- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-1331-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01524-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- UAB „Saurida“
- Kategorijos
- 3.1Procesas pirmosios instancijos teisme
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ir atsakovės UAB „Saurida“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui UAB „Saurida“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už atostogas, automobilio panaudą bei neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „Saurida“ neteisėtu, priteisti iš UAB „Saurida“ nesumokėtą visą darbo užmokestį, taip pat už automobilio panaudą (800 Lt/mėn. už balandžio, gegužės mėn.), kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį (2000 Lt/mėn.) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki pilno atsiskaitymo datos; priteisti iš atsakovo UAB „Saurida“ 5000 Lt dydžio neturtinę kompensaciją, bei visas teismo bei bylinėjimosi išlaidas. Į darbą grįžti nepageidauja, nes, dėl susiklosčiusių aplinkybių, jis neįmanomas. Ieškinyje nurodė, kad 2011-05-13 UAB „Saurida“ generalinio direktoriaus S. R. įsakymu Nr. 27 jam buvo skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo pagal LR DK 235 str. 2 d. 2 p., 11 p., LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Su įsakymu pasirašytinai jis nebuvo supažindintas, jo kopijos neturi. 2011-05-13 elektroniniu paštu gavo laišką iš UAB „Saurida“ personalo direktorės D. S., kuriame buvo minimas įsakymas. Nesutiko su įsakyme nurodytais teiginiais, kad ieškovas atskleidė įmonės komercinę paslaptį, nes ataskaita apie įmonės finansinius ir kitokius rodiklius yra viešai parduodama, visiems fiziniams, bei juridiniams asmenims prieinama, oficialiai perkama UAB Creditinfo Lietuva; minėta ataskaita nėra joks vidinis atsakovo dokumentas. UAB „Hansab“, kuriai buvo siųstas laiškas, yra rangovas, kuris montuoja saugos sistemas įmonei, o tokių ataskaitų persiuntimas, ieškovo teigimu, yra normali praktika tarp verslo bendrovių, kurias sieja paslaugų teikimas, bei atsiskaitymas už jas. Teigė, kad įsipareigojimo neatskleisti komercinių paslapčių sutarties nėra pasirašęs, su įmonės vidaus darbo taisyklėmis, materialinės atsakomybės sutartimi, pareigine instrukcija pasirašytinai nesupažindintas. Taipogi nesutiko su teiginiais, kad atsisakė atvykti į įmonės buveinę, adresu (duomenys neskelbtini), bei atsisakė pateikti ataskaitas apie 2011 m. 1-5 mėn. atliktus darbus, projektus, nes tokia ataskaita už metų darbus ir projektus buvo 2011-03-25, 22.29 val. el. paštu išsiųsta D.S. bei S.R. Dėl atsisakymo vykti į (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jo faktinė darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), reikalavimas atvykti į (duomenys neskelbtini) prieštarauja teisingumo, bei protingumo kriterijams, nes apie tokio pobūdžio keliones privaloma informuoti iš anksto, aptarti komandiruotpinigių sumą, aptarti viešbučio nuomos klausimą, taip pat suteikti kelionei reikalingą tarnybinį transportą, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta, asmeninis automobilis buvo autoservise. Nurodė, kad atsakovas nesilaikė atleidimo iš darbo, taikant drausmines nuobaudas, taisyklių, visi tariami pažeidimai atsirado ieškovui atsisakius iš darbo išeiti savo noru. Teigė, jog atsakovas atsiskaitė ne visiškai: už balandį, bei gegužę gavo minimalias algas, negavo pinigų už automobilio nuomą, atostoginių. Nurodė, jog prieš priimant ieškovą į darbą su atsakovo atstovais S.R. bei D.S. buvo sutarta dėl 2000 litų atlyginimo ir 500 litų pareiginės mėnesio kuro normos, tačiau, pasirašant darbo sutartį, bei kitus dokumentus ieškovui buvo paaiškinta, jog darbo sutartyje yra rašoma minimali mėnesinė alga, bei priedas už darbo rezultatus, taip pat paaiškinta, jog privaloma pasirašyti asmeninio automobilio panaudos sutartį su atsakovu, nes dalis algos - 800 Lt, bus mokama, kaip panauda už automobilį. Norėdamas dirbti, su tokiomis sąlygomis ieškovas sutiko, gegužės mėnesį ieškovui pervesta 636,31 Lt alga už balandį, 990 Lt alga už gegužę, bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Nurodė, kad už balandį turėjo gauti 2000 Lt, už gegužę 1000 Lt ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas pagal atlyginimo vidurkį.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad atsakovas pagal darbo sutarties 10.5. punktą įsipareigojo išlaikyti visišką komercinių paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos, kurią jis gavo dirbdamas įmonėje, slaptumą, o taip pat įsipareigojo neatskleisti jokių komercinių paslapčių, ar kitos konfidencialios pobūdžio informacijos, susijusios su darbdaviu, arba jo klientais, nepaisant ar tokia informacija liečia pačią įmonę, ar ji buvo perduota įmonei ar darbuotojui trečios šalies, išskyrus tuos atvejus, kai tai reikalinga šios darbo sutarties tikslams, arba kai to reikalauja įstatymai. Pagal Darbo sutarties 10.2 str. ieškovas A.D. įsipareigojo dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis įmonės vadovybės įsakymų, nurodymų, taisyklių ir nutarimų, darbo drausmės ir etikos normų, kokybiškai atlikti darbą, laiku ir tiksliai vykdyti darbdavio, ar jo įgalioto atstovo nurodymus, saugoti komercines paslaptis, kelti kvalifikaciją, laikytis techninės drausmės ir vidaus darbo tvarkos, vykdant pareigas pagal darbo sutartį, laikytis sveikatos ir saugos darbe reikalavimų, kitų galiojančių LR įstatymų bei teisės aktų. Darbo pradžioje ieškovas buvo supažindintas su įmonės tvarkomis, klientų aptarnavimo standartu, pinigų laikymo tvarka, ir kitomis tvarkomis, reglamentuojančiomis įmonės veiklą, pagal kurias jis atlikdavo degalinių ir darbuotojų patikrinimus. Atlikus patikrinimus, vadovams pristatydavo detalias ataskaitas su rekomendacijomis. Nurodė, jog nuo 2011 m. pradžios A.D. pradėjo nesiskaityti su vadovais, nevykdė jų pavedimų, nuolat reikšdavo neigiamas replikas apie įmonę. Teigė, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas 1) dėl komercinės paslapties atskleidimo, informacijos apie įmonę teikimo kitiems asmenims, neturint įmonės vadovo, ar jo įgalioto asmens leidimo, 2) dėl atsisakymo vykdyti darbdavio nurodymus, t.y. neatvykimo į UAB „Saurida“ buveinę, atsisakymo pateikti ataskaitas apie 2011 m. 1-5 mėnesiais atliktus darbus, projektų nepateikimo, 3) konfliktinių situacijų kėlimo ir darbuotojų skatinimo nepasitikėti įmonės vadovais, 4) dėl neigiamų ir melagingų atsiliepimų skleidimo apie UAB „Saurida“, jos vykdomą veiklą, įmonės šmeižimo ir dalykinės reputacijos žeminimo; 5) kenkimo savo elgesiu UAB „Saurida“ interesams, grasinimų įmonei, 6) dėl grasinimų UAB „Saurida“ personalo direktorei ir vykdančiajam direktoriui, melagingų bei garbę ir orumą žeminančių pasisakymų šių darbuotojų atžvilgiu, nesantaikos kurstymo įmonėje. Teigė, jog atsakovas paskyrė drausminę nuobaudą, nepažeisdamas įstatyme numatytos tvarkos: ieškovui 2011-11-12 įteiktas reikalavimas Nr.93-11 dėl raštiško pasiaiškinimo pateikimo, tačiau pastarasis ant reikalavimo pasirašyti atsisakė. Tai patvirtino bendrovės darbuotojai: V. B., A. B., R. I., M. I.. Kadangi A.D. buvo nustatytas terminas iki 2011-05-13 14 val. pateikti pasiaiškinimą, tačiau jis nebuvo gautas, bendrovė nusprendė nutraukti darbo santykius su A.D.. Darbuotojas atsisakė pasirašyti ant įsakymo, tai parašais patvirtino bendrovės darbuotojai ekonomistė V. B., juristas D. L., vykdantysis direktorius M. I.
Nesutiko su ieškovo teiginiu, jog jam nėra sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas. 2011-05-13 darbuotojui buvo sumokėta 636,31 Lt (darbo užmokestis už balandžio mėn.), 990,12 Lt (darbo užmokestis už gegužės mėn. ir kompensacija už nepanaudotas atostogas). Darbuotojui iš viso priklausė 27 dienos atostogų. Nuo 2011-03-28 iki 2011-04-03 A.D. atostogavo, už 7 kalendorines dienas buvo išmokėta 328 Lt atostoginių. Liko nepanaudota 20 kalendorinių dienų, nutraukiant darbo sutartį buvo paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas, dauginant 20 iš koeficiento 0.7, ir už 14 darbo dienų buvo priskaičiuoti 863,24 Lt, kurie buvo išmokėti 2011-05-13 drauge su gegužės mėn. darbo užmokesčiu.
Prašė atmesti ieškovo reikalavimą dėl automobilio nuomos mokesčio priteisimo, arba išskirti nagrinėti į atskirą bylą, nes iš 2010-05-27 Transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarties kylančios šalių prievolės yra civilinės, o ne darbo teisės objektas, todėl reikalavimas dėl nuomos mokesčio sumokėjimo negali būti sprendžiamas darbo byloje, pagal darbo teisės normas. Manė, kad reikalavimas dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes darbuotojas turėjo suvokti, jog piktybiškai kenkdamas įmonei, atskleisdamas konfidencialią informaciją pašaliniams asmenims, grasindamas įmonei ir jos darbuotojams, pasisavindamas bendrovei priklausantį turtą ir slaptus duomenis, negali tikėtis tolimesnio darbo santykių tęsimo, nes UAB „Saurida“ prarado pasitikėjimą darbuotoju, be to, neturtinės žalos dydis neatitinka ir protingumo kriterijų. Pareiga įrodyti patirtos neturtinės žalos dydį tenka ieškovui, tačiau ieškovas nepaaiškino, kuo pasireiškia jo patirta neturtinė žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas ieškinį dalyje dėl automobilio nuomos mokesčio priteisimo nusprendė tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo UAB „Saurida“ 1200 litų nuomos mokesčio įsiskolinimą ieškovui A. D., pašalinti iš UAB „Saurida“ direktoriaus S. R. 2011-05-13 įsakymo Nr. 27 ieškovo A. D. atleidimo pagrindą, numatytą DK 235 str. 2 d. 2 p., kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Byloje nustatyta, kad 2010-05-26 tarp atsakovo UAB „Saurida“ ir ieškovo A. D. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 548, kuria ieškovas nuo 2010-05-27 neterminuotai priimtas dirbti vindikacijos padalinio vadovu (1 t., b.l. 8-11). Sutartyje numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga ir kintamas priedas pagal direktoriaus įsakymą. 2011-05-13 UAB „Saurida“ direktoriaus S. R. įsakymu, vadovaujantis DK 235 str. 2 d. 2 p., 11 p., A.D. atleistas iš darbo nuo 2011-05-13 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (1 t., b.l. 14, 57). Įsakyme nurodyta, kad nuobauda paskirta už A. padarytus darbo sutarties, bei bendrovės darbo tvarkos šiurkščius pažeidimus, o būtent už komercinės paslapties atskleidimą, informacijos apie įmonę teikimą kitiems asmenims, neturint įmonės vadovo ar jo įgalioto, asmens leidimo, atsisakymą vykdyti darbdavio nurodymus - neatvykimą į UAB „Saurida“ buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), atsisakymą pateikti ataskaitas apie 2011 m. 1-5 mėnesiais atliktus darbus, projektų nepateikimą, konfliktinių situacijų kėlimą ir darbuotojų skatinimą nepasitikėti įmonės vadovais; neigiamų ir melagingų atsiliepimų skleidimą apie UAB „Saurida“, jos vykdomą veiklą, įmonės šmeižtą ir dalykinės reputacijos žeminimą, kenkimą savo elgesiu UAB „Saurida“ interesams, grasinimus įmonei; grasinimus UAB „Saurida“ personalo skyriaus direktorei ir vykdančiajam direktoriui, melagingų bei garbę ir orumą žeminančių pasisakymų šių darbuotojų atžvilgiu, nesantaikos kurstymą įmonėje.
Atsiliepimas
Atsakovas teiginius, kad ieškovas atkleidė komercinę paslaptį grindžia pateiktomis A. D. darbo elektroninio susirašinėjimo kopijomis (b.l. 46-47), iš kurių matyti, kad 2011-05-11 jis elektroniniu paštu persiuntė UAB „Hansab“ darbuotojui T.V. prisegtą „Creditinfo“ finansinę ataskaitą apie UAB „Saurida“ ir laiške pranešė, kad jis įmonėje UAB „Saurida“ dirba paskutines dienas ir dėl ateityje (kitoje įmonėje) galimo bendradarbiavimo pateikia informaciją, prideda finansinę ataskaitą. Laiške nurodoma, kad iš esmės Saurida bankrutuoja, laukia restruktūrizavimo, perrašomas turtas, kuris neužstatytas, automobiliai. Dėl šių priežasčių siūlo nesutikti dėl jokio bendradarbiavimo ateityje, nes neatgaus pinigų ir kuro. Siūlo UAB „Saurida“ kurą piltis atsargiai, sustojus automobiliui, pataria būtinai turėti čekį ir būtinai daryti kuro kokybės testą. Nurodo, kad kuras iš Mažeikių naftos yra geras, bet transportuojant senuose benzovežiuose dėl techninių problemų ir nusidėvėjimo jis susimaišo, taip pat vairuotojai dažnai supainioja žarnas išpildami dyzeliną ir benziną, ir tokiu atveju tą nekokybišką kurą išsiurbia iš rezervuarų ir išvežioja mažais kiekiais į kitas degalines ir sumaišo su geru. Laiške taip pat teigiama, kad laikymo sąlygos tragiškos ir kuras gali būti su nuosėdomis, lietaus vandeniu, kuris patenka per tarpines, nes jos nekeičiamos.
Žemesnės instancijos teismas
Antrame tos pačios dienos laiške ieškovas nurodo, kad Klaipėdoje užstrigo trys vilkikai, Švedijoje sustojo vilkikas su greit gendančiais produktais, ir žalos UAB „Saurida“ niekam neatlygino. Vertinant abiejų laiškų turinį, galima suprasti, jog nurodoma žala patirta būtent dėl atsakovo nekokybiško kuro.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju ieškovo turimos informacijos (ataskaitos) šaltinis nebuvo susijęs su jo atliekamu darbu, ir kaip minėta, atsakovas neneigia, kad tai ne UAB „Saurida“, o trečiųjų asmenų parengta ataskaita. Įvertinus komercinės paslapties sąvoką, pagal kurią tokia informacija negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą, teismas nesutiko, kad ieškovo veiksmai išsiunčiant Creditinfo ataskaitą gali būti kvalifikuojami kaip DK 235 str. 2 d. 2 p. numatytas pažeidimas.
Nustatęs, kad įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovo atleidimo nurodyti veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip DK 235 str. 2 d. 2 p. numatytas pažeidimas, tačiau minėti veiksmai, t.y. informacijos apie įmonę teikimas kitiems asmenims, neturint įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, neigiamų ir melagingų atsiliepimų skleidimas apie UAB „Saurida“, jos vykdomą veiklą, teismo buvo vertinami pakankamais, kad juos būtų galima pripažinti šiurkščiais pagal DK 235 str. 2 d. 11 p.
Ieškovo argumentai, kad atsakovas nesilaikė atleidimo iš darbo taisyklių irgi yra atmestini. DK 240 straipsnyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Atsakovas pateikė teismui 2011-05-12 personalo direktorės D. S. surašytą reikalavimą Vindikacijos padalinio vadovui A. D. iki 2011-05-13 d., 14.00 val. pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl darbo sutarties 10.5. punkto pažeidimo, dėl darbo tvarkos taisyklių 56.15.; 56.22, 59.12; 59.13; 59.15 ir kitų punktų pažeidimų. Reikalavime nurodyta, kad A.D. įtarimas įmonės šmeižimu ir melagingos informacijos skleidimu įmonės klientams bei UAB „Saurida“ įmonės grupės darbuotojams; atkreiptas ieškovo dėmesys, kad laiku be svarbių priežasčių nepateikus pasiaiškinimo, drausminė nuobauda gali būti skirta be atskiro įspėjimo. Dokumente yra ranka įrašytas prierašas, kad „įsakymas yra įduotas, pasirašyti atsisakė“, tai savo parašais patvirtino vykdantysis direktorius M. I., ekonomistė – kontrolierė V. B., autoplovyklų projektų vadybininkas R. I. bei A. B. (1 t., b.l. 56). Tai, kad ieškovui buvo įteiktas ir 2011-05-13 įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, tačiau ir ant šio dokumento ieškovas atsisakė pasirašyti, savo parašais patvirtino V.B., K.B., bei D.L. (1 t., b.l. 57). Be to ieškovas pats nurodo, kad 2011-05-13 ginčijamą įsakymą gavo elektroniniu paštu. Kadangi ieškovas buvo atleistas iš darbo 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, t.y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, ieškovo nurodyta aplinkybė, kad anksčiau jam nebuvo paskirta drausminė nuobauda, neturi teisinės reikšmės.
Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, jog darbo sutarties 10.5. punkte numatyti įsipareigojimai yra neprivalomi darbuotojui. Pažymėtina, jog nuoroda apie neprivalomumą yra suprantama, kaip nebūtinai įtrauktina į darbo sutartį. Pasirašius darbo sutartį, kurioje aptartos papildomos teisės ir pareigos, jos tampa privalomos abiems sutarties šalims. Teismas pripažino, kad ieškovas pažeidė Darbo sutarties 10.5 p. numatytus įsipareigojimus, ir dėl to darbdavys pagrįstai prarado pasitikėjimą darbuotoju, t.y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas. Dėl nurodytų priežasčių minėti darbo drausmės pažeidimai (informacijos apie įmonę teikimas kitiems asmenims, neturint įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, neigiamų ir melagingų atsiliepimų skleidimas apie UAB „Saurida“, jos vykdomą veiklą) laikytini šiurkščiais.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas teismui nepateikė nei darbo tvarkos taisyklių, nei ieškovo pareiginės instrukcijos, todėl laikė, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovas privalėjo vykdyti būtent personalo direktorės nurodymus vykti į Mažeikius, pateikti projektus, t.y. duomenų apie pavaldumą; įrodymais nepatvirtinta, kokias ataskaitas ir už kokį laikotarpį ieškovas privalėjo rengti.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš atsakovo 2011-05-13 įsakymo Nr. 27 šalintinas ieškovo A. D. atleidimo pagrindas pagal DK 235 str. 2 d. 2 p., likusioje dalyje atsakovo įsakymas paliktinas galioti ir laikytina, kad ieškovas iš darbo atleistas už šiurkštų vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimą pagal DK 235 str. 2 d. 11 p., todėl ieškinys dalyje dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo nepagrįstu yra atmestinas.
Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas pripažino, jog su ieškovu atsakovas atsiskaitė visiškai, t.y. sumokėjo jam priklausantį darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, todėl reikalavimai priteisti nesumokėtą darbo užmokestį, bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, yra atmestini. Kadangi yra atmestinas ieškovo reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, reikalavimai priteisti išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, taipogi neturtinę kompensaciją, yra netenkintini.
2010-05-27 šalys, t.y. UAB „Saurida“ ir šios įmonės darbuotojas A. D. sudarė sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui laikinai, už užmokestį įmonės tikslams naudoti automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir suteikti to automobilio vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas tiekti kurą ir mokėti 800 Lt dydžio nuomos mokestį per mėnesį. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nesumokėtą nuomos mokestį už 2011 m. balandžio ir gegužės mėnesius. Atsakovas UAB „Saurida“ teismui nepateikė įrodymų, kad nuomos mokestis ieškovui už 2011 m. balandžio ir gegužės mėnesius yra sumokėtas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai, bei nustatytais terminais (CK 6.38 str. 1 d.), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 str.), todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl nuomos mokesčio priteisimo už 2011 m. balandžio ir gegužės mėnesius, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas A.D. iš darbo buvo atleistas 2011-05-13, t.y. išdirbo tik pusę gegužės mėnesio, tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo UAB „Saurida“ 1200 litų nuomos mokesčio įsiskolinimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo UAB „Saurida" neteisėtu, priteisti iš UAB „Saurida" nesumokėtą darbo užmokesčio likutį, kompensacijos už nepanaudotas atostogas likutį, išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį (1200 Lt/mėn.) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki pilno atsiskaitymo datos, priteisiant 0,07 % delspinigius, susijusius su darbo santykiais. Priteisti iš UAB „Saurida" neturtinę kompensaciją - 5000 Lt. Priteisti 102 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovui. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ieškovo nuomone, teismas klaidingai vertino ir laikė melagingos informacijos teikimu UAB„Hansab" darbuotojui T.V., o būtent, A.D. el.laiške T.V. buvo paaiškinta, kad UAB,, Saurida" kuras dažnai būna nekokybiškas dėl techninio įrangos nusidėvėjimo bei benzovežių vairuotojų kuro žarnų sumaišymo išpilant kurą degalinėse. Kad šis faktas yra tikrovę atitinkanti informacija patvirtina priedas prie skundo Nr. 1 - 2010-08-09 UAB „Saurida" Lazdijų degalinės vadovės R.G. paaiškinimas dėl kuro trūkumo, kuriame ir išdėstytos kuro sumaišymo aplinkybės. Apeliantas nurodė, kad nebuvo pasirašytinai ar kitaip supažindintas su savo pareigine instrukcija, darbo vidaus taisyklėmis, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl darbuotojui pritaikytos neadekvačios ir griežčiausios drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo teisėtumo. Esant šioms sąlygoms, darbuotojui negali būti skiriama jokia drausminė nuobauda.
Nors teismas konstatuoja, jog atsakovas už balandžio mėn. ieškovui išmokėjo 636,31 Lt, už gegužės mėn.- 990,12 Lt bei 863,24 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tai yra formalus, bet ne objektyvus atsiskaitymo įvertinimas. Teismui buvo pateikti banko išrašai su sumomis, iš kurių akivaizdu, jog sumos buvo mokamos visada vienodos- t.y. 1200 alga bei 800 panauda už automobilį, kas bendroje sumoje sudaro 2000 Lt mėnesinę algą. Atsakovas pateikė atsiskaitymo lapelius, iš kurių matyti, kad atlyginimai atleidimo dieną buvo sumokėti už du mėnesius, t.y atsakovas visada vėlavo mokėti einamąjį atlyginimą vienu mėnesiu.
Ieškovo nuomone teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė 102 litus bylinėjimosi išlaidų. Tai yra neadekvati suma, nes šios sumos didžiąją dalį sudaro dokumentai, kurie yra nereikšmingi bylai, o būtent teismo posėdžio metu atsakovo liudytoja D.S. teismui paaiškino, jog A.D. pateikė daugybę skundų valstybinėms institucijoms, kurios prižiūri naftos prekyba besiverčiančių bendrovių veiklą ir tų skundų turinys gali būti reikšmingas. Taip yra sąmoningai suklaidintas teismas, nes minėti skundai buvo surašyti po ieškovo atleidimo iš darbo, minėtų skundų argumentai iš dalies pasitvirtino. Šie dokumentai visiškai neturėjo reikšmės ieškovo atleidimo iš darbo bylai išspręsti, todėl ieškovas neturi pareigos mokėti už teismo išreikalautus dokumentus, kurie nesusiję su byla. Dėl šios priežasties ši suma priteistina iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad ieškovo apeliacinei instancijai pateikiami dokumentai yra visiškai nesusiję su byla. Pažeidimas buvo padarytas teikiant informaciją pašaliniams asmenims, neturint įmonės leidimo, tad nėra svarbu, koks yra informacijos turinys, svarbu pats informacijos perdavimo be įmonės leidimo faktas. A.D. dirbo vindikacijos padalinio vadovu, jis neturėjo nei teisės, nei pareigos, nei įmonės suteiktų įgaliojimų pateikinėti pašaliniams asmenims informaciją, susijusią su UAB „Saurida" veikla. Pateikiami dokumentai neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, jie pateikiami tik apeliacinės instancijos teismui, todėl papildomus dokumentus teismas turėtų atsisakyti priimti. UAB „Saurida" pateikė pakankamai dokumentų, pagrindžiančių atsiskaitymo faktą: 2011 m. kovo, balandžio, gegužės mėn. darbo laiko žiniaraščius, atlyginimo lapelius, ataskaitą apie neišnaudotas ataskaitas ir pan. A.D.skiriamas priedas buvo susijęs su veiklos rezultatais, o ne su drausminių nuobaudų buvimu/nebuvimu. Bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš ieškovo proporcingai pagal atmestų reikalavimų dalį. Prašė netenkinti ieškovo apeliacinio skundo.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 1200,00 Lt nuomos mokesčio priteisimo ir/arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad ieškininis reikalavimas dėl 1200,00 Lt nuomos mokesčio priteisimo buvo išnagrinėtas pažeidžiant LR CPK 32 str. nuostatas, kurios numato, jog šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. 2010-05-27 Transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarties Nr.l82-TR-10-N 3.1 str. šalys numatė, jog „Iškilus ginčams, pretenzijoms, abi sutartį pasirašiusios pusės sprendžia juos tarpusavio derybomis. Jei nėra galimybių išspręsti tarpusavio susitarimu, abi pusės turi teisę kreiptis į teismą pagal Nuomininko buveinės vietą". Nuomininko, t.y. UAB „Saurida" buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini), tad ieškininis reikalavimas turėjo būti išskirtas į atskirą bylą ir perduotas nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui. Teismo sprendime nėra motyvuota, kodėl nebuvo patenkintas UAB „Saurida" prašymas išskirti reikalavimą į atskirą bylą ir perduoti jį nagrinėti pagal teismingumą, tad tokiu būdu buvo atimta atsakovo įmonės teisė į išsamų bei visapusišką bylos nagrinėjimą. Priteisiant 1200,00 Lt nuomos mokestį iš UAB „Saurida" buvo neatsižvelgta į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t.y., neatsižvelgta į faktą, jog UAB „Saurida" turi priešpriešinių reikalavimų A.D., susijusių su Transporto nuomos sutarties vykdymu. Priešieškinio padavimas būtų apsunkinęs teisminį procesą, prailginęs darbo bylos nagrinėjimo trukmę, todėl atsakovas prašė išskirti reikalavimą dėl transporto nuomos į atskirą bylą, suteikiant šalims galimybę pateikti visus turimus įrodymus, įskaitant liudytojų iškvietimą ir pan. Tiek 2012-01-09, tiek 2012-02-13 teismo posėdžio metu atsakovas akcentavo, jog UAB „Saurida" priešpriešiniai reikalavimai A.Dambrauskui kyla iš to, jog darbuotojas paskutinėmis dienomis prieš atleidimą iš darbo įsipylė iš UAB „Saurida" priklausančių degalinių kuro (117,19 litrų A95 benzino) už 544,72 Lt. Pagal Sutarties 2.1.7str. nuomotojas privalo apmokėti už tą iš bendrovės įsipilto kuro kiekį UAB „Saurida" nustatytomis kainomis, kurio nuomotojas nepagrindė pagal kelionės lapus. A.D. nepateikė kelionės lapų ir nepagrindė 117,19 litrų benzino sunaudojimo, tad privalėjo apmokėti įmonei 544,72 Lt už įsipiltą kurą. Kadangi nėra pateikta kelionės lapų už 2011 m. gegužės mėn., akivaizdu, jog įmonės interesais A.D. tą mėnesį nevyko, tad teismas nepagrįstai priteisė nuomos mokestį už 2011 m. gegužės mėn. Ieškinio pareiškime A.D. teigia, jog savo asmeninio transporto naudoti atvykimui į Mažeikius negali, nes jis yra autoservise. Kadangi A.D. nuosavas automobilis, t.y. FORD FOCUS, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) buvo autoservise, ieškovas negalėjo teikti nuomos paslaugų įmonei, tad negalėjo gauti nuomos išmokas. Teismas netyrė ir nesiaiškino, kiek laiko automobilis buvo autoservise, siekiant nustatyti, kiek dienų A.D. neteikė transporto nuomos paslaugų. Transporto nuomos sutartis nutrūko tą pačią dieną, kuomet buvo atleistas A.D., t.y. 2011-05-13, tad teismo priteistas 1200 Lt nuomos mokestis yra per didelis: už 2011 m. balandžio mėn. paskaičiuota 800,00Lt, už 2011 m. gegužės mėn. 400,00 Lt. Ši suma neatitinka elementarių paskaičiavimų, nes už 13 dienų galėjo būti priteista tik 335,48 Lt, o ne 400,00 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Ieškininis reikalavimas dėl 1200,00 Lt transporto nuomos mokesčio priteisimo buvo išnagrinėjamas darbo byloje, tačiau šis reikalavimas nėra susijęs su darbo santykiais, tad laikytinas savarankišku turtiniu reikalavimu, ir nuo 1200,00 Lt privalėjo būti sumokėtas 3proc. žyminis mokestis. Vadinasi, teismas nepagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą dėl 1200,00 Lt nuomos mokesčio priteisimo, užuot palikęs nenagrinėtu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad atsakovo argumentas, jog nagrinėjant bylą buvo pažeistos LR CPK 32str. nuostatos yra nepagrįstas, nes atsakovas viešai savo interneto svetainėje deklaruoja dvi savo buveines, kurių viena yra V(duomenys neskelbtini), o ši teritorija yra teisminga būtent Vilniaus rajono apylinkės teismui, todėl ir ieškininiai reikalavimai buvo pateikti nepažeidžiant Transporto nuomos sutarties Nr.l82-TR-10-N 3.1 str. Tiek dirbant įmonėje „Saurida", tiek bylos nagrinėjimo metu buvo aišku ir nustatyta, kad nuomos mokestis už automobilį yra pareiginio atlyginimo dalis. Pažymėjo, kad be Vindikacijos padalinio vadovo pareigų, ieškovas ėjo ir vairuotojo pareigas pagal transporto nuomos sutartį, o tai yra neatsiejama būtent darbo santykių dalis, tarp Vindikacijos padalinio vadovo pareigų ir tarp vairuotojo pareigų yra priežastinis ryšys, nes Vindikacijos padalinio vadovas degalinių tikrinimus bei kitas užduotis vykdė naudodamas savo automobilį, o būtent dirbo ir vairuotoju tuo pačiu metu.
Atsakovo teiginiai dėl priešieškinio reikalavimų yra atmestini bei nebuvo svarstyti teisme dėl savaime suprantamų priežasčių- atsakovas nepateikė priešieškinio. Teiginiai dėl apsunkinto ir prailginto bylos nagrinėjimo taip pat vertintini kritiškai, nes LR teismuose bylos nagrinėjamos tiek laiko, kiek reikia objektyviam sprendimui priimti.
Atsakovo argumentai dėl žyminio mokesčio taip pat atmestini, nes yra akivaizdu ir teismas nusprendė, jog nuomos mokestis susijęs su darbo santykiais, darbuotojas pagal LR CPK 83 str. yra atleidžiamas nuo tokio mokesčio. Pažymėtina, kad nuomos mokestis už automobilį nėra joks savarankiškas turtinis reikalavimas, nes būtent tokį atlyginimo mokėjimo būdą taikė atsakovas, nenorėdamas darbo sutartyje rodyti visos atlyginimo pinigų sumos bei norėdamas apsunkinti darbuotojo padėtį ginčų atveju.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Pirmosios instancijos teismas ieškovo veiksmus, kuriais jis teikė informaciją apie įmonę kitiems asmenims, neturint įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, įvertino kaip šiurkščius darbo pažeidimus pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, pripažinęs, kad buvo skleidžiami neigiami ir melagingi atsiliepimai apie įmonę UAB „Saurida“ bei jos vykdomą veiklą. Ieškovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad visa paskleista informacija atitinka tikrovę, todėl tokios informacijos pateikimas kitiems asmenims nelaikytinas pakankamu šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui konstatuoti.
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2011-05-11 jis elektroniniu paštu persiuntė UAB „Hansab“ darbuotojui T. V. prisegtą „Creditinfo“ finansinę ataskaitą apie UAB „Saurida“ ir laiške pranešė, kad jis įmonėje UAB „Saurida“ dirba paskutines dienas ir dėl ateityje (kitoje įmonėje) galimo bendradarbiavimo pateikia informaciją, prideda finansinę ataskaitą. Laiške nurodoma, kad iš esmės UAB „Saurida“ bankrutuoja, laukia restruktūrizavimo, perrašomas turtas, kuris neužstatytas, automobiliai. Dėl šių priežasčių siūlo nesutikti dėl jokio bendradarbiavimo ateityje, nes neatgaus pinigų ir kuro. Siūlo UAB „Saurida“ kurą piltis atsargiai, sustojus automobiliui, pataria būtinai turėti čekį ir būtinai daryti kuro kokybės testą. Nurodo, kad kuras iš Mažeikių naftos yra geras, bet transportuojant senuose benzovežiuose dėl techninių problemų ir nusidėvėjimo jis susimaišo, taip pat vairuotojai dažnai supainioja žarnas išpildami dyzeliną ir benziną, ir tokiu atveju tą nekokybišką kurą išsiurbia iš rezervuarų ir išvežioja mažais kiekiais į kitas degalines ir sumaišo su geru. Laiške taip pat teigiama, kad laikymo sąlygos tragiškos ir kuras gali būti su nuosėdomis, lietaus vandeniu, kuris patenka per tarpines, nes jos nekeičiamos.
Apelianto argumentai, kad visos minėtame laiške nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę ir tai patvirtina jo į bylą pateikti įrodymai, nelaikytini pagrįstais. Pateiktas į bylą UAB „Saurida“ paaiškinimas dėl kuro trūkumo fiksuoja tam tikros rūšies kuro trūkumą, lyginant jo kiekį talpyklose prieš naujai atvežto kuro išpylimą ir likutį po išpylimo, nurodo, kad sustabdyta prekyba kuru, kurio tankis skyrėsi nuo dokumentuose nurodytų, kad kuro likučiai buvo sumaišyti ir kuro skirtumai buvo skaičiuojami įvertinus 3 procentus ir nurašyti pagal inventorizacijos aktą (2t.b.l.47). Jokių duomenų apie ieškovo nurodytą kuro kokybę, kuri neatitiktų kokybiškam kurui keliamų reikalavimų ir juo būtų toliau prekiaujama, apie benzino ir dyzelino sumaišymą, apie tragišką kuro kokybę dėl jos sumaišymo su vandeniu, nuosėdomis ir prekybą tokiu kuru minėtame rašte nėra kalbama. Pateikiamame Lazdijų degalinės inventorizacijos akte taip pat nėra informacijos apie tai, kad kurai buvo sumaišyti, o dėl nekokybiško kuro iškilę neatitikimai bei trūkumai nurašomi natūraliai netekčiai (2t.b.l.49). Apelianto skunde daroma išvada, kad tai yra sąmoningas dokumentų klastojimas taip pat nėra niekuo grindžiama. Tuo tarpu Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-06-28 rašte (2t.b.l.8-9) nurodyta, kad atlikto tyrimo patikrinimo metu nustatyta, jog tikrintose degalinėse esančios naftos produktų talpyklos yra saugios naudoti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių elektroniniuose laiškuose T. V. nurodytas aplinkybes, tokie pranešimai pagrįstai laikyti ne tik neigiamais, tačiau ir melagingais pranešimais. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš minėtų laiškų turinio T. V. akivaizdu, kad ieškovas siekė sudaryti neigiamą požiūrį į įmonę, kurioje tuo metu dirbo, ragino nebendradarbiauti su UAB „Saurida“, kad informacija buvo persiunčiama ne darbdavio interesais, o ieškovui siekiant galimo bendradarbiavimo ateityje (kitoje įmonėje). Esant tokiai padėčiai, pripažintina, kad darbdavio interesai yra iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t.y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas, o tai sudaro pagrindą darbo pareigų pažeidimą kvalifikuoti kaip šiurkštų (DK 235 str. 2 d.).
Apelianto argumentai, kad darbo sutarties 10.5 punkte numatyti darbuotojo įsipareigojimai apsunkina jo padėtį prieš darbdavį, nes darbuotojas neturi galimybės tuos punktus pasirinkti ar derinti su įmonės vadovybe dėl jų koregavimo, atmestini kaip neteisėti. Darbo kodekso 94 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Apeliantas tokių argumentų, kad darbo sutarties 10,5 punkte numatyti darbuotojo įsipareigojimai pablogina jo padėtį su ta, kurią nustato norminiai aktai, neteikia, o tai, kad, kaip nurodo apeliantas, analogiškus darbo sutarties šablonus su 10.5 punkte numatytomis sąlygomis pasirašo visi įmonės darbuotojai, neapsprendžia apelianto kaip darbuotojo padėties pabloginimo dėl nustatytų darbo sąlygų. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (DK 93 str.), o darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas (DK 94 str.1d.), kurias šalys gali ir privalo įsivertinti prieš jas pasirašydamos. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą išvadą, kad pasirašius darbo sutartį, kurioje aptartos papildomos teisės ir pareigos, jos tampa privalomos abiems sutarties šalims. Būtent minėtų darbo sutarties sąlygų pažeidimas buvo vertinamas dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, todėl apelianto nurodomos aplinkybės, kad ieškovas nėra pasirašęs darbo tvarkos taisyklių ar pareiginių instrukcijų nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas negalėjo padaryti tokių veiksmų, kurie vertintini DK 235 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Apeliantas prašė priteisti nesumokėtą darbo užmokesčio likutį, kompensacijos už nepanaudotas atostogas likutį, išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti, priteisiant 0,07 procento delspinigius, motyvuodamas, kad jo mėnesinė alga visą laiką buvo 1200 Lt ir 800 Lt už automobilio nuomą pagal sutartį. Byloje pateikti įrodymai, t.y. 2011 m. kovo, balandžio, bei gegužės mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, šio laikotarpio atsiskaitymo lapeliai, ataskaita apie neišnaudotas atostogas, bei pažyma apie priskaičiuotą ar išmokėtą darbo užmokestį, bei kitas išmokas (1 t., b.l. 58-65), patvirtina, jog per minėtą laikotarpį ieškovui buvo suteiktos 7 dienos atostogų, už 2011 m. balandžio mėnesį, jam išmokėta 636,31 Lt darbo užmokesčio (priedas nebuvo mokamas), už 2011 m. gegužės mėnesį - 990,12 Lt pagrindinio atlyginimo (priedas prie atlyginimo nebuvo mokamas), bei 863,24 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas (14 dienų). Iš 2011-11-16 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, jog atsakovo nurodyti atostoginiai - 328,24 Lt, buvo sumokėti 2011-03-25. Priedo prie atlyginimo nemokėjimo klausimas nebuvo ieškovo ginčijamas, o apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad darbdavys neatsiskaitė su atleidžiamu iš darbo darbuotoju.
Apelianto argumentai dėl nepagrįsto ir neteisėto 102 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestini, nes jie buvo priteisti ne už teismo išreikalautus į bylą dokumentus, kaip teigia ieškovas, o už turtinį reikalavimą, kurį teismas išnagrinėjo ir dėl jo priėmė sprendimą, motyvuose pažymėdamas, kad priteisiamos išlaidos dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo. Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami darbuotojai dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. Ieškovo reikalavimas priteisti 1600 Lt už automobilio nuomą pagal 2010-05-27 Transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį nėra reikalavimas iš darbo santykių, todėl jis turėjo būti apmokamas kaip turtinis ginčas nuo ieškinio sumos pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t.y. 138 Lt. Ieškovo turtinį reikalavimą patenkinus iš dalies, bylos šalims tenkančios bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, priteisiant šias išlaidas valstybės naudai, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovas nebuvo sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumos.
Atsakovo UAB „Saurida“ apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, kylantį iš 2010-05-27 Transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarties, pažeidė sutartinio teismingumo taisykles, atmestinas. Bylos medžiaga patvirtina, kad automobilio nuomos santykiai buvo susiklostę dėl to, kad įmonės darbuotojas galėtų naudoti asmeninį transportą darbo reikalams, kad darbo metu jį būtų galima naudoti įmonės reikmėms. Tai patvirtino atsakovas atsiliepime į ieškinį, tą pagrindžia ir sutarties sudarymo ir jos nutraukimo laikas. Todėl teismas, išnagrinėdamas visus pareikštus iš darbo santykių kylančius ir glaudžiai su darbo santykiais susijusius reikalavimus vienoje byloje, kurioje 2011-10-04 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo pasisakyta dėl atsakovo buveinės ir bylos teismingumo (civ.b.Nr.2S-1796-160/2011), nelaikytinas pažeidusiu 2010-05-27 Transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartyje nustatyto sutartinio teismingumo. Visų pareikštų reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje neatima iš atsakovo teisės ir neriboja pareigos teikti būtinus įrodymus tiek atsikirtimams į ieškinį pagrįsti, tiek reikšti priešieškinio reikalavimus (CPK 142 str.,143 str.). Tačiau kaip nustatyta iš teismo posėdžių protokolų, tik 2012-02-13 protokolo baigiamosiose kalbose yra fiksuojamas atsakovo prašymas išskirti reikalavimą dėl nesumokėto nuomos mokesčio į atskirą bylą, nes atsakovas turi priešpriešinių reikalavimų. Pažymėtina, kad šalys neprieštaravo, jog byla 2012-02-13 teismo posėdyje būtų nagrinėjama nuo tos procesinės padėties, kurioje buvo užbaigta 2012-01-09 teismo posėdžio metu, o jo metu tik fiksuotas atsakovo prašymas dėl minėto reikalavimo išskyrimo į atskirą bylą. Todėl vertintina, kad atsakovas, atvykęs į 2012-02-13 teismo posėdį ir neprieštaravęs, kad byla būtų toliau nagrinėjama nuo bylos įrodymų tyrimo, akivaizdžiai žinodamas, kad bus nagrinėjami visi pareikšti reikalavimai, privalėjo įsivertinti, kad byloje ne tik nėra jo pareikšto priešieškinio, kuriuo jis galėtų apginti savo pažeistas teises, bet net nėra pateiktų įrodymų, kuriais atsakovas galėtų grįsti savo atsikirtimus į pareikštą reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad iš atsakovo buvo atimta teisė į išsamų ir visapusišką bylos išnagrinėjimą, kad nebuvo atsižvelgta į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus ir atitinkamai priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl nuomos mokesčio priteisimo. Pažymėtina, kad atsakovas ir po ginčijamo sprendimo priėmimo turi galimybę reikšti savarankiškus reikalavimus dėl apeliaciniame skunde nurodomo A. D. įsiskolinimo įmonei, vykdant pasirašytą sutartį dėl automobilio nuomos.
CPK 86 straipsnis, numatantis žyminio mokesčio primokėjimą, iš esmės numato galimybę nesumokėtąją žyminio mokesčio dalį sumokėti papildomai pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. Nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimo metu teismas nenustatė, kad dalis reikalavimų yra turtinio pobūdžio, už kurį ieškovas turi sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, neįpareigojo ieškovo sumokėti žyminį mokestį. Ta aplinkybė, kad reikalavimas buvo išnagrinėtas ir už jį mokėtinos žyminio mokesčio sumos buvo paskirstytos proporcingai tarp šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 270 str. 5d. 3p.), nesudaro pagrindo vertinimui, kad buvo priimtas neteisingas sprendimas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, apeliacinių skundų argumentai nepripažintini pagrįstais, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.