- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-30
- Bylos Nr.
- N-444-673-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarties K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. vasario 18 d. surašė K. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 12.10 val., Geležinkelio gatvėje, Šilutėje, vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 240 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2008 m. vasario 20 d. nutarimu K. M. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 134 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.
II.
K. M. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimu skirtą nuobaudą pakeisti, t. y. skirti baudą. Mano, jog jam skirta nuobauda per griežta, neatsižvelgta į faktines bylos aplinkybes bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nurodo, kad nuo 2007 m. vasario 21 d. dirba vairuotoju, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, augina du nepilnamečius vaikus, anksčiau skirtas baudas yra sumokėjęs, padarytas pažeidimas nėra šiurkštus, todėl, nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailestį, jam galėjo būti skirta alternatyvi nuobauda bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi K. M. skundo netenkino nustatęs, jog pastarojo kaltė įrodyta bylos medžiaga. Dėl skirtos nuobaudos nurodė, jog ji parinkta tinkamai, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, administracinės nuobaudos paskirtį ir tikslus, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pažymėjo, jog administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog iš bylos medžiagos matyti, kad asmuo dar 2008 m. sausio 28 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda - 200 Lt bauda, tačiau asmuo pakartotinai pažeidžia KET 240 punktą, todėl laiko, kad skirtos administracinės nuobaudos tikslai liko nepasiekti ir neįgyvendinti. Taip pat nurodė, jog skundžiamo nutarimo priėmimo dieną K. M. turėjo penkias galiojančias nuobaudas už KET pažeidimus, kas charakterizuoja jį kaip linkusį nesilaikyti nustatytos tvarkos keliuose.
III.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi, K. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir Institucijos nutarimu skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti į baudą. Apeliaciniame skunde K. M. nurodo, jog teismo nutartis naikintina, nes jam palikta galioti aiškiai per griežta nuobauda, o teismas, konstatavęs Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, dėl jo skunde nurodytų aplinkybių (darbo pobūdžio, šeimos sudėties, nuoširdaus gailesčio, charakteristikos), sudarančių pagrindą nuobaudai keisti, iš viso nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog K. M. kaltė, padarius ATPK 134 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, nuobauda individualizuota tinkamai.Iš apeliacinio skundo matyti, jog K. M. pažeidimo neneigia, o tik siekia, jog paskirta nuobauda būtų pakeista švelnesne.
ATPK 134 straipsnio 2 dalies sankcija yra alternatyvi, t. y. numato, jog naudojimosi saugos diržais <...> tvarkos pažeidimas, padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už tokio pažeidimo padarymą, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui.
ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str.). Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Be to, šiuo atveju būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą
Ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija mano, jog šiuo atveju nuobaudos rūšis nekeičiama, nes į visas esmines nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes (asmenybę – sistemingas pažeidėjas, sunkinančią aplinkybę – per metus laiko tris kartus baustas pagal ATPK 124¹ straipsnį, lengvinančių aplinkybių nebuvimą) buvo atsižvelgta, o šeiminė padėtis, darbo pobūdis, susijęs su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, šiuo atveju šiuo nėra tos aplinkybės, kurios sudarytų pakankamą pagrindą nuobaudai keisti. Pabrėžtina, jog asmuo, būdamas profesionaliu vairuotoju, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą, tačiau nagrinėjamas pažeidimas padarytas nepraėjus mėnesiui laiko po analogiško pažeidimo, už kurį skirta bauda. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Ginčo dėl to, kad nagrinėjamas pažeidimas nėra šiurkštus, nėra, tačiau asmuo sistemingai pažeidinėja KET (per nagrinėjamai bylai aktualius paskutinius metus asmuo KET pažeidinėjo kas keli mėnesiai – b. l. 15). Už anksčiau padarytus KET pažeidimus asmeniui buvo skirtos tik baudos, tačiau K. M. vėl daro tos pačios rūšies pažeidimus, kas rodo, jog paskirtos nuobaudos joms keliamų tikslų nepasiekė ir nuo naujų pažeidimų darymo neatgrasė. Atsižvelgiant į tai, darbovietės, kaip subjekto, suinteresuoto padėti K. M. atgauti teisę vairuoti (b. l. 23), pateikta teigiama asmens charakteristika šiuo atveju nenusveria objektyviai apeliantą neigiamai charakterizuojančių Institucijos pateiktų KET pažeidimų suvestinės duomenų.
Apeliantas pabrėžia, jog nebuvo atsižvelgta į jo nuoširdų gailestį. Šiuo aspektu pasakytina, jog lengvinančia aplinkybe laikytina kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas, t. y. ši aplinkybė turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, be to, gailestis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju asmuo surašant administracinio pažeidimo protokolą nepažymėjo, jog dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, Institucijoje dėl padaryto pažeidimo taip pat nesigailėjo, todėl skunduose teismams nurodoma tokia aplinkybė lengvinančia nelaikytina. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, nuobaudos rūšį keisti pagrindų nėra, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. M. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.