Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajai G. B. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. B. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) metams, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Suimta 2020 m. gegužės 10 d. Bausmės pradžia – 2020 m. spalio 5 d., bausmės pabaiga – 2029 m. gegužės 10 d. Atliko daugiau nei 1/2 paskirtos bausmės laiko (1/2 – 2024 m. lapkričio 10 d.), 2025 m. vasario 3 d. faktiškai atliko 4 metų 8 mėnesius 24 dienų paskirtos bausmės.

2. 2025 m. vasario 3 d. nutarimu Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisija nutarė nuteistajai G. B. taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad nuteistoji disciplinuotai vykdo bausmę, dalyvauja darbinėje veikloje, mokosi, sprendžia problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu ir tokiu būdu daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistoji nuteista už labai sunkų nusikaltimą - nužudymą, jai nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika, tačiau rizikos veiksniai yra valdomi. Nusikaltimas padarytas specifinių santykių su partneriu kontekste (dėl provokuojančio partnerio elgesio), todėl manytina, kad apskritai visuomenei nuteistoji pavojaus nekelia. Šiuo metu dirba, po bausmės atlikimo ketina kreiptis į Užimtumo tarnybą ir ieškotis darbo. Anksčiau oficialiai nėra dirbusi (nurodo turinti 15 metų darbinės patirties), įkalinimo įstaigoje dirba, įgijo virėjos profesinę kvalifikaciją. Turi finansinių įsipareigojimų, juos dengia iš gaunamo darbo užmokesčio, tačiau padengta įsiskolinimų dalis pakankamai maža. Noriai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, lygtinio paleidimo komisijos paskirtas priemones vykdė. Reguliariai lankosi priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupių (AA) susitikimuose. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikaltimo rizika ir daroma akivaizdi pažanga, mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką. Noriai priima socialinių darbuotojų pagalbą, bendravo su Vilniaus Carito nuteistųjų konsultavimo centro socialine darbuotoja, palaiko su ja ryšius, planuodama išėjimą į laisvę ir su tuo susijusių socialinių klausimų sprendimą. Nuteistoji suvokia, kad jai būtina turėti užimtumą, keisti draugų ratą, siekiant išvengti atkryčio ateityje. Ateičiai tikslus kelia, jie nėra labai konkrečiai apibrėžti, tačiau nuteistoji norėtų dirbti, gauti socialinį būstą, gyventi ramiai, atstatyti ryšį su vaikais ir pussesere. Anksčiau neteista, laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka pirmą kartą. Komisija nutarė, kad nuteistajai bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu ji toliau bausmę atlikinės neizoliuota nuo visuomenės, bet prižiūrima Lietuvos probacijos tarnybos, priėmė sprendimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

4. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, tie, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti į atliktą tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. formalųjį pagrindą) bei įvertinti, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Motyvuojamoji dalis

5. Iš teismui pateikto Komisijos nutarimo ir nuteistosios asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji G. B. atitinka formalias BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, t. y. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir ji jau yra atlikusi daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismo manymu, šiuo atveju yra tik formalus minėtos nuteistosios lygtinio paleidimo taikymo pagrindas.

6. Teismui pateikti duomenys rodo, kad G. B. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka. Į įkalinimo įstaigą atvyko pagrindinio išsilavinimo, specialybės neturėjo, nedirbo, Užimtumo tarnyboje registruota nebuvo, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo. Atvykusi į įkalinimo įstaigą, nuteistoji išreiškė norą dirbti: nuo 2021 m. kovo 1 d. užsiima darbine veikla Darbo veiklos organizavimo skyriaus gamybinėse patalpose, darbininkės pareigose. Papildomai nuo 2024 m. balandžio 1 d. su pertraukomis dirba valytoja – tvarkytoja. Paskirtą darbą atlieka gerai, nusiskundimų negauta. 2021-2022 metais Panevėžio mokymo centre įgijo virėjos specialybę. Turi nedidelių kalbėjimo ir rašymo lietuvių kalba sunkumų, kadangi yra rusakalbė. Izoliacijos sąlygomis nuteistoji nevengia darbinės veiklos, buvo įdarbinta ir iki šiol dirba. Teismo nuosprendžiu ieškinys nepriteistas, tačiau nuteistoji turi įsiskolinimų už administracinius nusižengimus, paimtus kreditus. Įkalinimo įstaiga, kurioje bausmę atlieka G. B., turi penkis antstolių patvarkymus 1404,94 Eur sumai, iš darbo užmokesčio išskaičiuota – 276,78 eur, iš areštuotų lėšų antstoliams pervesta 34,40 Eur. Visa tai rodo, kad nuteistoji, atlikdama laisvės atėmimo bausmę, dirbo, gavo pajamas, dalimi pajamų padengė dalį turimų įsiskolinimų. Nepaisant to, būdama laisvėje, nuteistoji G. B. dėl finansinio planavimo įgūdžių ir motyvacijos dirbti stokos, nedėjo pastangų susirasti darbą, turėti nuolatinį pajamų šaltinį ir padengti turimus įsiskolinimus. Iš aptarto matyti, kad nuteistoji, būdama laisvėje, stokojo motyvacijos užsiimti darbine veikla, kas galėjo turėti įtakos jos nusikalstamam elgesiui.

7. Nuteistoji nepalaiko socialinių ryšių, partnerio neturi, jos tėvai mirę, brolių ir seserų neturi. Turi du suaugusius sūnus, kuriuos augino tik pusę metų, nes dėl asocialaus gyvenimo būdo nuteistajai buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia abiejų vaikų atžvilgiu. Vaikai augo globos namuose, vėliau – su globėjais. Su vaikais socialiniai ryšiai visiškai nutrūkę. Nuteistosios teigimu, ji deda pastangas atkurti socialinius ryšius, tačiau nesėkmingai, socialinių ryšių stoka gali apsunkinti nuteistosios integraciją į visuomenę. Iki suėmimo nuteistoji gyveno kartu su sugyventiniu apleistame garaže, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, vedė asocialų gyvenimo būdą, nuolat girtavo su sugyventiniu ir sugėrovais. Nuteistoji lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietos atveju vyktų gyventi į socialines paslaugas teikiančią įstaigą, tik būdama įkalinimo įstaigoje, pateikė prašymą socialiniam būstui gauti. Nuteistoji laisvėje stokojo motyvacijos ir vidinių resursų tinkamais būdais ir priemonėmis realizuoti save visuomenėje, asocialų gyvenimo būdą vedė ilgą laiką.

8. Nuteistoji turi priklausomybę alkoholiui, kurį, pasak nuteistosios, iki įkalinimo vartojo apie 15 metų. Nuteistosios teigimu, laisvėje ji nemėgino įveikti priklausomybės, nelaikė to priklausomybe, stokojo vidinių resursų ir pastangų dirbti ties šiuo kriminogeniniu veiksniu. Nuteistoji nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bausmės atlikimo laikotarpiu jos požiūris keitėsi teigiama linkme – G. B. reguliariai dalyvauja priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupės (AA) užsiėmimuose, anoniminių alkoholikų grupėje „Karavanas“, dayvavo edukaciniuose užsiėmimuose, skirtuose priklausomybių prevencijai. Užsiėmimuose nuteistoji užima klausytojo poziciją, dalyvauja minimaliai, tačiau išsako motyvaciją keisti alkoholio vartojimo įpročius. Ši sritis lieka aktuali ir reikalauja tolimesnių nuteistosios pastangų stiprinti vidinius resursus, didinti motyvaciją keisti vartojimo įpročius, siekiant pakartotinio nusikaltimo rizikos mažėjimo ilgalaikėje perspektyvoje. Bausmės atlikimo metu nuteistoji išklausė adaptacijos programą; 2021 – 2022 m. Panevėžio mokymo centre įgijo virėjos specialybę. Baigė „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“ programą; aktyviai dalyvavo ir baigė VšĮ „Prirašytos rankos“ organizuojamus užsiėmimus. Reguliariai lanko savitarpio pagalbos grupės (AA) užsiėmimus, anoniminių alkoholikų grupėje „Karavanas“. Taip pat gilino žinias sveikimo nuo priklausomybės plotmėje ir motyvacijos sveikti susitikimuose su priklausomų asmenų reabilitacijos bendruomenėmis, dalyvavo susitikimuose su priklausomybių konsultantu, rašytojais, tikėjimo bendruomenės atstovais. Nuteistoji vykdo individualiame socializacijos plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas.

9. Bausmės atlikimo metu nuteistoji drausmine tvarka nebausta, už nepriekaištingą elgesį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką skatinta 1 kartą – skirtas maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma.

10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad remiantis OASys metodika gautais duomenimis, paskutinio atlikto vertinimo metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikaltimo rizika ir daroma akivaizdi pažanga, mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką. Nuteistoji išlieka įsitraukusi į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas: įgijo kvalifikaciją, tęsia darbą, dengia turimus įsiskolinimus, dalyvauja intervencinėse ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistoji imasi veiksmų keisti gyvenimo būdą, jai būdingas pozityvus elgesys.

11. Pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės.

12. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad iki suėmimo G. B. neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, glausdavosi atsitiktiniuose būstuose. Nuteistoji turi priklausomybę alkoholiui daug metų, nuolat girtaudavo, priklausomybės nepripažino, teigė, kad jai sunku atsispirti neigiamai aplinkai. Būdama laisvėje nedirbo, darbo neieškojo, pragyvenimo šaltinio neturėjo, vedė asocialų gyvenimo būdą, turi įsiskolinimų. Nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kuris turėjo įtaką nusikalstamos veikos padarymui. Šių duomenų visuma leidžia manyti, kad ankstyvas G. B. paleidimas iš įkalinimo įstaigos gali reikšti, jog nuteistoji, išėjusi į laisvę ir susidūrusi su ta pačia neigiama aplinka, neturėdama pragyvenimo šaltinio ir nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiskolinimų, vėl gali grįžti prie ankstesnio gyvenimo būdo, kas gali turėti įtakos pakartotinio nusikaltimo rizikos padidėjimui. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbi ir nuteistosios neatliktos bausmės dalis. Nagrinėjamu atveju nuteistoji atliko vos daugiau kaip pusę jai skirtos 9 metų laisvės atėmimo bausmės – 2025 m. vasario 3 d. faktiškai atliko 4 metų 8 mėnesius 24 dienų paskirtos bausmės.

13. Nuteistosios elgesyje stebimi šie kriminogeniniai veiksniai: statiniai – smurtinio elgesio alkoholio poveikyje istorija; dinaminiai – problemų sprendimo įgūdžių stoka, silpnoki tarpasmeniniai įgūdžiai.

14. Kriminogeninių veiksnių visuma ir bausmės atlikimo laikas pataisos namuose sudaro pagrindą manyti esant didelę riziką, jog nuteistoji, paleista lygtinai, grįžusi į tą pačią socialinę aplinką, vėl pradėtų piktnaudžiauti alkoholiu, kurio vartojimas daro tiesioginę įtaką G. B. nusikalstamų veikų padarymui. Nuteistosios elgesyje yra teigiamų pokyčių, tačiau akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką dar nepadaryta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad paskirtos neatliktos bausmės dalis dar yra didelė, G. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar neatitiktų teisingumo principo ir visuomenės intereso, jog nuteistoji atliktų tokią paskirtos bausmės dalį, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus G. B., jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Šiuo metu teismas neturi pagrindo spręsti, kad nuteistoji gali būti taisoma, neizoliuota nuo visuomenės, o lygtinai ją paleidus, laikytųsi įstatymų ir nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Netvirtinti Lietuvos kalėjimų Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajai G. B..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.