- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-485-370/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09251-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- Compensa Life Vienna Group SE Lietuvos filialo
- Atsakovas
- L. L.
- Kategorijos
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 28.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danguolė Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-485-370/2013
2013 m. kovo 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-11665-328/2012 pagal ieškovo Compensa Life Vienna Group SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei L. L. dėl skolos priteisimo bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė jam priteisti iš atsakovės 11 485,80 Lt skolą, 43,65 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad šalys 2011-03-01 sudarė tarpininkavimo sutartį Nr. 031-11, pagal kurią atsakovė buvo įsipareigojusi tarpininkauti ieškovui sudarant draudimo sutartis už sutartyje sulygtą komisinį atlygį. Be kitų atsakovės kaip draudimo tarpininkės pareigų, sutartyje numatyta pareiga įsitikinti draudėjų ketinimais bei galimybėmis tinkamai įvykdyti draudimo sutarties sąlygas, t. y. pilnai ir laiku mokėti draudimo įmokas bei rūpintis, kad jai tarpininkaujant apsidraudę draudėjai tinkamai sumokėtų draudimo įmokas. Remiantis tarpininkavimo sutarties nuostatomis, komisinis atlygis buvo skaičiuojamas nuo tarpininkaujant sudarytose draudimo sutartyse numatytų draudėjo mokėtinų draudimo įmokų bei išmokamas avansu pagal konkrečiu atveju taikomą tarpininkavimo sutartyje nustatytą komisinio atlygio skaičiavimo tvarką. Draudėjui neįvykdžius draudimo sutarties sąlygų ar ją nutraukus, atsakovė netenka teisės į komisinį atlygį ar jo dalį už tokią draudimo sutartį bei sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka turi pareigą grąžinti ieškovui jai už tokią draudimo sutartį avansu jau išmokėtą komisinį atlygį. Atsakovė turi grąžinti komisinį atlyginimą, jei per metus draudėjas nutraukdavo draudimo sutartį, taip pat jei draudėjas nesumoka įmokų už keturis mėnesius. 2012-07-31 dieną tarpininkavimo sutarties nuostatų pagrindu atsakovei atsirado pareiga grąžinti jai avansu išmokėtą, bet neuždirbtą komisinį atlygį pagal 30 atsakovei tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių, kadangi neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos visos sąlygos, siejamos su komisinio atlygio uždirbimu.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jos funkcija buvo nukreipti žmones į Compensa Life Vienna Insurance Group SE Klaipėdos skyrių sudaryti sutartis, už tai gaudavo komisinius, pati sutarčių nesudarydavo. Pas ją dirbo konsultantai, kurie bendravo su žmonėmis, su kuriais sudarydavo draudimo sutartis, viskas vyko per Compensos skyrių. Atsakovė neturėjo galimybės savarankiškai sužinoti, kokie klientai savo įsipareigojimų pagal draudimo sutartis nevykdo. Tarpininkavimo sutarties galiojimo metu ieškovas tik 2012 m. gegužės mėnesio antroje pusėje pateikė atsakovei duomenis apie draudėjų netinkamą prievolių vykdymą, todėl neturėjo pagrindo kreiptis į apdraustuosius asmenis sužinoti, ar yra mokamos draudiminės įmokos ieškovui bei priminti apdraustiesiems dėl draudiminių įmokų sumokėjimo. Kai pradėjo nebesutarti su Klaipėdos skyriumi, atsakovė rašė raštus į Vilnių, iš kur atėjo atsakymas, kad su ja nutraukia sutartį. Visi polisai buvo mokami tvarkingai, kol atsakovė dirbo, po to, atsakovės perėjo į kitą darbą, tarpininkavimo veiklos nebevykdė, tik gaudavo komisinius, kad nukreipdavo žmones į draudimo kompaniją.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-06 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovės 11 485,80 Lt skolos, 43,65 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 247 Lt žyminio mokesčio, grąžino ieškovui permokėtą žyminio mokesčio dalį – 126 Lt. 2012-11-08 galutiniu sprendimu teismas preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, papildomai ieškovui iš atsakovės priteisė 2 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas taikė prekybos agento veiklą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 2.158 str. 1 d., 2.160 str. 1, 3 d.). Teismas konstatavo, jog sutartyje šalys susitarė, kad atsakovei mokėtinas komisinis atlyginimas laikomas uždirbtu ir ji įgyja teisę į komisinį atlyginimą, kai draudėjas sumoka visas atitinkamas komisinio atlyginimo tvarkoje numatytas su komisinio atlyginimo uždirbimu siejamas draudimo įmokas, o buhalteriniai išrašai patvirtina, kad draudėjai pažeidė mokėjimo tvarką dėl įvairių priežasčių, o atsakovė neužtikrino daromų įmokų kontrolės, atitinkamai nevykdė tarpininkavimo sutarties, todėl neįgijo teisės į atlygį (sutarties 5.5. p.). Tai patvirtina polisų suvestinės, buhalterinė pažyma. Už piniginės prievolės įvykdymo uždelsimą atsakovė privalo sumokėti 43,65 Lt delspinigių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai nustatė bylos aplinkybes, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Ieškovo vienašališkai paruoštos tarpininkavimo sutarties 3.2.3 punkte nurodyta, kad atsakovė turi rūpintis draudimo įmokų tinkamu sumokėjimu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jo nurodytą ir atsakovės neigiamą aplinkybę, kad atsakovė turėjo elektroninę prieigą prie ieškovo vidinės duomenų bazės (WEBOFFICE SEESAMLIFE) ir galėjo sekti informaciją apie jai tarpininkaujant apsidraudusių draudėjų mokamas įmokas, įmokų vėlavimą. Atsakovei neturint elektroninės prieigos prie ieškovo vidinės duomenų bazės, ieškovo Klaipėdos filialo vadovė D. D. atsakovei buvo nurodžiusi, kad dėl nesavalaikių draudiminių įmokų mokėjimo asmeniškai informuos atsakovę. Atsakovė tik 2012 m. gegužės mėn. antroje pusėje gavo iš D. D. išrašus ir reikalavimą grąžinti ieškovui 9 649,80 Lt avansu išmokėtą komisinį atlygį, todėl su 2012-06-05 prašymu kreipėsi į ieškovą, kad šis pateiktų raštišką reikalavimą, nurodydamas visą su tokiu reikalavimu susijusią būtiną informaciją, arba raštišką pranešimą paneigiantį reikalavimą grąžinti komisinį atlygį. Tačiau atsakovė gavo ieškovo pranešimą Nr. 630-12 dėl tarpininkavimo sutarties nutraukimo. Atsakovei susisiekus su minėtame pranešime nurodytų draudimo sutarčių šalimis, paaiškėjo, kad dalis apdraustųjų yra sumokėję visas draudimo įmokas, kitai daliai apdraustųjų buvo atsisakyta priimti draudimo įmokas nenurodant priežasčių, daliai apdraustųjų paaiškinta, kad draudimo sutartis yra nutrauktos, nenurodant priežasčių ir apie tai neinformavus draudėjų.
Apeliantė pažymi, kad ieškovas su draudėjais sudarytose draudimo sutartyse buvo įsipareigojęs pateikti draudėjams pranešimus dėl draudiminių įmokų mokėjimo, draudimo sutarties sustabdymo ar nutraukimo bei kitą tinkamą, teisingą ir pilną informaciją, susijusią su draudimo sutarties vykdymu. Taigi, atsakovės atlygis tiesiogiai priklausė ir nuo ieškovo sąžiningumo santykiuose su draudėjais. Pagal tarpininkavimo sutarties 7.2 punktą, draudėjui pradelsus mokėti draudimines įmokas 4 mėnesius iš eilės, o vėliau jas visas sumokėjus, atsakovė vis vien netenka teisės į jai išmokėtą avansą ir privalo jį grąžinti ieškovui. Taigi ieškovas yra suinteresuotas, kad draudėjai praleistų draudiminių įmokų savalaikį mokėjimą, nes tokiu pagrindu įgyją reikalavimo teisę susigrąžinti iš atsakovės jai išmokėtą avansą. Tarpininkavimo sutarties 7.6. punkte nustatyta, kad draudimo konsultantas turi teisę atgauti grąžintą komisinį ir papildomą komisinį atlygį už gyvybės draudimo sutartį, jei po komisinio atlygio grąžinimo yra sumokamos trūkstamos draudimo įmokos ir draudimo konsultantas įgyja teisę į antrų metų komisinį atlygį 5-ame punkte nurodytais terminais ir sąlygomis. Antrųjų metų komisinis atlygis yra ženkliai mažesnis, be to, draudimo konsultantas netenka teisės jį gauti, jei yra nutraukiama tarpininkavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju ieškovas iškart nutraukė tarpininkavimo sutartį su atsakove, kai ji pateikė ieškovui prašymą pateikti visą būtiną su reikalavimu grąžinti komisinį atlygį susijusią informaciją, todėl atsakovė prarado teisę ir į antrų metų komisinį atlygį. Tarpininkavimo sutarties galiojimo metu atsakovė nebuvo gavusi iš ieškovo pretenzijų dėl tarpininkavimo sutarties netinkamo vykdymo, todėl ieškovo skubotas ir vienašališkas sutarties nutraukimas vertintinas kaip siekis išvengti komisinio atlygio sumokėjimo atsakovei už antruosius metus. Sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, būtina įvertinti paties ieškovo veiksmus bendradarbiavimo, sąžiningumo požiūriu, ar jis pats neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie skolos atsiradimo ir (ar) jos padidėjimo. Be to, teismas nenurodydamas atsisakymo priežasčių netenkino atsakovės prašymo apklausti liudytojus (apdraustuosius asmenis) S. K., K. E., E. G., D. R., T. O., I. O., D. R., kurie būtų paaiškinę, ar gaudavo iš ieškovo tinkamą, teisingą ir pilną informaciją, susijusią su draudimo įmokų mokėjimu bei draudimo sutarties vykdymu.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad ji dirbo finansų įstaigoje (kredito unijoje), išduodančioje kreditus ir teikiančioje kitas finansines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Paprastai prieš išduodant kreditą asmenims buvo rekomenduojama sudaryti gyvybės draudimo sutartis, kad nelaimės ar mirties atveju būtų užtikrintas kredito grąžinimas. Su atsakove buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, kurios pagrindu ji veikė kaip draudimo tarpininkė ir siūlydavo bei nukreipdavo gyvybę apsidrausti pageidaujančius kredito gavėjus į draudimo bendrovę Compensa. Už tai tarpininkavimo sutarties pagrindu jai buvo mokamas komisinis atlyginimas. Atsakovė teismo posėdyje pati pripažino, kad jokios kitokios tarpininkavimo veiklos ar veiksmų ji nevykdė.
Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji su buvusia Compensos Klaipėdos skyriaus vadove D. D. sutarė, jog pastaroji informuos atsakovę asmeniškai apie draudėjų netinkamai vykdomus įsipareigojimus ir vėluojamas mokėti įmokas, teiks kitą informaciją apie draudimo sutarčių vykdymą, gali būti pagrindu teigti, jog tarp atsakovės ir D. D. susiklostė tam tikri asmeninio pasitikėjimo santykiai ir atsakovė dalį savo tarpininkavimo sutartyje numatytų funkcijų bei pareigų žodiniu susitarimu perdavė D. D. Tačiau tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo kaip juridinio asmens ir atsakovės, atsakovė įsipareigojo pati asmeniškai domėtis bei rūpintis, kad jai tarpininkaujant apsidraudę asmenys tinkamai ir laiku mokėtų draudimo įmokas bei vykdyti kitas tarpininkavimo sutartyje numatytas pareigas. Vadovaujantis tarpininkavimo sutarties nuostatomis, būtent atsakovei, o ne ieškovui ar kitiems tretiesiems asmenims tenka pareiga domėtis bei rūpintis, kad draudėjai laiku ir tinkamai mokėtų įmokas bent jau pirmuosius trylika mėnesių, nes tik nuo to priklauso, ar atsakovė įgis teisę į jai avansu išmokėtą komisinį atlyginimą ar jo dalį, tuo tarpu atsakovė nepagrįstai siekia šią pareigą perkelti ieškovui.
Visiems tarpininkavimo sutartis sudarantiems tarpininkams yra sukuriama prieiga prie ieškovo vidinės draudėjų duomenų bazės, kurioje jie gali matyti ir sekti informaciją apie jiems tarpininkaujant apsidraudusių draudėjų mokamas įmokas. Tai, jog atsakovė nesinaudojo šia prieiga ir savo pareigą domėtis draudėjų įmokų mokėjimu perleido buvusiai Klaipėdos skyriaus vadovei D. D., nepanaikina ir neapriboja ieškovo teisės reikalauti grąžinti avansu išmokėtą, bet neuždirbtą komisinį atlyginimą už tuos draudėjus, kurie netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Tarpininkavimo sutartyje nėra numatyta ieškovo pareigos nuolatos ar periodiškai teikti informaciją draudimo konsultantui apie draudėjų mokėjimus. Atsakovė per visą tarpininkavimo sutarties galiojimo laiką nesikreipė ir neprašė pateikti jokios informacijos apie draudėjų įmokas.
Šalies argumentai
Ieškovo nuomone, atsakovės teiginiai, kad ieškovas buvo suinteresuotas nutraukti tarpininkavimo sutartį, grindžiami tik prielaidomis, yra visiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Tarpininkavimo sutartis su atsakove buvo nutraukta dėl to, kad atsakovė iš esmės pažeidė tarpininkavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, neberekomenduodavo potencialiems draudėjams kreiptis į šią draudimo bendrovę, nuo 2012 m. sausio mėn. ji į draudimo bendrovę Compensa nebenukreipė nė vieno potencialaus draudėjo, jai tarpininkaujant nebebuvo sudaryta nė viena draudimo sutartis. Be to, atsakovė ieškovui nebuvo perdavusi šešių draudėjų pasirašytų draudimo polisų, atsakovės privalomo grąžinti komisinio atlyginimo suma nuolat didėjo.
Ieškovas nurodo, kad atsakovei 2012-05-28 siųstame dėl sutarties nutraukimo Nr. 630-12 per klaidą sutarties nutraukimo pagrindu buvo nurodytas tarpininkavimo sutarties 8.3. punktas. 2012-06-25 atsakovei buvo išsiųstas papildomas pranešimas „Dėl tarpininkavimo sutarties nutraukimo“ Nr. 795-12, kuriame buvo ištaisyta ankstesniame pranešime padaryta klaida, paaiškinta, kad tarpininkavimo sutartis nutraukiama remiantis sutarties 8.4. punktu, nurodyti atsakovės padaryti tarpininkavimo sutarties pažeidimai bei nutraukimo priežastys. Atsakovei šio pranešimo įteikti nepavyko.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad šalys 2011-03-01 sudarė tarpininkavimo sutartį Nr. 031-11, pagal kurią atsakovė įsipareigojo tarpininkauti ieškovui sudarant draudimo sutartis už sutartyje sulygtą komisinį atlygį (b. l. 6–35). Ieškovas laikotarpiu nuo 2011-04-11 iki 2012-01-24 atsakovei sumokėjo 23 272,80 Lt (b. l. 36–43, 54–61). Ieškovės atstovė D. D. pateikė atsakovei duomenų bazės išrašus apie draudėjų įsiskolinimus (b. l. 81–84) ir žodžiu pranešė atsakovei, kad ši privalanti grąžinti ieškovui 9 649,80 Lt komisinio atlygio. Atsakovė 2012-06-05 raštu paprašė ieškovo pateikti raštišką pranešimą apie reikalavimą grąžinti komisinį atlygį (b. l. 85). 2012-06-11 atsakovė iš ieškovo gavo ieškovo 2012-05-28 raštą Nr. 631-12, kuriame iš atsakovės reikalaujama grąžinti 9 649,80 Lt komisinio atlygio (b. l. 50, 51). Atsakovė 2012-06-12 raštu nesutiko su ieškovo reikalavimais (b. l. 86). Ieškovas 2012-06-25 raštu Nr. 792-12 pareikalavo grąžinti jau 11 485,80 Lt (b. l. 49). Atsakovė 2012-07-04 rašte ieškovui nurodė, kad susisiekus su ieškovo 2012-05-28 pranešime Nr. 631-12 nurodytų draudimo sutarčių šalimis (draudėjais), paaiškėjo, kad dalis jų draudimo įmokas yra sumokėję, daliai iš jų buvo atsisakyta priimti draudimo įmokas nenurodant atsisakymo priežasčių, todėl atsakovė paprašė papildomai informuoti, nuo kada buvo nutrauktos ieškovo pranešime nurodytos draudimo sutartys (b. l. 87). Ieškovas 2012-07-13 raštu Nr. 911-12 pateikė informaciją apie nutrauktas draudimo sutartis (b. l. 44–47).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Įstatymas reikalauja, kad abi sandorio šalys veiktų sąžiningai, ekonomiškai, bendradarbiautų (CK 6.38 str., 6.158, 6.200 str.). Byloje nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja atsakovę grąžinti avansu sumokėtus komisinius už tuos apdraustuosius, kurie netinkamai vykdė savo su ieškovu sudarytas draudimo sutartis (sutarties 3.13 p.). Taigi šalių sutartimi atsakovei buvo nustatyta atsakomybė už klientų (draudėjų) tinkamą prievolių vykdymą pagal paties ieškovo su draudėjais sudarytas draudimo sutartis, todėl atsakovė atsikirsdama prieš ieškovą gali panaudoti tiek bendrus klientų, tiek ir asmeninius atsikirtimus, tiek kiek jie susiję su atsakovės prievolių tinkamo įvykdymo galimybe (CK 6.82 str. 2 d., 6.7 str. analogija). Tokiu atveju byloje yra reikšmingos aplinkybės, dėl kokių priežasčių atsakovės ieškovui rekomenduoti klientai netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, kodėl sutartys su jais buvo sustabdytos arba nutrauktos (b. l. 44–47). Pirmosios instancijos teismas nurodytų bylai teisingai išspręsti aplinkybių nenagrinėjo, atsisakė apklausti atsakovės nurodytus draudėjus, todėl užkirto atsakovei galimybę tinkamai atsikirsti į ieškovo reikalavimus (CPK 12 str., 176 str. 1 d., 178 str., 185 str. 1 d.). Apeliantė pagrįstai nurodo, kad byloje nagrinėjamu atveju ieškovas galėjo piktnaudžiauti savo padėtimi.
Taip pat teisėjų kolegija sutinka ir su apeliantės argumentais jos galimybės realiai kontroliuoti klientų prievolių vykdymą klausimu. Ieškovo pareiga aprūpinti atsakovę sutarties vykdymui būtina informacija ir priemonėmis nustatyta CK 2.157 straipsnyje. Ieškovas sutartyje įsipareigojo atsakovei suteikti jos sutartinių prievolių tinkamam vykdymui būtiną informaciją (sutarties 4.1 p.). Sutarties 3.1.16 punkte nustatyta, kad draudimo konsultantui informacija bus teikiama paštu. Išsamioje šalių sudarytoje tarpininkavimo sutartyje (su priedais) nenumatyta, kad atsakovei suteikiama elektroninė prieiga prie ieškovo vidinės draudėjų duomenų bazės galimybė, nėra prisijungimo duomenų perdavimo-priėmimo akto, nepateikta atsakovės pasirašytų naudojimosi prieiga instrukcijų, taisyklių ar bet kokių kitų elektroninės prieigos suteikimo faktą galinčių patvirtinti įrodymų, nors sutartimi atsakovė įsipareigojo suteikti atsakovei būtiną informaciją, konsultacinę pagalbą ir net organizuoti profesinius mokymus (sutarties 4.1, 4.5. punktai). Taip pat apie atsakovės galimybę prisijungti prie ieškovo vidinės draudėjų duomenų bazės neužsiminta nė viename ieškovo rašte atsakant į atsakovės prašymus pateikti reikiamą informaciją apie draudėjus. Atsakovei tokią galimybę neigiant, pastarosios įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui – „įrodinėja teigiantis“ (ei incumbit probatio, qui dicit, non qui negat) (CPK 12, 178 str.).
Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės nurodytos aplinkybės, kad su ieškovo Klaipėdos skyriaus vadove D. D. buvo sutarta, jog pastaroji informuos atsakovę asmeniškai apie netinkamai draudimo vykdomas sutartis. Atsakovės atsiliepimo motyvas, kad tai vertintina kaip privačių asmenų santykiai ir nesusiję su ieškovo, kaip juridinio asmens, su atsakove sudaryta sutartimi, yra visiškai nepagrįstas. Pagal atsakovės logiką ir filialo vadovo bei vyr. finansininkės raštai (pav., b. l. 49, 50) nesukeltų teisinių pasekmių ieškovui, kaip juridiniam asmeniui. Akivaizdu, kad juridinis asmuo veikia per savo atstovus fizinius asmenis. Byloje nėra protingo pagrindo manyti, kad Klaipėdos skyriaus vadove D. D. santykiuose su atsakove veikė kaip fizinis asmuo savo, o ne ieškovo interesais. Byloje nepateikta duomenų apie D. D. įgalinimus ieškovo su atsakove sudarytos sutarties vykdymo klausimais, be to, ir tokių įgalinimų nebuvimas automatiškai nešalina įtakos ieškovo pareigoms, nes įstatymas nustato, jog prievoles juridiniam asmeniui gali sukelti ir jo darbuotojų veiksmai viršijus jų kompetenciją (pav., CK 2.83 str., 6.264 str.), bet kokiu atveju, gali būti reikšmingas ir atsakovės sąžiningo suklydimo klausimas.
Akivaizdu, kad atsakovei neturtint galimybės laiku sužinoti apie jos rekomenduotų klientų prievolių pagal sudarytas sutartis vykdymo tinkamumą, ieškovei apie tokius atvejus atsakovę laiku neinformuojant, be to, su filialo vadove susitarus dėl žodinio informavimo, atsakovė neturėjo protingo pagrindo savo iniciatyva apklausinėti klientus ar informacijos reikalauti iš ieškovo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas laiku kreipėsi į atsakovę dėl šalių sutarties vykdymo trūkumų pašalinimo, atsakovei suteikiant galimybę per protingą terminą išsiaiškinti situaciją su klientais (CK 6.53, 6.61, 6.208, 6.209, 6.214 str.).
Taigi pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino paties ieškovo veiksmų ir apsiribojo vien formaliu šalių sutartyje nustatytų atsakovės pareigų konstatavimu. Ieškovo veiksmų įvertinimas byloje yra reikšmingas sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės, nes kreditoriaus veiksmai/neveikimas gali iš esmės įtakoti skolininko veiksmų/neveikimo įvertinimą ir netgi pašalinti pastarojo atsakomybę (CK 6.46 str. 2 d., 6.58 str. 2 d. 3 p., 6.62 str. 3 d., 6.63 str. 3, 4 d., 6.64 str., 6.206 str.).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai nustatytas aplinkybes įvertino, netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas bei sutarties šalių prievoles reglamentuojančias materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiamo sprendimo negalima laikyti pagrįstu ir teisėtu (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 260 str., 265 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.