplekso (padalinys 06) modernizavimo, įdiegiant aplinkos oro taršą bei kvapus mažinančias priemones, poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Galutinė atrankos išvada (Fermos modernizavimas). Taip pat pareiškėjas prašė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, siekiant išsiaiškinti, ar iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) direktyvų į nacionalinį teisinį reguliavimą perkeltos „sąlyginio gyvulio“ (turėtų būti „sutartinio“) (toliau – ir SG) ir (arba) „gyvulių (galvijų) vieneto“ sąvokos ir jų skaičiavimo kriterijai gali būti taikomi poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) procese bei sanitarinių apsaugos zonų (toliau – ir SAZ) nustatyme.

Pareiškėjas paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Saerimner“ (dabar – UAB „Idavang“) (toliau – ir Bendrovė) 06 padalinyje, (duomenys neskelbtini) esančiame kiaulių komplekse (toliau – ir Ferma) vykdo ūkinę kiaulių auginimo veiklą (toliau – ir Aktuali ūkinė veikla), kuria yra pažeidžiamos žmogaus teisės į sveiką, švarią ir saugią aplinką, (duomenys neskelbtini) savivaldybės gyventojai kenčia nuolatinę smarvę ir kitus nepatogumus, todėl kreipėsi į teismą, o bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2013 m. sausio 16 d. nutartimi priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, palikti galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, kuriais Bendrovės vykdoma Aktuali ūkinė veikla buvo pripažinta neteisėta, Bendrovė įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ją nutraukti. Marijampolės RAAD 2013 m. kovo 12 d. priėmė atrankos išvadą Nr. (PAVNS)-MRS-175 „Dėl naujai planuojamos ūkinės veiklos – 10 000 paršelių auginimas (duomenys neskelbtini) kiaulių komplekse (padalinys 06) – (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Atrankos išvada (paršelių auginimas)), kurioje nurodė, kad UAB „Saerimner“ naujai planuojamai ūkinei veiklai (toliau – ir PŪV) PAV neprivalomas. Suinteresuota visuomenė pateikė pasiūlymą dėl atrankos išvados persvarstymo. Marijampolės RAAD 2013 m. gegužės 13 d. priėmė Galutinę atrankos išvadą (paršelių auginimas), kurioje nurodė, kad PAV neprivalomas. PAV subjektai Marijampolės VSC 2013 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 5D-972, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Marijampolės teritorinis padalinys 2013 m. kovo 22 d. raštu Nr. (9.38-M)2M-109, VSTT 2013 m. gegužės 13 d. raštu pateikė išvadas, kad PŪV paršelių auginimui PAV neprivalomas. Aplinkos apsaugos agentūra 2013 m. sausio 4 d. priėmė atrankos išvadą Nr. (2.6)-A4-23 „Dėl planuojamo UAB „Saerimner“ (duomenys neskelbtini) kiaulių komplekso (padalinys 06) modernizavimo, įdiegiant aplinkos oro taršą bei kvapus mažinančias priemones poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Atrankos išvada (Fermos modernizavimas)), kurioje nurodyta, kad PŪV Fermos modernizavimui PAV taip pat neprivalomas. Suinteresuota visuomenė ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pateikė prašymą-pasiūlymą dėl Atrankos išvados (Fermos modernizavimas) persvarstymo, tačiau Aplinkos apsaugos agentūros 2013 m. gegužės 24 d. priimtoje Galutinėje atrankos išvadoje (Fermos modernizavimas) buvo nurodyta, kad PAV neprivalomas.

Pareiškėjas nurodė, kad atranka atlikta ir Galutinė atrankos išvada (paršelių auginimas) priimta nesiremiant Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymas) 7 straipsnio 6 dalyje įtvirtintomis teisės normomis ir 1985 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 85/337/EB (iš dalies pakeistos 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/1 l/EB) (toliau – PAV Direktyva) III priede įtvirtintais kriterijais, be to, ji nemotyvuota. Priimant ginčijamą Galutinę atrankos išvadą (paršelių auginimas), nei Aktualios ūkinės veiklos poveikis aplinkai, nei suminis Aktualios ūkinės veiklos ir PŪV paršelių auginimo neigiamas poveikis aplinkai nebuvo įvertinti. Atliekant atranką dėl PŪV paršelių auginimo nebuvo įvertintas ir PŪV Fermos modernizavimo poveikis aplinkai. Neįvertintas ir Aktualios ūkinės veiklos ir PŪV paršelių auginimo individualus ir suminis poveikis Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms (toliau – ir „Natura 2000“ teritorijos). Duomenys apie stacionarių taršos šaltinių skaičių yra prieštaringi, nenustatyta, kiek paršelių bus auginama viename tvarte vienu metu, kokiu būdu ir dažnumu bus kontroliuojamas auginamų paršelių svoris. Taip pat nepateikti duomenys, ar atitinkamos įmonės turi techninių galimybių ir teisę užsiimti susidarančių atliekų utilizavimu, kokie oro valymo filtrai yra įrengti atjunkytų paršelių tvartuose, kvapo koncentracija ore, biofiltrų sistemų naudojimo intensyvumas Fermoje. Pareiškėjas nurodė, kad Ferma nepritaikyta PŪV paršelių auginimui. Priimant Galutinę atrankos išvadą (paršelių auginimas) nenustatyta, kurie neteisėtos statybos darbų rezultatai bus naudojami planuojamoje ūkinėje veikloje. Nurodė, kad Aktuali ūkinė veikla neteisėtai vykdoma kitos paskirties žemės sklype, todėl ji, žemę naudojant ne pagal paskirtį, yra neteisėta. Pabrėžė, kad į PŪV sanitarinę apsaugos zoną patenkantys gyventojai prieštarauja vykdomai Aktualiai ūkinei veiklai ir PŪV paršeliui auginimui. Teigė, jog Fermoje šiuo metu be PŪV (paršelių auginimas) yra vykdoma ir kita kiaulių auginimo veikla (Aktuali ūkinė veikla). Kadangi Aktuali ūkinė veikla yra vykdoma neteisėtai, todėl nėra jokio pagrindo sudaryti prielaidas ir sąlygas vykdyti ir plėtoti tokią ūkinę veiklą ar jos pagrindu vykdomą veiklos modernizavimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Marijampolės RAAD atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Pažymėjo, kad teismas įpareigojo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokią veiklą nutraukti, tačiau teismas pripažino neteisėta ne ūkio subjekto vykdomą kiaulių auginimo veiklą, bet tą veiklą, kuriai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (toliau – TIPK leidimas) buvo išduotas pažeidžiant reikalavimus, t. y. 25 000 kiaulių auginimą neatlikus PAV procedūrų. Tik TIPK leidimo panaikinimas lėmė ūkio subjekto Aktualios ūkinės veiklos pripažinimą neteisėta ir jos nutraukimą, tuo tarpu 10 000 paršelių auginimui TIPK leidimas neprivalomas, todėl, Marijampolės RAAD teigimu, ši teismo nutartis negali būti naudojama kaip teisinis pagrindas riboti ar suvaržyti kitas ūkio subjekto ūkines veiklas. Pažymėjo, kad Galutinė atrankos išvada (paršelių auginimas) yra pagrįsta teršalų, kvapų, triukšmo sklaidos skaičiavimais ir kitų PAV subjektų išvadomis.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime su skundu nesutiko.

Teigė, jog LAT nutartyje pabrėžė, kad veiklos uždraudimas nelaikytinas absoliučiu ar neterminuotu, o nurodė, kad UAB „Saerimner“, tinkamai įvykdžiusi visų teisės aktų reikalavimus bei teisėtai gavusi TIPK leidimą, galės užsiimti norima ūkine veikla. Teigė, kad konkrečiu aptariamu atveju buvo siekiama nustatyti, ar 5 biofiltrų įdiegimas ir srutų įterpimas į dirvą gali neigiamai veikti aplinką, buvo pateikti aiškūs modernizuojamos veiklos mastai, nurodyti modernizuojamos veiklos vykdymo principai ir pateiktas sprendimas, kad jei bus modernizuojama tokio pobūdžio veikla, modernizavimo priemonių diegimas pagerins aplinkos būklę, o jų įgyvendinimo būdai (biofiltrų įrengimas, srutų įterpimas į dirvą ir pan.) nereikalaus papildomai vertinti neigiamą poveikį.

Nurodė, kad Galutinė atrankos išvada (Fermos modernizavimas) ir Galutinė atrankos išvada (paršelių auginimas) buvo priimtos remiantis informacija apie dvi skirtingas ūkines veiklas, kurias ūkio subjektas planuoja vykdyti, ir tai nereiškia, kad šios veiklos bus vykdomos vienu metu – ūkio subjektas, įvykdęs teisės aktuose nustatytas PAV procedūras, įvertinęs ūkinės veiklos komercines perspektyvas, turi visišką teisę spręsti, kokią veiklą jis įgyvendins. Priimant Galutinę atrankos išvadą (Fermos modernizavimas) srutų įterpimas į dirvą buvo įvertintas kaip modernizavimo veiklos dalis – išvados 8.2 punkte pateikta pastaba, kad mėšlo ir srutų tvarkymas turi būti atliekamas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-608/3D-651 patvirtintų Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašo (toliau – ir Mėšlo tvarkymo aprašas) reikalavimų. Dėl SPAV atlikimo privalomumo pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7.1 punktą, SPAV privaloma atlikti, kai rengiami planai ir programos, skirti žemės ūkio plėtrai, žemės naudojimui nustatyti ar teritorijoms planuoti, tuo tarpu UAB „Saerimner" planuojamą Fermos modernizavimą, įdiegiant aplinkos oro taršą bei kvapus mažinančias priemones, numatantys PAV atrankos dokumentai negali būti laikomi Aprašo 4 punkto 4 dalyje apibrėžtais planais ir programomis.

Marijampolės VSC atsiliepime su skundu nesutiko.

Paaiškino, kad 2013 m. balandžio 25 d. vykusio atrankos išvados persvarstymo metu UAB „Cowi Lietuva“, atsižvelgdama į 2013 m. kovo 28 d. rašte nurodytus persvarstymo motyvus, pateikė Marijampolės VSC papildomą informaciją „Dėl papildomų duomenų pateikimo informacijai atrankai dėl planuojamo 10 000 paršelių auginimo UAB „Saerimner“ (duomenys neskelbtini) kiaulių komplekse (padalinyje 06) poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Papildoma informacija). Teigė, kad Papildoma informacija buvo pagrįsta faktiniais duomenimis, leidžiančiais įvertinti išmetamųjų teršalų kiekius, kvapo koncentraciją bei triukšmo lygį, todėl 2013 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 5D-972 apie išvadą, kad PAV atlikti neprivaloma, Marijampolės VSC informavo PAV įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje nurodytus PAV subjektus.

Atsakovas VSTT atsiliepime su skundu nesutiko.

Nurodė, kad sprendimas dėl PŪV leistinumo priimtas tik „Natūra 2000“ ir nacionalinių saugomų teritorijų, ir jose saugomų gamtinių vertybių, aspektu. Sprendimas priimtas įvertinus tai, kad PŪV būtų vykdoma jau esamoje UAB „Saerimner“ Fermoje, o žemės sklypai „Natūra 2000“ teritorijoje, kurioje numatomas tręšimas, nepatenka į saugomų paukščių veisimosi teritorijas ir kitas žinomas (duomenys neskelbtini) biosferos poligone saugomas buveines. Teigė, kad Bendrovė nurodė, kad ji užtikrins reikalingo tręšimui ploto turėjimą, sudarydama sutartis su aplinkinių žemių savininkais, taip pat, kad tręšimas bus vykdomas pagal mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosauginius reikalavimus pagal kiekvienais metais rengiamą tręšimo planą-grafiką. Manė, kad PŪV poveikio reikšmingumas „Natūra 2000“ teritorijoms buvo atliktas išsamiai, įvertinus visas įtakos galinčias turėti aplinkybes ir rizikos veiksnius, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti VSTT išvadą atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl Galutinės atrankos išvados (Fermos modernizavimas) pabrėžė, kad numatytas UAB „Searimner“ Fermos modernizavimas apima 5 biofiltrų sistemų įrengimą Fermoje bei modernesnės dirvožemio tręšimo susidariusiomis organinėmis trąšomis (srutomis) įrangos įsigijimą, yra palankesnis aplinkai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Idavang“ atsiliepime su skundu nesutiko.

Nurodė, kad teikdamas skundą pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes siekia uždrausti vykdyti Fermoje bet kokią veiklą. Teigia, jog yra tinkamai įvykdyti teismų sprendimai ir ūkinė veikla Fermoje pagal panaikintą TIPK leidimą yra nutraukta, o pareiškėjo minimoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas TIPK leidimo, kuriuo UAB „Saerimner“ Fermoje buvo leidžiama auginti 25 000 kiaulių, teisėtumo klausimas, t. y. tai buvo visiškai kita, jau nebevykdoma, veikla. Bendrovės teigimu, šioje administracinėje byloje nagrinėjama 10 000 paršelių auginimo veikla, kuriai nėra reikalingas TIPK leidimas ir dėl kurios buvo gauta skundžiama Galutinė atrankos išvada (paršelių auginimas). Tai, kad teismai ankstesnėje civilinėje byloje panaikino TIPK leidimą, nereiškia, kad Bendrovė Fermoje nebegali užsiimti jokia nauja ūkine veikla.

Paaiškino, kad paršelių iki 30 kg auginimas yra visiškai nauja veikla, kuriai TIPK leidimas nebuvo išduotas ir nėra reikalingas, ji teismų sprendimais nėra uždrausta; paršelių auginimo veikla nėra intensyvios kiaulių auginimo veiklos, pareiškėjo vadinamos Aktualia ūkine veikla, sudėtinė dalis. Ši veikla pagal PAV įstatymo 1 priedo 1 punktą yra laikytina atskira ir nauja ūkine veikla. Pabrėžė, kad atrankos procesas dėl veiklos Fermoje modernizavimo yra visiškai nesusijęs su atrankos procesu dėl 10 000 paršelių iki 30 kg veiklos ir Galutinė atrankos išvada (Fermos modernizavimas) šiuo metu vykdomai veiklai yra visiškai neaktuali. Nurodė, jog UAB „Saerimner“ siekė ūkinę veiklą modernizuoti ir sumažinti jos poveikį aplinkai, todėl tuo tikslu buvo pradėtas atrankos poveikio aplinkai dėl Fermos modernizavimo procesas, kurio metu buvo priimta Galutinė atrankos išvada (Fermos modernizavimas), ji buvo priimta UAB „Saerimner“ jau nutraukus Fermoje vykdytą kiaulių auginimo veiklą, todėl minėta išvada dėl modernizavimo nebeturėjo prasmės, nes ji skirta modernizuoti nebevykdomą veiklą. Teigė, kad remdamasis klaidinga prielaida, kad Fermoje vis dar auginamos kiaulės virš 30 kg (o ne vien tik paršeliai), pareiškėjas nepagrįstai reikalauja įvertinti suminį kiaulių ir paršelių auginimo veiklos poveikį aplinkai. Nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad kiaulių auginimui (kuris nebevykdomas) ir paršelių auginimui Bendrovė naudoja savavališkai pastatytus statinius ir nurodė, kad paršelių auginimo veikla vykdoma 1977 m. pastatytoje kiaulių Fermoje, tvartai kiaulių auginimui pritaikyti pagal darbų atlikimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, katilinės statyba vykdyta pagal 2008 m. statybos leidimą Nr. 33 NS, skysto mėšlo lagūnų statyba – pagal 2006 m. statybos leidimą Nr. 20 NS, visi šie statiniai pripažinti tinkamais naudoti ir tinkamai registruoti Nekilnojamojo turto registre. Pabrėžė, kad šiuo metu yra vykdoma tik 10 000 paršelių (iki 30 kg) auginimo veikla, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 73 punktą SAZ turi būti nustatoma tik tuomet, kai auginama daugiau nei 300 sutartinių gyvulių. PAV įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įvardinti trys atvejai, kai yra reikalaujama atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą, tačiau paršelių auginimo veikla, dėl kurios buvo priimta Galutinė atrankos išvada (paršelių auginimas) ir kuria užsiima trečiasis suinteresuotas asmuo, nėra numatyta įstatymo priede; 10 000 paršelių iki 30 kg (100 SG) auginimo veikla nėra tiesiogiai nurodyta PAV įstatymo 2 priede. Pažymėjo, kad paršelių auginimo veikla yra nutolusi nuo „Natura 2000“ teritorijų ir tiesiogiai šioms teritorijoms reikšmingo poveikio daryti negali.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Cowi Lietuva“ atsiliepime su skundu nesutiko

Paaiškino, kad Marijampolės RAAD ir Aplinkos apsaugos agentūros išvados parengtos vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo II skyriaus 6 ir 9 punktais, VSTT išvada – Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo 34 punktu, remiantis pagal PAV įstatymo 7 straipsnį UAB „Cowi Lietuva“ parengta išsamia informacija atrankai dėl planuojamų Fermos modernizavimo ir paršelių auginimo. Paaiškino, kad tiek Marijampolės RAAD išvadoje, tiek VSTT išvadoje, tiek Papildomoje informacijoje yra nurodyta, kad esamuose Fermos pastatuose planuojamas 10 000 paršelių auginimas ir nėra nurodyta, kad paršeliai bus auginami papildomai prie Aktualios ūkinės veiklos, t. y. buvo planuojamas ir šiuo metu vykdomas tik paršelių auginimas, todėl aplinkos tarša buvo vertinta tik šiai veiklai. Veikla vykdoma turint Marijampolės RAAD išduotą TIPK leidimą, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis TIPK leidime nustatytų sąlygų, ji buvo kontroliuojama, atliekamas taršos bei aplinkos kokybės monitoringas.

Pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai dėl „Natura 2000“ teritorijų nepagrįsti jokiais galiojančiais teisės aktais ir nurodė, kad paršelių auginimas planuojamas ne šalia anksčiau UAB „Saerimner“ Fermoje vykdytos Aktualios ūkinės veiklos, o vietoje jos. PŪV bus vykdoma esamose kiaulių Fermose, todėl naujų statinių statyti nereikės. Ši ūkinė veikla tiesiogiai neįrašyta ir į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl PAV, rūšių sąrašą (PAV įstatymo 2 priedas)

Marijampolės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (toliau – Marijampolės APGV, APGV) atsiliepime paaiškino, kad PŪV PAV procedūros derinimo metu jokių pastabų neteikė ir nekėlė savarankiškų reikalavimų, taip pat, kad pareiškėjo skunde keliami klausimai ir nurodyti argumentai nepriklauso Marijampolės APGV kompetencijai.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Marijampolės teritorinis padalinys (toliau – KPD teritorinis padalinys) atsiliepime paaiškino, kad UAB „Saerimner“ priklausanti Ferma nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas ir apsaugos zonas, todėl KPD teritorinis padalinys, būdamas PAV subjektu, 2013 m. kovo 22 d. raštu Nr. (9.38-M)2M-109 pritarė PAV išvadai.

Kalvarijos savivaldybės administracija atsiliepime su skundu sutiko bei pritarė pareiškėjo skunde išdėstytiems argumentams ir motyvams.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo Santakos kaimo bendruomenės skundą tenkino iš dalies: panaikino Marijampolės VSC išvadą, Marijampolės RAAD Galutinės atrankos išvados (paršelių auginimas) 9.4 ir 10 punktus bei Aplinkos apsaugos agentūros Galutinę atrankos išvadą (Fermos modernizavimas). Kitus pareiškėjo reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiami aktai buvo priimti dvejose skirtingose procedūrose, kuriose buvo vertinama skirtinga PŪV, todėl skundžiamus aktus vertino atskirai: pasisakė dėl Galutinės atrankos išvados (Fermos modernizavimas), kaip susijusios su kiaulių auginimo veikla, dėl kurios yra priimti teismų sprendimai, uždraudę šią veiklą, bei pasisakė dėl Galutinės atrankos išvados (paršelių auginimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas pažymėjo, kad teismų sprendimais buvo panaikintas TIPK leidimas Nr. 8.6-21/11, UAB „Saerimner“ ūkinė veikla, vykdyta Fermoje, pripažinta neteisėta ir nurodyta ją nutraukti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (tai turėjo būti padaryta nuo 2013 m. balandžio 17 d.). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog 2013 m. sausio 16 d. nutartyje LAT aiškiai nurodė, kokius neteisėtai pastatytus pastatus ir įrenginius naudojo ūkinę veiklą vystęs subjektas, dėl to šia prasme pareiškėjas pagrįstai nurodo buvus tokį faktą. Apibendrindamas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Galutinė atrankos išvada (Fermos modernizavimas) buvo priimta ūkinei veiklai, kuri minėtais teismų sprendimais pripažinta neteisėta ir ūkio subjektas įpareigotas tokią veiklą nutraukti, todėl darė išvadą, kad pagal PAV įstatymo nuostatas negali būti duodama išvada PŪV, kuri yra pripažinta neteisėta ir teismo sprendimu nutraukta, modernizavimui.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju atranka dėl PAV reikalingumo buvo atlikta darant prielaidą, kad ta kiaulių auginimo veikla yra teisėta, kad jai atliktas PAV, o nagrinėtas tik klausimas dėl tokios ūkinės veiklos modernizavimo bei konstatavo, kad pačią veiklą pripažinus neteisėta, neteisėta yra ir Galutinė atrankos išvada (Fermos modernizavimas), todėl ją panaikino.

Vertindamas Marijampolės RAAD 2013 m. gegužės 13 d. Galutinės atrankos išvados (paršelių auginimas) teisėtumą ir pagrįstumą teismas vertino ir kitus, su šios Galutinės atrankos išvados (paršelių auginimas) priėmimu susijusius, pareiškėjo skundžiamus aktus. Pažymėjo, kad Galutinė atrankos išvada (paršelių auginimas) buvo priimta įgyvendinant PAV įstatymo 7 straipsnio nuostatas dėl UAB „Saerimner“ naujos PŪV – 10 000 paršelių auginimo Fermoje, šis skundžiamas aktas priimtas peržiūrėjus 2013 m. kovo 12 d. Atrankos išvadą (paršelių auginimas), kurioje taip pat buvo konstatuota, kad PAV neprivalomas.

Dėl Marijampolės VSC išvados teismas nurodė šiame rašte, įrašytame į Galutinę atrankos išvadą (paršelių auginimas), kad turėtų būti pasisakyta ir dėl suinteresuotos visuomenės keliamų pasiūlymų, susijusių su poveikiu visuomenės sveikatai, ir apie tai, kodėl tie pasiūlymai yra atmetami. Pabrėžė, kad pagal PAV įstatymo 6 straipsnį, didžiąją dalį klausimų, į kuriuos turi būti atsižvelgta atliekant atranką ir priimant išvadą, ar privaloma atlikti PAV, privalo spręsti visuomenės sveikatos centras. Vertino Marijampolės VSC išvados atitikimą PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalies reikalavimams ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimams ir, atsižvelgęs į tai, kad 2013 m. balandžio 25 d. UAB „Cowi Lietuva“ rašte buvo suteikta Marijampolės VSC 2013 m. kovo 28 d. rašte prašoma informacija, jame pateiktais paaiškinimais atsakyta į Marijampolės VSC keltus klausimus, tačiau jokia papildoma dokumentacija nepateikta, nepateikti jokie papildomi faktiniai duomenys, Marijampolės VSC galutinį sprendimą pripažino nepagrįstu, visiškai nemotyvuotu. Pažymėjo, jog jame nėra jokios motyvacijos, kaip visi anksčiau kelti klausimai buvo įvertinti pagal gautą naują informaciją, netgi neįvertina informacija, išdėstyta UAB „Cowi Lietuva“ paaiškinamajame 2013 m. balandžio 25 d. rašte. Teigė, kad Marijampolės VSC išvada neatitinka nei PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 2 punkto, 12 dalies reikalavimų, nei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir nusprendė jį panaikinti, kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams.

Vertindamas VSTT išvadą, teismas nurodė, kad joje nurodomi veiklos elementai, galintys sukelti reikšmingą poveikį įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms ir daroma išvada, kad PŪV tokio poveikio sukelti negali, todėl PAV nėra būtinas. Konstatavo, jog pareiškėjas VSTT išvadą ginčija motyvais, kurie niekaip nesietini su kita ūkine veikla paršelių auginimu, todėl VSTT išvada yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjas nepateikė motyvų, kodėl būtent tokiai ūkinei veiklai, kaip 10 000 paršelių auginimas, šis VSTT sprendimas netinka. Atkreipė dėmesį į byloje esantį PAV užsakovo UAB „Saerimner“ pateiktą PŪV aprašymą, kuriame, be kita ko, buvusi ūkinė veikla palyginama su būsima paršelių auginimo veikla ir nurodoma, kad paršelių auginimo veikla bus vykdoma daugiau nei 10 kartų mažesnėmis gamybos apimtimis, todėl objektyviai nepadidės poveikis gamtinei aplinkai.

Vertindamas Marijampolės RAAD Galutinę atrankos išvadą (paršelių auginimas) teismas paaiškino, kad Santakos kaimo bendruomenė ir Kalvarijos savivaldybės administracija pasiūlymus pateikė jau po 2013 m. kovo 12 d. Atrankos išvados (paršelių auginimas) surašymo. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad suinteresuotos visuomenės pasiūlymai nebuvo išnagrinėti ir įvertinti.

Dėl SG skaičiaus pažymėjo, kad aplinkos teršimo apskaičiavimo būdai, laukų tręšimo normos, mėšlo ir srutų naudojimo laukams tręšti tvarka ir kiti reikalavimai yra nustatyti būtent aplinkos apsaugos tikslu, tuo pačiu tikslu nagrinėjamas ir klausimas dėl PAV būtinumo, todėl sprendė, kad atsakinga institucija pagrįstai neatsižvelgė į tokius pareiškėjo argumentus.

Spręsdamas dėl reikalavimo atlikti SPAV teismas pažymėjo, jog PŪV paršelių auginimas niekaip negali būti laikoma planu ir programa, kuriai reikalingas SPAV, kaip jis suprantamas nurodytuose teisės aktuose, todėl ir pareiškėjo reikalavimą atrankos išvados procedūrų metu vertinti ir SPAV reikalingumą pripažino nepagrįstu.

Dėl sutarčių su aplinkinių žemių savininkais pažymėjo, kad sutartys yra nurodytos po išvadoje esančia lentele „Reikalingas tręšimui plotas“ bei kad, atsižvelgiant į PAV įstatymo 6 ir 7 straipsnių nuostatas, Galutinė atrankos išvada (paršelių auginimas) nėra tas dokumentas, į kurį turi būti perkeltas visas PŪV aprašymas. Teismo manymu, apie šias sutartis pateikta informacija yra pakankamai išsami. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju auginant 100 SG vienetų nereikia turėti tręšimo plano, o dėl to nereikia turėti ir susitarimų su asmenimis, kuriems perduodamos organinės trąšos.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Marijampolės RAAD 2013 m. gegužės 13 d. Galutinė atrankos išvada (paršelių auginimas) naikintina iš dalies – panaikinus šios išvados 9.4. punktą, naikintinas ir jos 10 punktas, kuriame pasakyta, kad, atsižvelgiant į 9 punkte išdėstytus motyvus ir PŪV pobūdį ir numatomą vietą, UAB „Saerimner“ PŪV – 10 000 paršelių auginimui PAV neprivalomas. Tokią išvadą teismas darė dėl to, kad Marijampolės VSC savo sprendime nepateikė duomenų, reikalaujamų PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 2 punkte, nors būtent šių klausimų sprendimas priklauso Marijampolės VSC.

Dėl prašymo kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, teismas pažymėjo, kad Galutinėje atrankos išvadoje (paršelių auginimas) apskaičiuodamas žemės poreikį mėšlui skleisti atsakovas pagrįstai vadovavosi Mėšlo tvarkymo aprašu, todėl teismui nekyla abejonių dėl žemių poreikio apskaičiavimo tvarkos taikymo.

III.

Pareiškėjas Santakos kaimo bendruomenė padavė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus kaip nepagrįstus, ir priimti naują sprendimą – pilnai tenkinti pareiškėjo Santakos kaimo bendruomenės skundą, paliekant nepakeistą sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Marijampolės VSC išvadą ir Galutinės atrankos išvados (paršelių auginimas) 9.4 ir 10 punktus bei Galutinę atrankos išvadą (Fermos modernizavimas).

Apeliacinį skundą atsakovas grindė skunde pirmosios instancijos teismui pateiktais motyvais ir argumentais, papildomai nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakyta dėl PAV privalomumo ne pagal deklaruojamas veiklos apimtis (planuojamų auginti kiaulių kiekį), bet pagal realų įrenginių (fermos) dydį (vietų, skirtų kiaulėms laikyti, skaičių). Nurodė, kad Galutinės atrankos išvados (paršelių auginimas) priėmimo metu pareiškėjo Aktuali ūkinė veikla dar nebuvo nutraukta, vienintelis galimai jos nutraukimą patvirtinantis dokumentas – 2013 m. rugsėjo 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pažymėjo, kad Galutinėje atrankos išvadoje (Fermos modernizavimas), aprašant ketinamą modernizuoti veiklą, be kita ko numatyta jog iš 1650 SG, vienu metu auginamų 20 Fermos tvartų, dalį – 100 SG sudaro atjunkyti paršeliai, todėl nurodo, kad 10 000 paršelių auginimas gali būti laikomas vykdomos ir ketinamos modernizuoti ūkinės veiklos sudėtine dalimi. Mano, jog tai paneigia teismo išvadą, kad PŪV paršelių auginimas buvo planuojama naujai ir kad jai turi būti taikomos PAV įstatymo 7 straipsnyje numatytos procedūros. Nesutiko su teismo pozicija, kad SG kriterijus gali būti taikomas PAV srityje, nurodo, kad tai neatitinka Europos Teisingumo Teismo praktikos ir teigia jog jo numatymas Mėšlo tvarkymo apraše reiškia, kad jis yra įtvirtintas būtent siekiant nustatyti reikalavimus mėšlo ir srutų tvarkymui. Pažymi, jog nacionaliniai SG dydžiai ir jų nustatymo kriterijai neatitinka dydžių ir kriterijų įtvirtintų ES dokumentuose.

Šalies argumentai

Pareiškėjo prašymo taikyti suminį PAV esmė atsižvelgti į po Aktualios ūkinės veiklos nutraukimo esamą aplinkos, kurioje PŪV paršelių auginimas, būklę. Pažymi, jog suminis PAV turi būti vykdomas ir esant kelioms PŪV. Pabrėžė, jog PŪV numatoma vykdyti toje pačioje vietoje, kurioje buvo vykdoma Aktuali ūkinė veikla ir kurioje, nors ir privalėjo būti, niekuomet nebuvo atliktas PAV, kas dar kartą patvirtina suminio PAV reikalingumą.

Pažymėjo, jog VSTT išvada yra susijusi ne vien tik su PŪV paršelių auginimu (kaip nurodė teismas), bet su visomis toje vietoje vykdomomis ūkinėmis veiklomis, todėl priimdama skundžiamą išvadą VSTT turėjo atsižvelgti ir į kitą toje vietoje PŪV Fermos modernizavimą. Pažymėjo, jog galimas poveikis „Natura 2000“ teritorijoms, pagal PAV įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, yra savarankiškas privalomojo PAV atlikimo pagrindas, o šiuo atveju tokio poveikio galimybė niekaip nėra paneigta.

Atsakovas Marijampolės VSC apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikinti Marijampolės VSC išvada, Marijampolės RAAD Galutinės atrankos išvados (paršelių auginimas) 9.4 ir 10 punktai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo dalį dėl Marijampolės VSC išvados ir Galutinės atrankos išvados (paršelių auginimas) atmesti.

Nurodo, kad 2013 m. balandžio 25 d. Marijampolės RAAD vykusio atrankos išvados persvarstymo metu UAB „Cowi Lietuva“, atsižvelgdama į Marijampolės VSC 2013 m. kovo 28 d. rašte nurodytus persvarstymo motyvus, pateikė Papildomą informaciją su priedais, kuri buvo pakankama ir paremta faktiniais duomenimis, leidžiančiais įvertinti išmetamųjų teršalų kiekius, kvapo koncentraciją bei triukšmo lygį, todėl Marijampolės VSC 2013 m. gegužės 3 d. raštu ir pateikė išvadą, jog atlikti poveikio aplinkai vertinimą neprivaloma. Pažymi, kad ši išvada yra tarpinė, ja nėra įforminamas galutinis sprendimas, ji nesukuria jokių teisių ar pareigų pareiškėjui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Idavang“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti Marijampolės VSC išvadą ir Galutinės atrankos išvados (paršelių auginimas) 9.4 ir 10 punktus.

Nurodė, kad Marijampolės VSC išvada yra tarpinis dokumentas atrankos dėl PAV procedūroje, todėl jis negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Paaiškino, kad Marijampolės RAAD, kaip atsakinga institucija, neprivalėjo atsižvelgti į PAV subjektų pateiktas išvadas, ji atranką PAV procese vykdo savarankiškai, savarankiškai vertina ir tarpinių PAV subjektų išvadas. Pažymėjo, jog vertindamas Galutinės atrankos išvados (paršelių auginimas) teisėtumą teismas atmetė visus, išskyrus minėtąjį, pareiškėjo reikalavimus, iš esmės pripažino, kad ji yra teisėta, pagrįsta ir motyvuota, todėl nebuvo galima panaikinti jos esmę atspindinčio 10 punkto. Atkreipia dėmesį, jog sprendimas, kad PŪV PAV neprivalomas buvo priimtas vertinant įvairių institucijų pateiktas išvadas bei pateiktus duomenis, išvardintus Galutinės atrankos išvados (paršelių auginimas) 9 punkte. Pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs nustatytą vieno mėnesio terminą Marijampolės VSC išvadai apskųsti, neprašė šio termino atnaujinti. Pažymėjo, jog net jei pareiškėjas būti prašęs šį terminą atnaujinti, tam nebūtų buvę pagrindo. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Idavang“ 2014 m. birželio 2 d. pareiškimu prisidėjo prie Marijampolės VSC apeliacinio skundo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas VSTT prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Pažymėjo, kad atliekant PŪV įgyvendinimo poveikio reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijoms įvertinimą nebuvo pažeisti PŪV PAV procesas ir šio proceso dalyvių tarpusavio santykius reglamentuojantys teisės aktai. Nurodė, kad nustatant, ar plano, programos ar PŪV įgyvendinimas bus susijęs su artima „Natura 2000“ teritorijos aplinka, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgta į plano, programos ar PŪV mastą (dydį), pobūdį ir vietos ypatumus. Pažymėjo, kad VSTT išvada dėl PŪV įgyvendinimo poveikio reikšmingumo priimta tik „Natura 2000“ ir jose saugomų gamtinių vertybių aspektu.

Atsakovas Marijampolės RAAD atsiliepime nesutiko su pareiškėjo apeliaciniu skundu. Pažymėjo, jog Marijampolės VSC išvada nėra tas dokumentas, be kurio Marijampolės RAAD nebūtų galėjusi priimti galutinio sprendimo, todėl manė, kad Galutinės atrankos išvados (paršelių auginimas) 9.4 ir 10 punktai panaikinti nepagrįstai.

Atsiliepimu į atsakovo Marijampolės VSC ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Idavang“ apeliacinius skundus pareiškėjas Santakos kaimo bendruomenė prašė šiuos apeliacinius skundus atmesti, o pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti. Pažymėjo, jog tiek Marijampolės VSC, tiek Marijampolės RAAD išvados yra skundžiamos kartu, o konstatavus, kad kažkuris iš tarpinių sprendimų yra neteisėtas ir (ar) nepagrįstas, turi būti naikinamas visas galutinis administracinis sprendimas. Pastebėjo, kad UAB „Idavang“ pripažįsta, jog Marijampolės VSC išvadoje nėra išsamių motyvų bei atkreipia dėmesį, jog joje nėra pasisakyta, kodėl atmetami suinteresuotos visuomenės pateikti pasiūlymai, susiję su PŪV poveikiu visuomenės sveikatai.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu palaiko atsakovo Marijampolės VSC ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Idavang“ apeliacinius skundus, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą dėl Marijampolės VSC išvados panaikinimo nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu bei atmesti pareiškėjo Santakos kaimo bendruomenės reikalavimą dėl Galutinės atrankos išvados (paršelių auginimas) panaikinimo. Nurodė, kad atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo išvadą, jog Galutinėje atrankos išvadoje (paršelių auginimas) buvo atsakyta beveik į visus pareiškėjo pasiūlyme keliamus klausimus bei į tai, kad Marijampolės VSC išvada negalėjo būti savarankišku administracinės bylos dalyku, laikė, jog Marijampolės RAAD Galutinės atrankos išvados (paršelių auginimas) 9.4 ir 10 punktai panaikinti nemotyvuotai ir nepagrįstai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalvarijos savivaldybės administracija atsiliepime į UAB „Idavang“ apeliacinį skundą nesutinka su jo motyvais, jog Marijampolės VSC išvada yra tarpinis dokumentas atrankos dėl PAV procedūroje, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku, jog nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo panaikinti Marijampolės VSC išvadą, bei kad priimant Galutinę atrankos išvadą (paršelių auginimas) buvo laikomasi visų procedūrų, ir nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais.

Atsiliepime į pareiškėjo Santakos kaimo bendruomenės apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Kalvarijos savivaldybės administracija sutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir pritaria jame išdėstytiems motyvams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Idavang“ atsiliepime į pareiškėjo Santakos kaimo bendruomenės apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti Marijampolės VSC išvada, Galutinės atrankos išvados (paršelių auginimas) 9.4 ir 10 punktai, ir joje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo reikalavimus dėl minėtų dokumentų panaikinimo atmesti visiškai. Teigia, kad pareiškėjo nurodytas suminis PAV praktiškai buvo atliktas. Dėl SAZ nustatymo nurodo, kad pareiškėjas tokių zonų nustatymo reikalingumą aptarė tik apeliaciniame skunde, pabrėžia, kad SAZ pastatui nustatoma atsižvelgiant į tai, kiek jame laikoma SG, t. y. SAZ dydį lemia ne statinio dydis, o jame laikomų atitinkamos rūšies ir svorio gyvulių skaičius bei paaiškino, kad vykdant nutrauktą kiaulininkystės veiklą buvo nustatyta 1,5 km SAZ, tačiau pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ir atsižvelgus į naujai vykdomos ūkinės veiklos paršelių auginimo mastą (10 000 paršelių arba 100 SG) SAZ nustatymas šiuo metu nėra būtinas. Nurodė, kad skundžiama Marijampolės VSC išvada negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, be to, ji yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta. Pažymėjo, jog pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje, jokios jo teisės ar teisėti interesai objektyviai nėra pažeidžiami.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Marijampolės teritorinis padalinys atsiliepime nurodė, jog interesų šioje administracinėje byloje neturi.

Atsakovas Marijampolės VSC atsiliepime į Santakos bendruomenės apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad Galutinė atrankos išvada (paršelių auginimas) yra išsami ir paremta UAB „Cowi Lietuva“ pateikta išsamia informacija apie kvapo koncentracijos ore, teršalų kiekį ir triukšmo lygį, taip pat papildomai atliktų tyrimų, kuriais patvirtinta, jog leistini rodikliai nėra viršijami, išvadomis. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo teiginį, kad PŪV nėra nustatyta SAZ, o į ją patenkantys gyventojai prieštarauja PŪV paršelių auginimui bei atkreipia dėmesį, jog šį klausimą pareiškėjas iškėlė tik apeliaciniame skunde. Taip pat pažymi, kad planuojamos apimties PŪV paršelių auginimui SAZ nustatyti nereikia bei remiasi Kalvarijos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis apie Fermoje auginamų kiaulių skaičių, teigdamas, kad tai patvirtina, jog Fermoje yra vykdoma tik paršelių auginimo veikla. Atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens „Idavang“ apeliacinį skundą atsakovas Marijampolės VSC su juo sutinka ir prašo šį apeliacinį skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės APGV atsiliepime į pareiškėjo Santakos kaimo bendruomenės apeliacinį skundą nurodė, kad PŪV PAV procedūros derinimo metu jokių pastabų neteikė ir nekėlė savarankiškų reikalavimų, taip pat, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde keliami klausimai ir nurodyti argumentai nepriklauso Marijampolės APGV kompetencijai, todėl nepasisakė dėl skundo objekto pagrįstumo ir teisėtumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Cowi Lietuva“ atsiliepime nesutiko su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė panaikinti Marijampolės VSC išvadą, Galutinės atrankos išvados (paršelių auginimas) 9.4 ir l0 punktus ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Marijampolės VSC išvados ir Galutinės atrankos išvados (paršelių auginimas) panaikinimo. Pažymėjo, jog VSTT išvada taip pat priimta įvertinus UAB „Cowi Lietuva“ parengto atrankos dokumento dėl 10 000 atjunkytų paršelių auginimo UAB „Saerimner“ Fermoje įgyvendinimo poveikio reikšmingumo nustatymui „Natura 2000“ teritorijai turinį. Atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Idavang“ apeliacinį skundą UAB „Cowi Lietuva“ su šiuo apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 22 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą, pareiškėjo Santakos kaimo bendruomenės, atsakovo Marijampolės visuomenės sveikatos centro ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Idavang“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Saerimner“) apeliacinius skundus tenkino iš dalies. Panaikino Galutinę atrankos išvadą ( paršelių auginimas) ir Galutinę atrankos išvadą (Fermos modernizavimas).

Teismas nurodė, kad PAV subjekto teikiama išvada yra vienas iš tarpinių procedūrinių dokumentų ir negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku bei konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą panaikinti Marijampolės VSC išvadą, todėl šio teismo sprendimas šioje dalyje panaikintas.

Teismas, remdamasis Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais (PAV įstatymo 7 str. 3 d.), kurie buvo patvirtinti aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 (toliau – ir Metodiniai nurodymai), nurodė, kad PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių, įskaitant galimą poveikį visuomenės sveikatai, vertinimas patenka į atsakingos institucijos, atliekančios aptariamą atranką ir priimančios atrankos išvadą, kompetenciją, būtent ši institucija yra atsakinga už tinkamą minėtų reikšmingų aplinkybių įvertinimą, jai tenka pareiga argumentuoti atskirus vertinimo aspektus (Metodinių nurodymų 10 p.) bei motyvuoti atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (ne)privalomumo (PAV įstatymo 7 str. 7 d. (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija), Metodinių nurodymų 10 p.). Teismas konstatavo, kad PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių vertinimas priimant (galutinę) atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą priklauso būtent atsakingai institucijai.

Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, klaidingai vertindamas Marijampolės VSC išvados reikšmę, visiškai nevertino Galutinėje atrankos išvadoje nurodytų argumentų, susijusių su visuomenės sveikata, įskaitant išdėstytus 9.1–9.3 punktuose, kuriuose pasisakoma dėl planuojamos ūkinės veiklos galimai susidarysiančių teršalų, kvapų bei triukšmo įtakos žmonių (visuomenės) sveikatai. Galutinėje atrankos išvadoje nurodyta ginčo planuojama ūkinė veikla – vienu metu dauginti 10 000 atjunkytų paršelių, kurių svoris nuo 7 iki 30 kg (per metus viso užauginama 65 000 paršelių). Teismas pastebėjo, kad atsakinga institucija, priimdama atrankos išvadą, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, turi aiškiai ir nedviprasmiškai savo sprendime nurodyti konkrečią (tikslią) veiklą dėl kurios priimta ši išvada, o plečiamasis šioje išvadoje įvardytos planuojamos ūkinės veiklos aiškinimas (jos turinio vertinimas) yra negalimas. Pripažinus, kad planuojama ūkinė veikla dėl minėtų ją apibūdinančių aplinkybių gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, tokios veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas. Pakanka motyvuotos prielaidos apie galimą reikšmingą poveikį, kai yra atliekama minėta atranka. Kad vertinimas yra neprivalomas galima nuspręsti tik tokiu atveju, kai neabejotinai konstatuojama, kad veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai, PAV įstatymo prasme.

Teismas nurodė, kad pagal PAV įstatymo 1 priede „Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašo“ (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija) 1.1 punktą privalo būti atliekama atranka, siekiant nustatyti, ar konkreti planuojama ūkinė veikla potencialai gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai - – „kiaulininkystė (<...> mažiau kaip 3 000, bet daugiau kaip 700 kitų kiaulių)“. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas eksplicitiškai nenustato, kad viršijus 3000 auginamų kiaulių, kurių svoris mažesnis nei 30 kg, vienetų (auginimo vietų) ribą, tokios veiklos poveikio aplinkai vertinimas visais atvejais turi būti atliekamas. PAV įstatymo 2 priedo 1.1 punkte numatytas kitų nei paršavedės kiaulių skaičius. Pastebėjo, kad Galutinės atrankos išvadoje šios aplinkybės nėra atskirai aptartos, iš šios išvados taip pat nematyti, kad minėti aspektai buvo vertinami, turi būti atsižvelgiama ir į didžiausius planuojamus veiklos pajėgumus (maksimalų tokios veiklos mastą).

Dėl Saugomų teritorijų tarnybos išvados, teismas konstatavo, kad tai yra savarankiškas administracinis aktas, priimtas užbaigus planuojamos ūkinės veiklos poveikio įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis reikšmingumo nustatymo procedūrą. Šis aktas, skirtingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, nėra susijęs su Galutine atrankos išvada, jis sukelia savarankiškas materialines teisines pasekmes, kiek tai susiję su pareiga atlikti ginčo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą pagal PAV įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija). Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vien tai, kad vietovėje, kurioje planuojama vykdyti ginčo ūkinę veiklą, anksčiau buvo vykdomas intensyvus kiaulių auginimas, savaime neleidžia konstatuoti naujos ginčo veiklos, kurios mastas ir intensyvumas yra žymiai mažesnis nei iki tol vykdytos, galimo reikšmingo poveikio „Natura 2000“ ar kitoms saugomoms teritorijoms. Teismas nenustatė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti Saugomų teritorijų tarnybos išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio reikšmingumo minėtoms teritorijoms pagrįstumu šiuo aspektu.

V.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. balandžio 22 d. yra gautas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Idavang“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014 ir panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį dalyje, kuria teismas nusprendė panaikinti Marijampolės RAAD Galutinė atrankos išvadą (paršelių auginimas) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo Santakos kaimo bendruomenės skundo reikalavimus dėl Galutinės atrankos išvados (paršelių auginimas) panaikinimo atmesti.

Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė PAV įstatymo 7 ir 13 straipsnių nuostatas.

Paaiškino, kad PŪV atranką dėl PAV reglamentuoja PAV įstatymo Metodiniai nurodymai. PAV tikslas yra įvertinti konkrečios veiklos, numatomos vykdyti konkrečioje vietoje, galimą poveikį aplinkai. PAV įstatymo 1 ir 2 prieduose pateikiami ūkinių veiklų rūšių sąrašai, t. y. ne konkrečios PŪV, o kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama ar PŪV organizatoriaus numatomai vykdyti veiklai reikalinga atlikti atranką ar poveikio aplinkai vertinimą. LVAT teismas nutartyje nurodė, kad atsakinga institucija privalo ne tik įvertinti PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, bet dar ir atlikti palyginamąjį vertinimą, t. y. palyginti konkrečią PŪV, su abstrakčia veikla, kuri nurodyta PAV įstatymo 1 priede. Minėtas išaiškinimas reiškia, kad Marijampolės RAAD, atlikdama 10 000 paršelių (iki 30 kg) auginimo veiklos, kuri planuojama aiškiai nurodytoje vietoje atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, turėjo šią veiklą palyginti su abstrakčia 3000 kiaulių, sveriančių daugiau nei 30 kg, auginimo veikla.

Pabrėžia, kad paršelių iki 30 kg auginimui ir kiaulių sveriančių daugiau nei 30 kg auginimui taikomi skirtingi teisės aktų reikalavimai. Neaišku kaip atsakinga institucija turėtų įgyvendinti pareigą palyginti UAB „Idavang“ konkrečią PŪV, t. y. 10 000 (iki 30 kg) paršelių auginimą konkrečioje vietoje su abstrakčia 3000 kiaulių, sveriančių virš 30 kg auginimo veikla, kurios vykdymo vieta neapibrėžta, nežinoma, kokios būtų naudojamos technologijos, taršos mažinimo priemonės. Neaišku su kokio svorio kiaulėmis reiktų lyginti. Toks PAV įstatymo 7 ir 13 straipsnių nuostatų aiškinimas sukels neigiamas pasekmes UAB „Idavang“ ir kitiems ūkio subjektams, planuojantiems ūkinę veiklą. Ūkinės veiklos organizatorius, pagal PAV įstatymą neturi pareigos atsakingai institucijai pateikti planuojamos vykdyti ūkinės veiklos palyginamuosius duomenis su abstrakčia veikla, kurios neketina vykdyti. Nei vienas teisės aktas nenustato kriterijų, pagal kuriuos turi būti atliekamas skirtingų rūšių planuojamų ūkinių veiklų palyginimas.

Nurodo, kad teismas klaidingai aiškino PAV įstatymo 2 priedo 1.1 punkto nuostatas. PAV įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodomos iš esmės tos pačios, tačiau skirtingų pajėgumų, dydžių veiklos, kurios siejamos su PAV procedūrų atlikimu paršavedžių bei kiaulių, sveriančių daugiau nei 30 kg, auginimo veikla.

Paaiškina, kad pagal direktyvą 2010/75/ES leidimas reikalingas veiklai, kai yra daugiau nei 2000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 30 kg), pagal direktyvą 2011/92/ES privalomas ūkinės veiklos vertinimas – 3000 vietų kiaulėms (sunkesnėms nei 30 kg).

Pažymi, kad teismas nukrypo nuo vieningos administracinių teismų praktikos (LVAT 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje P146-10/2012).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). Pažymėtina, jog šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Idavang“ prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas 2015 m. balandžio 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas 2015 m. sausio 22 d., konstatuotina, kad įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas nebuvo praleistas.

Iš pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą matyti, kad jie procesą atnaujinti prašo pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šiuo pagrindu siekiant atnaujinti procesą būtina nustatyti akivaizdų pažeidimą, t. y. proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai turi nelikti pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant šiuo pagrindu atnaujinti procesą, turi būti nustatyta trijų sąlygų visuma: pirma, turi būti nustatytas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Nenustačius bent vienos iš paminėtųjų sąlygų, konkrečios administracinės bylos procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu negali būti atnaujintas.

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Idavang“ siekdamas proceso atnaujinimo šiuo pagrindu iš esmės nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2015 m. sausio 22 d. nutartį, neteisingai aiškino ir taikė PAV įstatymo 7 ir 13 straipsnių nuostatas, bei padarė klaidingą išvadą, kad atsakinga institucija, atlikdama atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo turi pareigą palyginti konkrečią planuojamą ūkinę veiklą su abstrakčia PAV įstatymo 1 priedo 1.1 punkte nurodyta veikla. Taip pat nurodo, kad PAV įstatymo 2 priedo 1.1 punkto nuoroda, kad atranka dėl PAV turi būti atlikta planuojant ūkinę veiklą – kiaulininkystę, kai auginama daugiau kaip 700 kitų kiaulių, sietina su paršavedėm kiaulėm bei kiaulėm, sveriančiom daugiau nei 30 kg, o ne su konkrečia PŪV 10 000 paršelių iki 30 kg auginimas. Nurodymo palyginti konkrečią PŪV bei panašią ūkinę veiklą, kuri įrašyta PAV įstatymo 1 priede, nėra ir Metodiniuose nurodymuose.

Šiuo atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad PAV įstatymo nuostatos apibrėžia, kada ir kokioms aplinkybėms esant privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Teisėjų kolegija sutinka su LVAT 2015 m. sausio 22 d. nutartyje padarytomis išvadomis, kad pakanka motyvuotos prielaidos apie galimą reikšmingą poveikį atlikti poveikio aplinkai vertinimą. PAV atrankoje nurodžius, kad planuojama veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai, galima konstatuoti, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas. Atvejai, kada laikoma, jog planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (jos elementams), yra išvardinti PAV įstatymo 1 priede, o atvejai, kada turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, išvardinti PAV įstatymo 2 priede. UAB „Idavang“ argumentas, kad PAV įstatymo 2 priedo 1.1 punkte numatytas kitų nei paršavedės kiaulių skaičius numato paršavedžių ar kiaulių virš 30 kg skaičių, vertintinas kaip alternatyvos pateikimas teisės aiškinimui. Tačiau apeliacinio teismo išaiškinimas, kad kiaulių skaičius, kuris nėra siejamas su šių gyvulių svoriu ar (ir) amžiumi, yra svarbi ir reikšminga aplinkybė, reikalaujanti atskiro ir papildomo atsakingos institucijos vertinimo priimant tiek atrankos išvadą, tiek galutinę atrankos išvadą, atsižvelgiant į didžiausius planuojamus veiklos pajėgumus, ar privalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, nekelia abejonių dėl įrodymų vertinimo nepažeidžiant materialinių teisės normų.

Nors UAB „Idavang“ prašydamas atnaujinti procesą nurodo esminį materialinės teisės normų pažeidimą, t. y. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą pagrindą, tačiau iš prašymo turinio matyti, kad jis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, konkrečiai su tuo, kaip apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2015 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014, vertino PAV įstatymo 7 straipsnio bei 1 ir 2 priedų nuostatas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimą teismas atlieka taikydamas procesinės teisės normas (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, suformuotu teismo procesiniame dokumente pagal procesinės teisės normose nustatytas taisykles (ABTĮ 67 straipsnio 6 dalis, 86 straipsnis, 87 straipsnis). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl įrodymų vertinimo iš naujo.

Prašyme pateikta argumentacija atspindi tik nuomonę dėl bylos situacijos vertinimo, kas savaime nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. Prašyme nurodyti motyvai taip pat liudija, jog iš esmės siekiama, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir įrodymai. Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju asmenys, kreipęsi dėl proceso atnaujinimo, nepagrindė, todėl jų prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu atmestinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Idavang“ prašyme nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį materialinės teisės normų pažeidimą, todėl jis netenkinamas, o atnaujinti procesą atsisakoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

UAB „Idavang“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014 pagal pareiškėjo Santakos kaimo bendruomenės skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai, Marijampolės visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Idavang“ (buvusi UAB „Saerimner“), UAB „COWI Lietuva“, Marijampolės apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Marijampolės teritoriniam padaliniui, Kvietkinės kaimo bendruomenei, Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl aktų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasDalia VišinskienėVirginija Volskienė