- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- 1S-146-485/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00468-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- E. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 95-544 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, tačiau galutinė subendrinta nuteistajam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė palikta nepakeista.
1.2. Be to, jis nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
1.3. 2012 m. balandžio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, nuteistajam paskirta galutinė pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžius subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2010 m. rugsėjo 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 21 d. Komisijos posėdžio dieną – 2018 m. gruodžio 13 d. faktiškai atlikęs 2/3 paskirtos bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 95-544 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą.
5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-544 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. V..
5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis įvertino tik formaliai, todėl skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Lygtinio paleidimo klausimui svarstyti esmines aplinkybes sudaro nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas bei pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju, teismas šias aplinkybes įvertino netinkamai, kadangi išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiui, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei.
5.2. Skunde taip pat teigiama, kad nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas jau buvo svarstytas du kartus, nuteistasis atsižvelgė į Komisijos bei teismo nurodytus galimus elgesio pokyčius, šie pokyčiai yra akivaizdūs, todėl skundžiamos nutarties argumentai nesudaro pagrindo netvirtinti Komisijos nutarimo. Nuteistasis trejus metus nėra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, neturi galiojančių nuobaudų, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ypatingai žema, todėl galima pagrįstai konstatuoti, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra įgyvendinti.
5.3. Nuteistasis, nurodydamas jo padarytus pataisos įstaigos drausmės pažeidimus teisinančius argumentus, pažymi, jog jų pobūdis neleidžia daryti išvadų dėl neigiamo nuteistojo charakteristikos vertinimo. Jis buvo 13 kartų paskatintas, taigi jo elgesys kito tendencingai teigiama linkme. Šiuo metu jis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, įgijo suvirintojo specialybę, įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, lygtinio paleidimo atveju įsidarbintų šioje bendrovėje projektų vadovu ir gautų didesnes pajamas. Be to, jis palaiko ryšius su šeimos nariais, vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais, kiekvieną savaitę vyksta trumpalaikių išvykų į namus, patikrinimų metu pažeidimų nenustatoma.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo skundas atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
8. Nuteistasis E. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (daugiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės), todėl pirmosios instancijos teismo motyvai dėl per mažos nuteistojo atliktos bausmės dalies šiuo konkrečiu atveju laikytini nepagrįstais. Nuteistojo atliktos bausmės dalis, atitinkanti BVK nuostatas, sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. aktuali redakcija), 15.2 punktas). Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, E. V. nustatoma žema – 9 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog nuteistasis, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. V. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tęsia darbą pataisos namuose, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Be to, jis pataisos įstaigoje buvo 13 kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, įgijo specialybę, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, sudaro pagrindą spręsti apie jo siekį ir pastangas pasitaisyti, tačiau, priešingai nei teigiama skunde, vien jos bei skundo argumentai, kad lygtinio paleidimo klausimas svarstomas jau trečią kartą, nėra absoliuti sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, kontekste, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos aplinkybės teismo neriboja. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia, todėl E. V. teiginiai, jog apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į jo skunde dėstomas aplinkybes, susijusias su nuteistojo pažanga pataisos proceso metu, atmestini kaip nepagrįsti.
10. Įvertinus E. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nepaisant žemos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, atitinkančios 9 balus, nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme jam bausmę atliekant nuo 2010 m., stebima tik nuo 2016 m., kuomet nustatytas paskutinis nuteistojo pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo pažeidimas. Šią aplinkybę patvirtina ir nepakankamos nuteistojo pastangos viso bausmės atlikimo metu dengti jam priteistą žalą. Nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 53 003,8 Eur. Kaip pažymima ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, šiuo metu jis yra atlyginęs tik nedidelę šios sumos dalį – 460 Eur, kurią pradėjo mokėti tik 2016 m. gruodžio 12 d.
11. Šiame kontekste pažymėtina, kad E. V. bausmės atlikimo metu iki 2016 m. buvo sistemingai baudžiamas drausmine tvarka, be kita ko, 2015 m. dėl alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimo. Ši aplinkybė vertintina itin kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka ir dėl neatsargaus nusikaltimo kito asmens gyvybei, kurį jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat dėl neteisėto disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Akivaizdu, jog ir atlikus pakankamai reikšmingą bausmės dalį, nuteistojo, jo paties teigimu, iki nuteisimo vartojusio amfetaminą, pažanga eliminuojant psichiką veikiančių medžiagų įtaką jo priešingam teisei elgesiui net ir būnant struktūruotoje aplinkoje nėra pakankama. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis iki šiol apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Be to, kaip matyti iš skundo turinio, jis linkęs pateisinti savo padarytus drausmės pažeidimus, kas, priešingai nei teigiama Socialinio tyrimo išvadoje, sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistasis priežiūrą pataisos įstaigoje vertina su išlygomis ir atsakomybės už padarytus drausmės pažeidimus prisiimti nėra linkęs.
12. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis bausmę atlieka pagal du teismo nuosprendžius dėl apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ir vieno neatsargaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymo, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Manyti priešingai aukštesnės instancijos teismui neleidžia ir skunde nurodytos aplinkybės, jog šiuo metu nuteistojo elgesys kreipiamas teigiama linkme. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kur jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčios paskatinti situacijos yra smarkiai apribotos pataisos namuose vyraujančios drausminės tvarkos (kurią dar iki 2016 m. jis sistemingai pažeidinėjo), tai tik patvirtina, kad atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis laikosi pataisos namuose nustatytos tvarkos, tačiau nesudaro objektyvaus pagrindo manyti, jog toks nuteistojo elgesys bus formuojamas ir jo lygtinio paleidimo atveju, kur jo elgesio ribojimai bus daug menkesni. Nors nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis negali būti laikomi absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek, kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio.
13. Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas (nuteistajam ir pataisos įstaigoje nededant maksimalių pastangų atlyginti teismo priteistą žalą), kuris, įvertinus jam inkriminuotos BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pobūdį bei finansinės naudos gavimo motyvą, šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje, yra itin aktualus. Remiantis socialinės išvados duomenimis, iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymo jis taip pat buvo dirbantis, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio jo nesustabdė, todėl ir šiuo atveju abejotina, jog darbo egzistavimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamumo.
14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas jo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, jog E. V. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ar teisėtumu šiuo konkrečiu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo, o nuteistojo pažanga buvo pakankamai įvertinta 2017 m. rugpjūčio 29 d. teismui priėmus sprendimą leisti nuteistajam tęsti bausmės atlikimą atvirojoje kolonijoje. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus jo elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistajam pataisos namuose skirti paskatinimai. Šie duomenys, įvertinus juos aptartų aplinkybių visumoje, E. V. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nėra pakankami.
15. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus jo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją nuteistojo skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.