Kauno apygardos teismo nutartis

2021-11-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1775-587/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-03
Bylos Nr.
e2S-1775-587/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13957-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Ieškovas
I. D.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, Danske Bank A
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1775-587/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13957-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.3.2.4; 3.3.2.3 (S)
Kaunoapygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. D. atskirąjį skundą dėl 2021 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-22048-1088/2021 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, Danske Bank A/S Lietuvos filialui, tretiesiems asmenims antstoliui Regimantui Budreikai, A. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė Ingrida D. K. apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) priteisti iš akcinės bendrovės Swedbank 30 020,74 Eur turtinės žalos atlyginimą; 2) išreikalauti solidariai iš atsakovų ieškinio reikalavime išvardintus pilnus dokumentus; 3) ieškinio nagrinėjimą sujungti su civilinės bylos Nr. e2-1287-947/2021 nagrinėjimu; 4) atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki civilinės bylos išnagrinėjimo pabaigos. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad:

1.1. 30 020,74 Eur suma buvo gauta pardavus ieškovei priklausantį nekilnojamą turtą adresu (duomenys neskelbtini), įmonei UAB „Būsto paskolų draudimas“. 2017 m. spalio 18 d. šios lėšos buvo pervestos į AB „Swedbank“ banko nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Bankas turėjo teisę jomis padengti 5-ias skolos dalis pagal 2008 m. sausio 28 d. ieškovės ir jos sutuoktinio paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau bankas lėšų skolos grąžinimo įmokoms pagal būsto paskolos sutartį nepanaudojo, todėl šios lėšos ir toliau lieka ieškovei priklausantis turtas.

1.2. Ieškovės ir jos sutuoktinio skola pagal paskolą Nr. (duomenys neskelbtini) bankui iš viso turi 5 dalis. 3 paskolos dalys buvo išduotos pagal pradinę kredito sutartį, jos buvo draustos kredito draudimu, kitos dvi nedraustos – išduotos sudarant papildomus atskirus susitarimus. Skola bankui iš viso turi 3 savarankiškas, viena nuo kitos nepriklausančias gražinimo užtikrinimo priemones: 1) būsto hipoteka, kurios piniginė išraiška – 30 020,74 Eur, 2) laidavimas, kurio piniginė išraiška – 0 Eur, 3) kredito draudimas, kurio piniginė išraiška – 46 722,70 Eur.

1.3. Tariant, jog bankas ieškovės ir jos sutuoktinio būstą priverstinai pardavė būsto paskolos dengimo tikslais, išeitų, jog realizavus šias 3 užtikrinimo priemones bankas gavo 76 743,44 Eur: 1) iš ieškovės ir jos sutuoktinio asmeninių lėšų pagal antstolio kvitą 2017 m. spalio 18 d. gavo 30 020,74 Eur, 2) iš draudiko lėšų pagal draudiko pažymą 2017 m. spalio 23 d. gavo 46 722,70 Eur. Gautomis lėšomis bankas turėjo padengti 76 743,44 Eur dalį 5-ių skolos dalių pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau skolos dalių dengimui įskaityta tik 46 722,70 Eur.

1.4. Bankas 30 020,74 Eur vertės turtą pasisavino su būsto paskola nesusijusiais tikslais. Priverstiniu būdu pardavus iekšovės ir jos sutuoktinio nekilnojamą turtą adresu (duomenys neskelbtini), turto savininkai vieną savo nuosavybės formą pavertė kita – nekilnojamąjį turtą pavertė piniginėmis lėšomis. Šis turtas ir toliau priklauso ieškovei su sutuoktiniu, nes nebuvo panaudotas būsto sutarties tikslais. Bet kurios šios nuosavybės formos pasisavinimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnio 6 dalies nuostatas ir gali būti nagrinėjamas pagal ieškovės gyvenamąją vietą. Žalos padarymas kildinamas iš galimai neteisėtų atsakovų veiksmų. Ji kyla dėl Kaune registruoto ieškovės ir jos sutuoktinio būsto priverstinio pardavimo su būsto paskolos dengimu nesusijusiais tikslais, o paskui ir Kaune praktikuojančio antstolio bankiniu nurodymu pervesti už būstą gautų lėšų pasisavinimo. Dėl sveikatos ir finansinio stovio ieškovė neturi galimybės atsakovų buveinės vietoje Vilniaus miesto teisme viename procese išspręsti abu klausimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės I. D. ieškinį atsisakė priimti, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui. Teismas konstatavo, kad:

1.1. teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21391-955/2021 ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą ir išaiškino ieškovei teisę pareikšti ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme, nutartis įsiteisėjusi. Teismas nutartyje taip pat nurodė, jog ieškovė tą patį ieškinį Kauno apylinkės teismui jau buvo pateikusi tris kartus (civilinės bylos Nr. e2-25667-921/2020, Nr. e2-14526-528/2021 ir Nr. e2-19849-1126/2021). Visus kartus ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui ir išaiškinta ieškovei, kad ji turi kreiptis su ieškiniu pagal atsakovų buveinės vietą, visos šios nutartys yra įsiteisėjusios.

Šalies argumentai

1.2. Įvertinęs 2021 m. rugsėjo 3 d. ieškovės teismui patekto ieškinio pagrindą ir dalyką, teismas konstatavo, kad ieškovė teismui pateikė tą patį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurį jau ne kartą buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui. Ieškovė prašo bylą nagrinėti Kauno apylinkės teisme vadovaudamasi CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bylos teritorinio teismingumo išimtimi, tačiau ir dėl šių nuostatų taikymo teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje yra pasisakęs, nutartis įsiteisėjusi. Teismas ieškovės 2021 m. rugsėjo 3 d. teismui pakartotinai pateiktą tą patį ieškinį atsisakė priimti, kadangi šio ieškinio, reiškiamo tais pačiais pagrindais ir vadovaujantis tomis pačiomis procesinėmis teisės normomis, priėmimo klausimu yra priimta įsiteisėjusi teismo nutartis (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

3. Atskiruoju skundu ieškovė I. D. (toliau – ir apeliantė) prašo: 1) 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, leidžiančią jos naujai suformuotą 2021 m. rugsėjo 3 d. ieškinį priimti ir nagrinėti Kauno apylinkės teisme; 2) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; 3) žyminio ir kitų procesinių mokesčių dalies, nuo kurios atleisti nėra galimybės, mokėjimą atidėti proceso pabaigai. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:

2.1. apeliantė atskirajame skunde nurodė argumentus, kuriais nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21391-955/2021 (byla skirta nagrinėti teisėjai Kristinai Imbrasienei) bei su 2021 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19848-1126/2021 (civilinė byla skirta nagrinėti teisėjui Vaidotui Granickui), kuriomis atsisakyta priimti ieškovės ieškinį nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

2.2. Nurodė, kad siekdama kaip įmanoma skrupulingiau laikytis jai teismų išaiškintų įstatymų ir išvengti bet kokio dviprasmiškumo, 5-tą kartą iš esmės koregavo ieškinį: visiškai atsisakė ieškinio pagrindo dalies dėl sutarčių ginčijimo, tam būtinų aplinkybių aprašymo, bei visų su tuo susijusių reikalavimų. Ieškinio apimtis pakito iš 50 psl. į 8 psl. 35 reikalavimai – į 6.

2.3. Tačiau vis tik abi apeliantės ir jos sutuoktinio patiriamos žalos – tiesioginė žala fiziniam turtui ir netiesioginė žala jų reikalavimo teisėms pagal sutartis – turi tam tikrų bendrumų, pvz. abiejų žalų atsakovai tie patys. Todėl siekdama, kad atskirtame procese dėl žalos turtui nebūtų tuo manipuliuojama ir prisidengiama, 5-ajame teisėjai Editai Vitonei pateiktame ieškinio variante apeliantės reikalavimo teisėms padarytai žalai taikė atmetimo principą. Ieškinyje tik trumpai pamini aplinkybes ir išieškotinus dokumentus aktualius abiem žaloms.

2.4. Šio ieškinio esmė – jau atidalinta žala turtui, kylanti iš pirmosios žalos atsakovų deliktinės atsakomybės. Ji kyla dėl Kauno mieste registruoto apeliantės ir jos sutuoktinio būsto priverstinio pardavimo su būsto paskolos dengimu nesusijusiais tikslais, o paskui ir Kauno mieste praktikuojančio antstolio bankiniu nurodymu pervestų už būstą gautų lėšų pasisavinimo. Tai leidžia pasinaudoti CPK 30 straipsnio 6 dalies išimtimi ir šį žalos atlyginimą svarstyti Kauno mieste.

2.5. Dėl sveikatos ir finansinio stovio apeliantė neturi galimybės atsakovų buveinės vietoje Vilniaus miesto teisme viename procese išspręsti abiejų žalų klausimus. Teismas kelis kartus nurodė, jog teisę daryti sprendimą Kauno mieste naudojantis CPK 30 straipsnio išimtimis apeliantė turi tik dėl žalos, kildinamos iš deliktinės atsakomybės atlyginimo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti ieškinį, pateiktą apeliantės pasirinkimu Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta apeliantės argumentą dėl civilinės bylos teismingumo pagal CPK 30 straipsnio 6 dalies taisykles. Negalima sutikti su apeliante, jog ginčas kilęs iš žalos turtui padarymo.

8. CPK 29 straipsnis įtvirtina bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę – ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnio 6 dalis reglamentuoja alternatyviojo teismingumo galimybę, t. y. teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą – ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Pagal CPK 30 straipsnio 12 dalį teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.

9. Apeliantės pareikšto ieškinio faktinį reikalavimo pagrindą sudaro kreditoriaus AB Swedbank ir būsto paskolos draudiko UAB „Būsto paskolų draudimas“ veiksmai, atlikti dengiant ir / ar išieškant įsiskolinimą pagal būsto kredito sutartį, kurios šalimi yra apeliantė. Apeliantė teigia, kad kreditorius nepagrįstai lėšų, gautų iš draudiko, ir lėšų, gautų pardavus ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausiusį butą, nepanaudojo skolai dengti. Apeliantė teigia, kad bankas 30 020,74 Eur vertės turtą pasisavino su būsto paskola nesusijusiais tikslais. Šis turtas ir toliau priklauso apeliantei su sutuoktiniu, nes nebuvo panaudotas būsto sutarties tikslais. Bet kurios šios nuosavybės formos pasisavinimas atitinka CPK 30 straipsnio 6 dalies nuostatas ir gali būti nagrinėjamas pagal ieškovės gyvenamąją vietą.

10. Apeliantė, reikšdama ieškinį, turi pareigą suformuluoti faktinį reikalavimo pagrindą, t. y. nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia atsakovui reiškiamą reikalavimą. Tačiau teisinis proceso šalies nurodytų faktinių aplinkybių vertinimas yra teismo, o ne proceso šalies prerogatyva. Teismo nesaisto proceso šalies pateiktas teisinis faktinių aplinkybių vertinimas.

11. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir kartu pateikė savo vertinimą – teigia, kad atsakovės veiksmais jai buvo padaryta žala. Tačiau iš ieškinyje nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog apeliantės reikalavimas kildinamas ne iš atsakovės turtui padarytos žalos. Pareikštu ieškiniu apeliantė siekia apginti savo turtinius interesus, t. y. sieka prisiteisti pinigines lėšas, kurios, jos vertinimu, buvo panaudotos ne būsto paskolai dengti. Aplinkybė, kad skolos, susidariusios pagal būsto paskolos sutartį, išieškojimas buvo nukreiptas į apeliantei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, o gautos lėšos paskirstytos kitaip, nei to norėtų skolininkė, negali būti kvalifikuojama žalos skolininko turtui padarymu. Konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas yra susijęs su prievolių pagal būsto paskolos sutartį vykdymu bei susidariusios skolos dengimu, o ne su žalos apeliantės turtui padarymu. Dėl šių priežasčių ieškinio teismingumui nustatyti apeliantė nepagrįstai vadovaujasi CPK 30 straipsnio 6 dalimi, kadangi šiuo atveju ieškinys pareikštas ne dėl žalos, padarytos asmens turtui.

12. Nagrinėjamu atveju, apeliantė (ieškovė) savo pasirinkimu neturi teisės nesilaikyti CPK 29 straipsnyje įtvirtintos bendrosios teismingumo taisyklės ir ieškinį reikšti pagal savo gyvenamąją vietą.

13. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21391-955/2021 (byla skirta nagrinėti teisėjai Kristinai Imbrasienei) ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą ir išaiškino ieškovei teisę pareikšti ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme, nutartis įsiteisėjusi. Teismas nutartyje nurodė, jog ieškovė tą patį ieškinį Kauno apylinkės teismui jau buvo pateikusi tris kartus (civilinės bylos Nr. e2-25667-921/2020, Nr. e2-14526-528/2021 ir Nr. e2-19849-1126/2021). Visus kartus ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui ir išaiškinta ieškovei, kad ji turi kreiptis su ieškiniu pagal atsakovų buveinės vietą, visos šios nutartys yra įsiteisėjusios.

14. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21391-955/2021 teismas konstatavo, kad ieškinyje formuluojamas reikalavimas atlyginti turtinę žalą nėra kildinamas iš galimai neteisėtų atsakovės veiksmų padarant žalą ieškovės turtui (CPK 30 straipsnio 6 dalis), turinčiam individualių arba turtinėms teisėms būdingų požymių, t. y. žalos padarymas kildinamas ne iš žalos padarytos atsakovės turtui, o jos turtiniams interesams.

15. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu – įsiteisėjusia nutartimi jau išsprendus tais pačiais pagrindais ir vadovaujantis tomis pačiomis procesinėmis teisės normomis pareiškto ieškinio priėmimo klausimą.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad susipažinus su civilinėse bylose Nr. e2-25667-921/2020, Nr. e2-14526-528/2021, Nr. e2-19849-1126/2021 ir Nr. e2-21391-955/2021 priimtomis nutartimis, kuriomis apeliantės ieškinį atsisakyta priimti nagrinėti Kauno apylinkės teisme, konstatuotina, kad analogiškas reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą analogišku faktiniu pagrindu buvo pareikštas visose šiose bylose. Apeliantės ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu atsisakyti priimti teismui pateiktą nagrinėti ieškinį galima tuo atveju, kai yra yra įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės – įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju, visose paminėtose bylose buvo išspręstas tik apeliantės ieškinio priėmimo klausimas, t. y. konstatuota, kad nėra teisinio pagridno apeliantės ieškinį nagrinėti Kauno apylinkės teisme. Šiais procesiniais sprendimais nebuvo pasisakyta dėl ginčo esmės. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, o ne CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

18. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas konstatuoja, kad netinkamas pirmosios instancijos teismo proceso teisės normų aiškinimas ir taikymas neturėjo įtakos teisingam apeliantės ieškinio priėmimo klausimo išsprendimui, todėl nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėtą nutartį (CPK 328 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliktina nepakeista. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Dėl kitų atskirojo skundo ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, atskirojo skundo argumentus pripažindamas teisiškai nereikšmingais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Lina Žemaitienė