Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei I. G., išnagrinėjo A. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, A. Š. gamybinės prekybinės įmonės savininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškėlė administracinę bylą A. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 50⁶ straipsnio l dalį dėl to, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. lapkričio 7 d. – 2014 m. gruodžio 9 d. atlikto operatyvaus patikrinimo duomenimis, nurodytais 2014 m. gruodžio 23 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08)-FR1042-1461, nustatyta, kad A. Š., būdamas A. Š. gamybinės prekybinės įmonės, įmonės kodas 170659289, buveinė (duomenys neskelbtini), vadovu laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo įmonei atliekant atsikaitymus su kreditoriais, nes A. Š. gamybinė prekybinė įmonė, būdama moki, tačiau skolinga 123788,98 Lt (atitikmuo eurais – 35851,77) valstybės biudžetui, atlikinėdama atsiskaitymus pirmenybę teikė paskesnės eilės kreditoriams ir per laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. jiems išmokėjo 178852,50 Lt (atitikmuo eurais – 51799,26), kurie buvo panaudoti tiekėjams, medžiagoms, atlyginimams sumokėti ir pan., tačiau pareigos padengti vis didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui nevykdė (2010-10-26 nesumokėta valstybei suma siekė 59114,52 Lt, t.y. 17120,75 Eur, o iki 2014-11-07 ji padidėjo dvigubai ir jau sudarė 123788,98 Lt, t.y. 35851,77 Eur), nes mokestinė nepriemoka buvo mažinama tik priverstine tvarka, atitinkamas sumas išieškant antstolio pagalba. Tokiu būdu A. Š. pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interesus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. teismo posėdyje pripažino padaręs pažeidimą, dėl to gailisi. Nurodė, kad taip elgėsi dėl susidariusių sudėtingų verslo sąlygų. Jis Valstybinės mokesčių inspekcijos buvo prašęs išdėstyti mokestinę nepriemoką keletui metų, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Kadangi įmonės sąskaitos areštuotos, nei vienam banke negali gauti paskolos, todėl ne iš piktos valios, o dėl susidariusios ūkinės – ekonominės bei sunkios finansinės padėties, pasirinko tokį elgesio modelį. Nurodė, kad 2006-2009 metais padarė keletą vadovavimo įmonei klaidų, nepavyko keli pirkimai, nes apgavo partneriai, įmonėje įvyko pora traumų, taip įmonė atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje. Padėčiai stabilizuoti prireikė keleto metų. Galimai ne visi sprendimai buvo teisingi, bet pavyko išsaugoti didžiausią įmonės turtą – darbuotojus. Iš įmonės deklaracijų matyti, kad po ilgų nesėkmių, 2013 metai buvo pelningi. Pats pagamino automatines akmens pjovimo stakles, baigia automatizuoti dar vienas stakles, įvairiais būdais didina pardavimus, tuo tarpu patikrinimą atlikusi institucija teigia, kad pagal piniginių lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2014-05-05 iki 2014-11-01 jo gamybinė – prekybinė įmonė turėjo galimybę pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybei, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kreditoriais ir darbuotojais. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įsitikinimu, atsiskaitydamas su darbuotojais, galiojančio įstatymo nepažeidė, nes, jo manymu, yra numatyta, kad su darbuotojais atsiskaitoma antroje eilėje. Paaiškino, kad įmonė kreditoriams apmokėjo tik svarbiausias išlaidas. Jis nusprendė pirmiausiai atsiskaityti su darbuotojais, nes suprato, kad dviejų dalykų t.y. mokėti atlyginimus ir visus mokesčius valstybei vienu metu nepavyks. Nurodė, kad jo įmonė ne tik tiesiogiai gamina ir parduoda paminklus, bet teikia ir eilę kitų paslaugų, nes žmonės perka ne tik paminklą, bet užsako ir betonavimo, paminklo pastatymo paslaugas. Iki paminklo pilno pastatymo yra daug procesų - statybos, montavimo, raidžių, kryželių atributikos, skaldelės, politileno ir kitų darbų, todėl, neįsigijus minėtų dalykų, parduoti paminklą, kaip daiktą, neįmanoma. Pažeidėjo įsitikinimu, institucijos pretenzijos dėl po 2014-05-05 jam įteikto mokesčių administratoriaus nurodymo atsiskaityti su valstybe, jo atsiskaitymas su UAB „Granito urmas“ yra nepagrįstas, nes jis apmokėjo sąskaitą už prekes, gautas 2014 m. kovo – balandžio mėnesiais neįsivaizduodamas, jog bus surašytas toks nurodymas. Įmonė turi rimtą strateginį planą kaip padengti įsiskolinimą valstybei. Jis niekada nepiktnaudžiavo bereikalingomis išlaidomis, nespekuliavo įstatymais, neskelbė bankrotų. A. Š. teigimu, šiai dienai įmonės gamybinės ir turimų medžiagų bei pačios produkcijos atsargos yra didelės, stabilios, jas reikia tik tinkamai realizuoti ir bus galima atsiskaityti su valstybės biudžetu. Prašo jam skirti kuo mažesnę nuobaudą.

Teismo posėdyje institucijos atstovė prašymą palaikė. Atstovė nurodė, kad nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiais, kad antrąja eile išmokėdamas atlyginimus darbuotojams, jis nepažeidė įstatymo nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, kadangi CK 6.930¹ straipsnyje labai aiškiai nurodyta. kad pirmąja ir antrąja eile turi būti išmokami mokesčiai pagal vykdomuosius dokumentus, tuo tarpu, A. Š. nėra pateikęs duomenų apie tai, kad jo įmonės darbuotojai yra prisiteisę iš įmonės lėšas ir vykdomi darbo užmokesčio išieškojimai pagal vykdomuosius dokumentus, kurie yra perduoti antstoliams, todėl išmokos darbuotojams dėl nemokėto darbo užmokesčio patenka į penktąją eilę. Atstovės nuomone, išmokėdamas darbo išmokas įmonės darbuotojams, A. Š. taip pat padarė pažeidimą, šis veiksmas jo padėties nelengvina. A. Š. įmonės mokestinė nepriemoka biudžetui šiuo metu yra likusi panašios apimties kaip ir buvo patikrinimo metu, t.y. sumažėjo tik iki 125000 Lt. Įmonėje atsiskaitoma grynaisiais pinigais per kasą, todėl valstybinė mokesčių inspekcija negali išsiieškoti šios mokestinės nepriemokos, o įmonei laviruojant grynaisiais pinigais, įmokos į biudžetą nepatenka.

Be A. Š. dalinio prisipažinimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, jo kaltę taip pat patvirtina ir teismo posėdyje išnagrinėti rašytiniai bylos įrodymai - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo, A. Š. gamybinės prekybinės įmonės balanso duomenys, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2010-10-05 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką, operatyvaus patikrinimo pažyma, kasos knygos ataskaitos, pinigų priėmimo kvitai, kasos išlaidų orderiai, įmokų balansai.

Lietuvos Respublikos CK 630¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Ankščiau nurodyti duomenys neginčijamai patvirtina, kad A. Š. gamybinės prekybinės įmonės vadovas A. Š., laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir yra baustinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, charakterizuojančius duomenis, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas teismo nustatytas aplinkybes. A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. Š. anksčiau neteistas, administracine nebaustas, kaltę iš esmės pripažino, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, su kitais kreditoriais, pažeisdamas mokėjimų eiliškumą, atsiskaitė ne piktybiškai, bet dėl to, kad reikėjo vykdyti ūkinę - ekonominę veiklą, kad įmonė nebankrutuotų. Esant šioms aplinkybėms, A. Š. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis - minimali bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹, 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

A. Š. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, skirti 1448,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.