Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei G. S. dėl socialinės išmokos permokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl 100,41 Eur socialinės išmokos permokos priteisimo.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Skyrius 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei paskyrė socialinę pašalpą nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d., kurios dydis – 625,00 Lt per mėnesį (b. l. 14). Atsakovė apie paskirtą socialinę pašalpą informuota 2013 m. balandžio 8 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ (b. l. 15). Šiame pranešime be kitų atsakovės pareigų nurodyta ir pareiga per 1 mėnesį informuoti apie materialinės padėties pasikeitimą ar aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. rugsėjo 9 d. duomenimis atsakovė nuo 2013 m. kovo 9 d. gavo nedarbo draudimo išmoką (b. l. 16), todėl Skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė apie naujai paaiškėjusias aplinkybes per mėnesį jo neinformavo Skyriaus 2013 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl permokos nustatymo“ atsakovei nustatė 401,87 Lt permoką. (b. l. 18). Skyrius 2013 m. liepos 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę, kad ji nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos per mėnesį pranešti Skyriui apie tai, kad ji nuo 2013 m. kovo 9 d. gavo nedarbo draudimo išmoką, todėl už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. jai neteisėtai išmokėta 401,87 Lt dydžio socialinės pašalpos suma. Atsakovei išaiškinta Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta pareiga neteisėtai išmokėtą pinigų sumą grąžinti (b. l. 19–20). Nesulaukęs jokio atsakymo, Skyrius iš atsakovei naujai paskirtos paramos išskaičiavo po 20 proc. mokėtinos sumos per mėnesį (b. l. 21) ir 2014 m. vasario 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl permokėtos socialinės pašalpos sumos grąžinimo“ pakartotinai informavo atsakovę apie pareigą grąžinti socialinės pašalpos permoką bei informavo atsakovę apie tai, kad vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, socialinės pašalpos permokos suma dalinai buvo išskaičiuota iš atsakovei priklausančios nedarbo draudimo išmokos, o pasibaigus šios sumos mokėjimo terminui, liko neišskaityta 346,69 Lt dydžio socialinės pašalpos permokos suma (b. l. 22). Negavęs atsakymo Skyrius 2015 m. sausio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pinigų grąžinimo“ pakartotinai informavo atsakovę apie likusią 346,69 Lt socialinės išmokos permokos sumą ir įspėjo, kad per nustatytą laikotarpį nuo šio pranešimo dienos negrąžinus neteisėtai gautų lėšų ir/ar nesuderinus lėšų grąžinimo dalimis, permoka bus išieškoma teismo tvarka (b. l. 23).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punkte įtvirtinta savarankiškoji savivaldybės funkcija – teikti socialines pašalpas ir kompensacijas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Įstatymas nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 5 straipsnis išskyrė dvi socialinės paramos rūšis: socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 5 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y. 1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Viena iš sąlygų – asmenys turi būti įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pareiškėja prašyme nurodė, kad atsakovė neįvykdė pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes. Įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos – viena iš jų, per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 25 straipsnio 3 punktas).

Pažymėtina, kad atsakovė pildydama ir pasirašydama nustatytos formos prašymą dėl socialinės pašalpos suteikimo, įsipareigojo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant piniginę socialinę paramą (nurodyta informaciniame lapelyje) (b. l. 8). Byloje neginčytinai nustatyta, kad nuo 2013 m. kovo 9 d. atsakovė gavo nedarbo draudimo išmoką, todėl atsirado Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte nustatyta pareiga apie tai pranešti Skyriui, tačiau atsakovė šios pareigos nevykdė.

Įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja dėl piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išieškojimą. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovei mokamų išmokų sumų išskaičiavo po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį (b. l. 21). Išskaičiavus liko negrąžinta 100,41 Eur permoka. Teismas neturi pagrindo abejoti Skyriaus nurodytos permokos dydžiu.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neįvykdė pareigos per mėnesį pranešti apie pasikeitusias aplinkybes ir iki šiol negrąžino permokėtos pašalpos dalies, teismas daro išvadą, kad Administracijos prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir pareiškėjai iš atsakovės priteisiama 100,41 Eur socialinės išmokos permoka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės G. S. 100,41 Eur (vieną šimtą eurų ir 41 euro centą) socialinės išmokos permokos.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.