Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareikštą ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos aplinkai atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Žin. 2000, Nr. 53-1540; 2010, Nr. 110-5652; 2011, Nr.135-6429) 58.30 p. pažeidimą atsakovas nubaustas 2000 Lt administracine bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 4 dalį.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje. Šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 4 punkte pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai; o pagal 32 str. 3 d. žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką.

Atsakovas R. P. neteisėtai medžiodamas padarė žalą aplinkai, kuri apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. D1-5 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2013, Nr. 2-52) 6.2 p. reikalavimus ir yra 5460 Lt dydžio. Padarytos žalos dydis atsakovui buvo įteiktas 2013 m. balandžio 19 d. Gyvūnijai padarytos 5460 Lt žalos R. P. neatlygino.

Ieškovas reiškia ieškinį gindamas viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 str. 2 d. numato, kad įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybės institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3017; 2011, Nr. 85-4124) 3 str. 1 d. 10 p. numato, kad siekdamos užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 717 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) nuostatais (Žin., 2004, Nr. 8-192, 2012, Nr. 16-692) ieškovas yra biudžetinė įstaiga, kurios steigėja yra Aplinkos ministerija (7 p.), pagrindinis Departamento uždavinys – siekiant užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos srityje, vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę (2 p.). Departamentas, įgyvendindamas jam pavestą uždavinį, taip pat teikia ieškinius dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo (12.3 p.).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2872; 2010, Nr. 84-4409) nustato Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų (toliau – Programa) šaltinius bei jų naudojimo tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo (toliau – AARPĮ) 3 str. 1 d. Programos lėšas sudaro, lėšos, nustatyta tvarka išieškotos už aplinkai ir valstybiniams gamtos ištekliams padarytą žalą pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus ar kitus aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Pagal AARPĮ 2 str. 2, 3 d. aplinkos Programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje, o Programos priemones tvirtina ir aplinkos programai įgyvendinti skirtas lėšas naudoja Aplinkos ministerija. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų surinkimo ir kaupimo tvarkos (Žin., 2001, Nr. 22-750; 2011, Nr. 5-175) nuostatomis, Programos lėšos surenkamos Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, regionų aplinkos apsaugos departamentų, valstybinių rezervatų ir Lietuvos nacionalinių bei regioninių parkų direkcijų (arba tarnybų) pajamų surenkamosiose sąskaitose. Atsižvelgiant į nurodytus teisės aktus, iš atsakovo R. P. 5460 Lt žalos aplinkai atlyginimo lėšos, skirtos valstybei, turi būti pervestos į ieškovo Departamento Programos lėšų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke.

Prašo priteisti iš atsakovo 5460,00 Lt (penkių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimties litų 0 ct) žalos aplinkai (gyvūnijai) atlyginimą valstybei.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš 2013-03-26 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 28, AM Nr. 063469 (b. l. 4-5) matyti, kad atsakovas neteisėtai medžiojo statydamas kilpas gyvūnams gaudyti, taip neteisėtai sumedžiojo antrametį šerną. Atsakovas kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino. Iš 2013-03-28 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 28 AM 088282 (b. l. 6-7) matyti, kad atsakovas nubaustas 2000,00 Lt bauda. Iš žalos aplinkai apskaičiavimo dokumento (b. l. 8) matyti apskaičiuota aplinkai padaryta žala. Iš paaiškinimo (b. l. 9) matyti, kad atsakovas prisipažino padaręs pažeidimą. Iš 2013-04-19 pretenzijos dėl padarytos žalos aplinkai ir (ar) kitų nuostolių Nr. 3 (b. l. 10) matyti, kad ieškovas atsakovo pareikalavo atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų.

Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. 1 d. nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 str. nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.248 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad yra visos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: atsakovas padarė žalą aplinkai, žala padaryta neteisėtais veiksmais, yra priežastinis ryšys tarp žalos aplinkai ir atsakovo neteisėtų veiksmų (brakonieriavimo). Todėl atsakovas privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis ir teismo turėtos pašto išlaidos į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., 279 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, buveinės adresas LT-44279 Kauno m. sav., Kauno m., Rotušės a. 12, kodas 190742290, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, naudai 5460,00 Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt litų 0 ct) žalos aplinkai atlyginimo.

Priteisti iš R. P. 164,00(vieną šimtą šešiasdešimt keturis) litus valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.