- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2-3207-237/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00154-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- V. D.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį atsakovei V. D. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 64,26 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanas – 5 % nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. paliktas pranešimas deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa, vykdydama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių kontrolę, nustatė, kad 2018 m. birželio 19 d. atsakovei buvo išrašyti ir 2018 m. liepos 2 d. išduoti vaistai (receptai - Nr. 1283893573, Nr. 1283895601, Nr. 1283898048), kurių įsigijimo išlaidos buvo kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kompensuojama suma sudarė 103,99 Eur, nors atsakovė dalį vaistų vartojimo laikotarpio nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 64,26 Eur žalą dėl vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimo. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo draustas iki 2018 m. gegužės 31 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.
Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio Įstatymo 17 straipsnio 2–11 dalyse nurodyti asmenys (išskyrus draudėjus), kurių privalomasis sveikatos draudimas galioja šio Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, bei šio straipsnio 4 dalyje nurodyti valstybės lėšomis draudžiami asmenys, kurių privalomasis sveikatos draudimas galioja šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustoja mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos vaistų įsigijimo išlaidos, nesumokėjęs draudimo įmokos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9 dalimis, nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vaistų įsigijimo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovas įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 papunkčio c papunktis). Todėl jei asmeniui, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustoja mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos vaistų įsigijimo išlaidos ir jis iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jį per šį laikotarpį apmokėtas vaistų įsigijimo išlaidas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė neįvykdė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų, taip Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso vaistų vartojimo laikotarpiu, buvo suteiktos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos – apmokėtos vaistų įsigijimo 103,99 Eur išlaidos. Kadangi atsakovė dalį vaistų vartojimo laikotarpio nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala yra 64,26 Eur. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atlyginusi visą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 64,26 E. P. sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos 15 Eur žyminio mokesčio, nes ieškovas atliestas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 puntu, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu) ir 1,66 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai. Iš atsakovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), naudai 64,26 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 26 ct) skolos, procesines palūkanas – 5 % nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš V. D. 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio žyminio mokesčio ir 1,66 Eur (vieną eurą 66 ct) teismo turėtų pašto išlaidų, iš viso 16,66 Eur (šešiolika eurų 66 ct) į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Šalis (atsakovė), dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.