Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), našlys, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu R. Č. parodė, kad 2024 m. balandžio (duomenys neskelbtini) d. buvo paskutinė jo darbo diena, todėl po darbo jis kartu su dviem kolegomis išgėrė 1,5 l degtinės. 2024 m. balandžio 20 d. atsikėlęs jis jautėsi blogai, todėl jis nuėjo iki parduotuvės ir nusipirko 200 ml trauktinės „Trejos Devynerios“. Apie 13.00 val. jis, vairuodamas savo automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis buvo įsitikinęs, kad automobilį jis paliks autoservise, todėl laukdamas atvykstančių autoserviso darbuotojų jis išgėrę pusę nusipirkto butelio degtinės. Prie autoserviso pralaukus apie 40 min. autoserviso darbuotojai neatvyko, todėl jis nusprendė grįžti namo. Jis nesijautė apsvaigęs. Jam važiuojant namų link, galbūt (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuleido automobilio padangą, dėl ko sumėtė patį automobilį, todėl jis mano, kad paskui jo vairuojamą automobilį važiavę žmonės pamanė, jog automobilį jis vairuoja neblaivus, tačiau jo automobilį sumėtė ne dėl išgerto alkoholio kiekio, o dėl nuleistos padangos. Jam sustojus prie šviesoforo, esančio (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje, prie jo automobilio priėjo vyriškis, kuris atidarė jo automobilio vairuotojo pusės dureles ir ištraukė automobilio raktelius. Jis kažką minėtam vyrui pasakė (ką, jis neatsimena). Iš automobilio jis nelipo iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Pastarieji atvykę patikrino jo blaivumą, su alkotesterio parodymais jis sutiko. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi, toks įvykis yra pirmas. Alkoholiu jis nepiktnaudžiauja, stipriuosius gėrimus vartoja tik didesnių švenčių metu, kartais išgeria tik alaus (elektroninės bylos lapai 78-81).

3. 2024 m. balandžio 20 d. 14.37 val. alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARFF 0053, R. Č. iškvepiamame ore nustatyta 2,96 promilių alkoholio, o 2024 m. balandžio 20 d. 14.58 val. – 2,79 promilių alkoholio (elektroninės bylos lapai 13, 16-17).

4. Alkoholio kiekio matuoklis „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARFF 0053, patikrintas 2024 m. kovo 20 d., patikra galioja iki 2024 m. rugsėjo 17 d. (elektroninės bylos lapai 16-17).

5. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2024 m. balandžio 20 d. apie 14.10 val. (duomenys neskelbtini), R. Č. vairavo automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,79 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

6. R. Č. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,79 promilių neblaivumas, taigi R. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

7. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą R. Č. skirti 75 MGL, t. y. 3 750 eurų dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu; taip pat skirti R. Č. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus bei konfiskuoti automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

8. R. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Šia nusikalstama veika žala nepadaryta. R. Č. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, pageidauja baudą sumokėti per pusantrų metų (elektroninės bylos lapai 124-134). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

9. Spręsdamas dėl R. Č. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. Č. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. Č. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. Č. neteistas (elektroninės bylos lapai 36-38), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės R. Č. neskirtinos. R. Č. dirba (elektroninės bylos lapai 39-41), taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. Č. skiriant švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad alkoholio koncentracija R. Č. kraujyje (2,79 promilių) beveik du kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės), nustatant šiek tiek didesnį už minimalų – 75 MGL, t. y. 3 750 eurų.

10. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. Č. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. Č. skirtinos 75 MGL, t. y. 3 750 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 25 MGL, t. y. 1 250 eurų, ir R. Č. skirtina galutinė 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio bauda, įpareigojant R. Č. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 250 eurų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

11. R. Č. vairuodamas transporto priemonę neblaivus sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

12. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

13. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad R. Č. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga R. Č. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

14. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, tuo tarpu alkoholio koncentracija R. Č. kraujyje (2,79 promilių) beveik septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai ir šeši mėnesiai, teisinę atsakomybę. R. Č. nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, taigi R. Č. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui – trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 23 d., t. y. nuo dienos, kai R. Č. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (elektroninės bylos lapai 96-99).

15. Teismas taip pat pažymi, kad R. Č. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio R. Č. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. Č. (elektroninės bylos lapas 42). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko R. Č. priklausantis automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

16. Ikiteisminio tyrimo metu R. Č. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (elektroninės bylos lapai 82-89, 96-111), kurios paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus –naikintinos.

17. Atsižvelgiant į tai, kad R. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš R. Č. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

18. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos R. Č. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos lapai 50-55, 90-95). Atsižvelgiant į tai, kad R. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikino R. Č. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti R. Č. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t. y. 3 750 eurų dydžio baudą.

Baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 25 MGL, t. y. 1 250 eurų ir R. Č. skirti galutinę 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio baudą, įpareigojant R. Č. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 250 eurų.

Skirti R. Č. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 23 d., bei konfiskuoti automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

R. Č. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laikino R. Č. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-1858-990/2024“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

7. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

8. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

9. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

10. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.