- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-27
- Bylos Nr.
- BIK-422/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20422-2023-0
- Teisėjai
- Arūnas Budrys (pirm.), Eligijus Gladutis, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- S. L.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios S. L. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties priėmimo bei prašymo sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kasaciniu skundu nuteistoji S. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutartį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), ultima ratio (kraštutinės priemonės) principų pažeidimus, nepakankamai motyvavo priimtus procesinius sprendimus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas atkartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, kas reiškia, kad apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas. Kasatorė kaltės nepripažino, todėl teismai, vertindami įrodymus, neturėjo apsiriboti suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų G. R. ir V. G. parodymais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė S. L. parodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nemotyvavo, kokie įrodymai pagrindžia kasatorės kaltę. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik konstatavimu, kad S. L. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šiaulių apygardos teismui netenkinus bankroto administratoriaus V. G. pareiškimo dėl baudos skyrimo S. L. dėl tariamai pateiktų ne visų dokumentų, teismas 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-136-372/2023 atmetė V. G. skundą ir konstatavo, jog S. L. jam perdavė visus turimus dokumentus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsniu, žemesnės instancijos teismai privalėjo remtis minėta civiline byla.
Aplinkybę, kad kasatorė, kaip MB „Lab renginiai“ vadovė, būdama atsakinga už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, šios pareigos nevykdė, teismai grindė prielaidomis. Tai, kad S. L. perdavė V. G. turimus bendrijos dokumentus, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Teismai nevertino aplinkybės, kad tarp MB „Finmeka“ ir MB „Lab renginiai“ sudaryta finansinės apskaitos sutartis buvo sustabdyta, o ne nutraukta. S. L. negalėjo netinkamai organizuoti ir tvarkyti finansinės apskaitos, kadangi finansinę apskaitą tvarkė minėta bendrija, o vėliau – V. G. Esant nepašalintoms abejonėms, apeliacinės instancijos teismas privalėjo byloje atlikti įrodymų tyrimą.
V. G. atliko dalį Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 17-19 punktuose, 129-130 straipsniuose numatytų teisių ir pareigų – organizavo MB „Lab renginiai“ apskaitą, teikė tikrovės neatitinkančias ataskaitas VMI. V. G. nereikalavo bendrijos buhalterinių dokumentų iš MB „Finmeka“, iš kitų fizinių ir juridinių asmenų, neteikė ataskaitų registrams, nes S. L. prasidėjus nemokumo procesui buvo nušalinta nuo bendrijos valdymo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmiausia MB „Lab renginiai“ buvo pripažinta bankrutavusia, o tik po to paaiškėjo, kokie mokesčiai VMI nebuvo sumokėti, neatitinka tikrovės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. G., tapęs bendrijos administratoriumi, tvarkė finansinę apskaitą, siekdamas greičiau pabaigti bankroto procedūrą, ir pateikė VMI tikrovės neatitinkančias deklaracijas. Tačiau žemesnės instancijos teismai šių aplinkybių nevertino.