- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- A6.-15-486/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02328-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Onai Baranauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo UAB „K.“ vadovui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. K., būdamas UAB „K“. vadovas ir žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei nuo 2013-10-01, kadangi Bendrovė tapo nemoki po to, kai susidarė mokestinė nepriemoka 9248,94 eurų. Tokiais savo veiksmais jis neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Šiais savo veiksmais V. K. padarė LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
V. K. į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai. Duomenų apie svarbias neatvykimo priežastis negauta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant V. K. dalyvavimo teismo posėdyje buvo skirtas ir jo atvesdinimas, tačiau gauti pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kad to nepadaryti nepavyko (b. l. 31-32). Be to siųsti pranešimai apie posėdžius ir visais įmanomais įmonės elektroniniais laiškais (b. l. 34-35). Taip pat V. K. gyvenamuoju adresu, deklaruotu, įmonės adresu (b. l. 38-42), bei iš VMI gautu nauju el. pašto numeriu (b. l. 59). 2019 m. sausio 23 d. iš elektroninio pašto buvo gautas atsakymas, kad dalyvaus (b. l. 60). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. K. sąmoningai atsisakė dalyvauti procese, apie kurį jam žinoma, dėl ko administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant (LR ANK 630 straipsnis).
Teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė O. Baranauskienė paaiškino, kad palaiko savo pareiškimą ir prašė paskirti V. K. administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Pareiškime išdėstyti visi motyvai ir pagrindai, dėl ko tikslinga skirti nuobaudą.
V. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą įrodyta ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga.
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimo matyti, kad vadovaujantis 2018 m. liepos 10 d. mokestinės nepriemokos balansu UAB „K.“ turi 13 204,37 eurų įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetams. Pelno mokestis susidarė nuo 2013 m. spalio 1 d., pridėtinės vertės mokestis nuo 2014 m. spalio 27 d., gyventojų pajamų mokestis nuo 2014 m. vasario 17 d. įstatymu nustatytų mokėjimo termino. UAB „K.“ mokestinės nepriemokos valstybei nesumoka jau daugiau kaip ketverius metus. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirašė 2014 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 320A-74035 išieškoti 16 251,10 eurų mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto. Šis sprendimas yra vykdomas antstolio Dariaus Stakeliūno kontoroje. Šis sprendimas yra neįvykdytas ir mokestinė nepriemoka neišieškota. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirašė antrą 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-85808 išieškoti 2 674,17 eurų mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto. Šis sprendimas yra vykdomas antstolio M. D. kontoroje. Šis sprendimas yra neįvykdytas ir mokestinė nepriemoka neišieškota. Peržiūrėjus Valstybės įmonės „Regitra“ duomenis, nustatyta, kad UAB „K.“ vardu yra registruota viena transporto priemonė, kuri išregistruotos, jai draudžiama dalyvauti viešame eisme. Patikrinus Valstybinės įmonės „Registrų centras“ viešą nekilnojamojo turto registrą, nustatyta, kad UAB „K.“ nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi. Antstolių informacinės sistemos vieningo vykdomųjų dokumentų sąvado duomenimis UAB „K.“ atžvilgiu yra vykdoma vienuolika vykdomųjų bylų įvairių kreditorių naudai, pagal kurios išieškoma suma sudaro 21 744,95 eurų. Finansinės ataskaitos UAB „K.“ viešajam registrui pateiktos už 2012 metus. Pagal UAB „K.“ balansą už 2012 metus bendrovė turi turto iš viso už 216 652 eurų (748 057 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 944,00 eurų. Pagal pelno (nuostolio) ataskaitą už 2013 metus bendrovė turėjo 6 736 eurų nuostolį. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018 m. liepos 12 d. viešais duomenimis UAB „K.“ darbuotojų nėra, skolos valstybinio socialinio draudimo fondui sudaro 2 770,66 eurų (b. l. 3-4).
Iš Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. spalio 1 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto matyti, kad priskaičiuota 16251,10 eurų mokestinė nepriemoka, kurią prašoma sumokėti (b. l. 12).
Iš Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. balandžio 29 d sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką matyti, kad bendra priskaičiuota suma 2674,17 eurų (b. l. 14).
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi UAB “K.” iškelta bankroto byla. Nutartis motyvuojama tuo, kad Patikrinus VĮ Registro centre esančius duomenis, nustatyta, jog paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus UAB „K.“ pateikusi VĮ Registrų centrui už 2012 m., įmonė įregistruota 1996 m. Remiantis VĮ „Registrų centras“ esančiu įmonės balansu už 2012 metus, UAB „K.“ turtas sudarė 216 652,28 eurų (748 057 Lt), iš kurio trumpalaikis turtas sudarė – 179 320,84 eurų (619 159 Lt), atsargos, nebaigtos vykdyti sutartys- 86 601,89 eurų (299 019 Lt), per vienerius metus gautinos sumos – 63 784,75 eurų (220 236 Lt). Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 110 402,86 eurų (381 199 Lt). Remiantis pelno (nuostolių) ataskaita- įmonė 2012 m. turėjo pelno 91 863,13 eurų (317 185 Lt) sumoje. VSDFV duomenimis įmonėje apdraustų asmenų nėra, skola sudaro 2 770,66 eurų. Taip pat įmonė neturi nekilnojamojo turto, o sprendžiant pagal VĮ „Regitra“ duomenis, atsakovo vardu nėra įregistruota transporto priemonių. Ieškovo tvirtinimu, antstolių informacinės sistemos vieningo vykdomųjų dokumentų sąvado duomenimis UAB „K.“ atžvilgiu yra vykdoma vienuolika vykdomųjų bylų įvairių kreditorių naudai, pagal kurios išieškoma suma sudaro 21 744,95 eurų. Atsižvelgiant į šiuos nustatytus duomenis, nėra pagrindo manyti, kad įmonė vykdo veiklą, todėl teismas sprendžia, jog tokia bendrovė laikytina nemokia. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas sprendžia, jog byloje surinktų duomenų pakanka, kad daryti išvadą, jog UAB „K.“ neturi galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais, kadangi yra nemoki bendrovė (LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis) ir rentabilios veiklos nevykdo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, UAB „K.“ keltina bankroto byla ir skirtinas administratorius (LR ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas). (b. l. 15-16).
Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB “K.” vienintelis akcininkas –vadovas V. K. (b. l. 5-8).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokios iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą.
Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. Aktualioje šios straipsnio dalies redakcijoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje pripažįstama, kad, norint įmonės vadovą ar kitus asmenis pagal kompetenciją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017).
Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje esančius įrodymus: VMI pateiktus duomenis, Apygardos teismo nutartį, registro centro duomenis, kitą bylos medžiagą.
Byloje neginčijamai įrodyta, kad V. K., būdamas UAB „K.“ vadovas ir žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei nuo 2013-10-01, tačiau to nepadarė, nepagrįstai tęsdamas įmonės veiklą ir tokiu būdu padarydamas administracinį nusižengimą numatytą LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Dėl nuobaudos skyrimo.
V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 1400 eurų iki 3000 eurų. V. K. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingesnių LR ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Tačiau pagal tą patį LR ANK straipsnį kvalifikuotas administracinis nusižengimas kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi pagal savo padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos žalos dydį, pažeidėjo elgesį ir kt.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertinama V. K. asmenybė, kad jis nedirbantis, duomenų apie baustumą administracine tvarka byloje nėra, remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
nutaria:
V. K., gim.( duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį – A6-15-486/2019.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (LR ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka