- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-221-459/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00124-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. T.
- Pareiškėjas
- A. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. T. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Ž. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo R. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. Ž. kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku tvarkos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-31 nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, 4-uoju punktu susitarta dėl bendravimo su vaiku tvarkos.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepimu į prašymą prašo jį atmesti. Nurodo, kad jų nepilnametė dukra K. T. nejaučia prieraišumo mamai, nepuoselėja jai šiltų jausmų, apie ketverius metus jos nėra mačiusi, nenori jokio bendravimo su mama. Pareiškėja iki 2017 metų pabaigos nerodė jokios iniciatyvos bendrauti su dukra. Sprendimo vykdymas gali būti neįmanomas dėl vaiko nenoro bendrauti. Nurodo, kad pareiškėja dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi po to, kai jis kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškėjos A. Ž. prašymą tenkino – išdavė vykdomąjį raštą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 4-ojo punkto. Teismo motyvai:
3.1. Teismas nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios 4-uoju punktu susitarta dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ši nutartis įsiteisėjusi, pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą, o iš suinteresuoto asmens atsiliepimo darytina išvada, kad jų taikos sutarties 4-asis punktas yra nevykdomas. Suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl vaiko nenoro bendrauti gali patikrinti vykdomąjį dokumentą vykdysiantis antstolis. Be to, esant ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, šalys, norėdamos jį išspręsti, turi teisę kreiptis į teismą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą ginčo klausimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Suinteresuotas asmuo R. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau. Skundo motyvai:
Atsiliepimas
4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog pati pareiškėja daugiau nei ketverius metus nebuvo išreiškusi noro bendrauti su dukra K., nė karto nebuvo atvykusi su ja susitikti ir bendrauti. Be to, pareiškėja dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi po to, kai jis kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo.
4.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išklausyti ir pačios K. T. nuomonę dėl jos nenoro vykti pas motiną į (duomenys neskelbtini) miestą, o pirmosios instancijos teismo motyvas, kad vaiko nenorą bendrauti gali patikrinti vykdomąjį dokumentą vykdysiantis antstolis, yra visiškai nepagrįstas ir neargumentuotas.
4.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaiko interesus, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria vaikas priverstas bendrauti su pareiškėja, išvykęs iš jam įprastos aplinkos į aplinką, kuri jam yra nepažįstama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
7. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios 4-uoju punktu šalys susitarė:
„Dėl atsakovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos su dukra K. T., šalys susitaria taip:
4.1. poriniais metais atsakovė A. Ž. pasiims dukrą K. T. gruodžio 24 d. nuo 12 val. iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini) ir parveš dukrą po dviejų dienų - gruodžio 26 d. iki 17 val., į (duomenys neskelbtini)autobusų stotį;
4.2. neporiniais metais atsakovė A. Ž. pasiims dukrą K. T. iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini) gruodžio mėn. 28 nuo 12 val. ir parveš dukrą sausio mėn. 1 dieną iki 17 val., į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį;
4.3. neporiniais metais atsakovė A. Ž. pasiims iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), penktadienį prieš Šv. Velykas nuo 17 val. ir parveš dukrą pirmadienį iki 17 val., į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį;
4.4. atsakovė A. Ž. pasiims iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), dukrą K. T. penktadienį prieš Motinos dieną nuo 17 val. ir parveš dukrą sekmadienį iki 17 val. į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį;
4.5. atsakovė A. Ž. pasiims dukrą iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią penktadienį nuo 17 val., ir parveš dukrą sekmadienį iki 17 val. į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį;
4.6. kiekvienais metais birželio mėn. 18 d. nuo 12 val. atsakovė A. Ž. pasiims iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), dukrą K. T. ir parveš dukrą birželio 25 d. iki 17 val. į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį;
4.7. kiekvienais metais liepos mėn. 1 d. nuo 12 val. atsakovė A. Ž. pasiims iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), dukrą K. T. ir parveš dukrą liepos mėn. 8 d. iki 17 val. į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį;
4.8. kiekvienais metais rugpjūčio mėn. 1 d. nuo 12 val. atsakovė A. Ž. pasiims iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), dukrą K. T. ir parveš dukrą rugpjūčio mėn. 8 d. iki 17 val. į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį.
4.9. Atsakovė A. Ž. turi teisę pasiimti dukrą K. T. tik būdama blaivi.
4.10. Ieškovas R. T. įsipareigoja nedaryti jokių kliūčių atsakovės A. Ž. bendravimui su dukra K. T., nepiktnaudžiauti savo kaip tėvo teisėmis, pranešti SMS žinute A. Ž. apie dukters gyvenamosios vietos ar ugdymo/mokymo įstaigos, pakeitimą, informuoti apie dukters gydytojo parinkimą, pakeitimą, taip pat apie dukters sveikatos būklę, planuojamas dukters šventes, tėvų susirinkimus, numatomas keliones, ekskursijas ir pan.; A. Ž. turi teisę bet kada ir nekliudomai lankyti dukrą jos ugdymo/mokymosi, sveikatos priežiūros ir kitose įstaigose, dalyvauti tėvų susirinkimuose, renginiuose ir pan.“. Minėta nutartis įsiteisėjo 2014-01-13.
9. Taigi, taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku tvarkos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas, nustatęs iš suinteresuoto asmens atsiliepimo, jog teismo patvirtinta taikos sutartis nustatytomis sąlygomis nėra įvykdyta, nutarė išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 str.), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 3 d.). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
11. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-31 nutartimi patvirtinta taikos nėra įvykdyta, pagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą ir tokie teismo veiksmai atitinka teisinį reglamentavimą.
12. Apelianto argumentai, kad vykdomasis raštas pareiškėjai negali būti išduodamas, nes ji pati nevykdo šalių sudarytos taikos sutarties, negali būti priežastis pačiam apeliantui neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų taikos sutartimi. Akcentuotina, kad apeliantas nesikreipė į teismą, neprašė keisti nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl privalo vykdyti taikų susitarimą ir leisti bendrauti su vaiku taip, kaip susitarė su vaiko motina, pasirašydamas taikos sutartį (CK 6.983 str., CPK 646 str. 3 d.).
13. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išklausyti ir pačios K. T. nuomonę dėl jos nenoro vykti pas motiną į (duomenys neskelbtini) miestą, o pirmosios instancijos teismo motyvas, kad vaiko nenorą bendrauti gali patikrinti vykdomąjį dokumentą vykdysiantis antstolis, yra visiškai nepagrįstas ir neargumentuotas.
14. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog vaiko nenorą bendrauti gali patikrinti vykdomąjį dokumentą vykdysiantis antstolis, yra nepagrįstas, tačiau pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo negali būti peržiūrimos taikos sutarties sąlygos, todėl apelianto nurodytos aplinkybės dėl vaiko nenoro vykti į kitą miestą nėra reikšmingos. Šioje byloje nagrinėjant prašymą išduoti vykdomąjį raštą reikia nustatyti, ar apeliantas tinkamai vykdo teismo patvirtintą taikos sutartį, ir nustatęs, kad jos tinkamai nevykdo, ką pripažino pats apeliantas teigdamas, jog pareiškėja su nepilnamete šalių dukra nesimatė apie 4 metus, teismas turi išduoti vykdomąjį raštą, ką pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas.
15. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaiko interesus, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria vaikas priverstas bendrauti su pareiškėja, išvykęs iš jam įprastos aplinkos į aplinką, kuri jam yra nepažįstama.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl tokių taikos sutarties sąlygų – dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, susitarė pačios šalys, ir tokia taikos sutartis yra patvirtinta Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-31 nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti. O apelianto nurodyta teismų praktika sprendžiant klausimus dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo būtų aktuali, jeigu apeliantas nuspręstų kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, tačiau ne sprendžiant klausimus dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai teismas yra saistomas ribojimo peržiūrėti taikos sutarties sąlygas.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.