- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-47-657/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17737-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė (pirm.)
- Ieškovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- Dameta
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, Saulex
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-27312-997/2021, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. P. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiomis tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Saulex“ 2013 m. birželio 13 d. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-84, dėl 1,2590 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuomos ir Nr. 8SŽN-85 dėl 0,2830 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nuomos arba jas nutraukti; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti natūra L. P. nuosavybės teises į P. M. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemę, kuri pagal kartografinę medžiagą, patenka į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad ginčui dėl žemės sklypo nuomos taikytina nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad ja pasinaudojo ir nustatytais terminais skundė atsakovui Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui 2021 m. birželio mėn. ieškovės atstovei adresuotą raštą Nr. 1SS-5.59.E, kuriame nurodyta, kad bus sprendžiame, ar yra teisinis pagrindas prieš terminą nutraukti nuomos sutartis su UAB „Saulex“. Ieškovė nenurodė ir nepateikė duomenų, ar Kauno miesto savivaldybės administracija atliko minėtą patikrinimą ir kaip Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius išsprendė klausimą dėl nuomos sutarčių nutraukimo su UAB „Saulex“ prieš terminą.
Šalies argumentai
4. Be to, ieškinyje ieškovė nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2021 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.125E) netenkino L. P. prašymo inicijuoti valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 8SŽN-84 ir 8SŽN-85 su UAB „Saulex“ nutraukimą bei atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) natūra, motyvuodama tuo, kad žemės sklypai yra užimti UAB „Saulex“ priklausančiais statiniais, kurių eksploatavimui žemės sklypai yra išnuomoti, todėl nutraukti nuomos sutarčių, pasak NŽT Kauno miesto skyriaus nėra teisinio pagrindo. Minėtas dokumentas teismui nepateiktas, todėl teismas negali patikrinti ir įvertinti ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių. Ieškovė alternatyviais reikalavimais prašo pripažinti negaliojančiomis tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Saulex“ 2013 m. birželio 13 d. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-84 ir Nr. 8SŽN-85, tačiau nenurodė, kokiu sandorių negaliojimo pagrindu nurodytą dokumentą prašo pripažinti negaliojančiu ir kokias materialines teisines pasekmes sukels minėto rašto pripažinimas negaliojančiu. Ieškovė ieškinyje privalo aiškiai suformuluoti civilinių teisių gynimo būdą (faktinį pagrindą), nes įstatymai nustato skirtingas tokių ieškinių tenkinimo sąlygas. Be to, kiekvienam teisių gynimo būdui taikyti nustatytinos skirtingos aplinkybės, skirtingos kiekvieno jų bylos nagrinėjimo ribos.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nagrinėjamu atveju vienas iš alternatyvių ieškovės reikalavimų yra nutraukti 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-84 ir Nr. 8SŽN-85. Ieškovė reiškia ir reikalavimą dėl įpareigojimo atkurti L. P. nuosavybės teises į P. M. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemę, už kurį taip pat turi būti mokamas žyminis mokestis.
6. Žyminis mokestis, išskyrus apskaičiuojamus procentais, indeksuojamas atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą tik tuo atveju, jeigu indeksas yra didesnis negu 110. Vadovaujantis oficialia Statistikos departamento interneto tinklalapyje nurodyta informacija, 2021 m. rugsėjo mėn. indeksas (t. y. 2021 m. IV ketvirčio pradžiai apskaičiuotas indeksas), palyginti su 2017 m. liepos mėn., sudaro 113,3 ir yra didesnis už 110, todėl CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas žyminio mokesčio dydis turi būti indeksuojamas. Ieškovė, teikdama ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, sumokėjo 166 Eur žyminį mokestį. Šiuo atveju ieškovė turėjo sumokėti 468 Eur žyminį mokestį (170 Eur už reikalavimą dėl 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-84 nutraukimo, 170 Eur už reikalavimą dėl 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-85 nutraukimo ir 83 Eur už reikalavimą dėl įpareigojimo atkurti L. P. nuosavybės teises į P. M. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemę). Taigi, ieškovė už ieškinį nesumokėjo reikiamo dydžio žyminio mokesčio, t. y. 302 Eur (468 Eur – 166 Eur).
7. Teismui konstatavus, kad ieškinys paduotas su trūkumais, ieškovei nustatytinas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai nurodyti, kokiu sandorių negaliojimo pagrindu prašoma pripažinti negaliojančiomis 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-84 ir Nr. 8SŽN-85, pateikti ieškinyje minimus trūkstamus rašytinius įrodymus, aptartus aukščiau šioje nutartyje, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad ieškovė pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka bei sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovė L. P. prašė Kauno apylinkės teismo 2021 metų lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, kad ji pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, sprendimams dėl nuomos netaikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka. Be to, teismo nurodytą 2021 metų birželio mėnesio raštą priėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri ir yra viešasis administravimo subjektas. Tuo tarpu Kauno skyrius yra tik viešo administravimo subjekto teritorinis skyrius. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas teritorinio skyriaus veiksmai skundžiami Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o ne priešingai. Ieškovė neskundžia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų ar priimtų sprendimų, ji ginčija sudarytas nuomos sutartis, kaip dvišalius sandorius, kurie negali būti pripažinti negaliojančiais neteismine tvarka, nes toks reikalavimas priklauso išimtinei teismo kompetencijai.
8.2. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę nurodyti, kokiu sandorio negaliojimo pagrindu prašoma pripažinti negaliojančiomis nuomos sutartis. Ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė, kad su UAB „Saulex“ sudarytos nuomos sutartys yra esminė kliūtis atkurti nuosavybės teises ieškovei natūra, dėl šių sutarčių žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžinama ieškovei natūra. Ji turi reikalavimo teisę byloje, tiek reiškiant reikalavimą dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tiek ir dėl jų nutraukimo. Taigi, pripažinus nuomos sutartis negaliojančiomis, būtų pagrindas spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ieškovei grąžintiną žemę.
8.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad su ieškiniu teismui nėra pateiktas jame nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2021 m. balandžio 6 d. raštas Nr. 8SD-(14.8.125E). Šis raštas teismui pateiktas su ieškiniu kaip priedas, įvardintas 1213 Adv. Karinai Račkauskienei ((duomenys neskelbtini)).
8.4. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę už reikalavimą atkurti nuosavybės teises sumokėti žyminį mokestį kaip už neturtinį reikalavimą. Asmenys, teikiantys reikalavimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio pagal specialų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Žyminiu mokesčiu neturėtų būti apmokestinami ir reikalavimai dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nutraukimo, kadangi šiuos ieškinio reikalavimus ieškovė reiškia kaip pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, kuri yra išnuomota UAB“Saulex“. Būtent sudarytos nuomos sutartys yra kliūtis spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovei į jai grąžintiną žemę natūra. Ieškovė, teikdama ieškinį, be pagrindo sumokėjo žyminį mokestį, o vykdydama teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo, sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį už reikalavimus dėl nuomos sutarčių nutraukimo. Todėl nustačius, kad tokio pobūdžio bylose ieškovė turi būti atleidžiama nuo žyminio mokesčio, ieškovės žyminis mokestis jai turi būti grąžinamas.
9. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė Luminor banko mokėjimų sąrašą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
12. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. lapkričio 29 d. Luminor banko mokėjimų sąrašą, patvirtinantį dalies žyminio mokesčio primokėjimą. Šis rašytinis įrodymas tiesiogiai susijęs su vienu iš skundžiamoje nutartyje teismo nurodytų trūkumų, todėl priimtinas ir prijungtinas prie bylos medžiagos (CPK 314 str.).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
13. Byloje keliamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovei pagrįstai nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
14. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.).
15. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatyti CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Vertinant, ar procesinis dokumentas sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, reikėtų atsižvelgti į tai, koks yra procesiniame dokumente nenurodytų duomenų tikslas ir pobūdis, ar šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant procesinio dokumento priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose etapuose, ar nenurodyti duomenys yra besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padariniai, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, ar atitinkamų duomenų asmuo nenurodė ir/ar nepateikė dėl objektyvių priežasčių arba kad negalėjo jų gauti, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas jų negali nesudėtingai gauti.
16. Kauno apylinkės teismas ginčijama nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai nurodyti ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindą, pateikti rašytinius įrodymus, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad ieškovė pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka bei sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
17. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų nustatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, kad ji pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir nustatytais terminais skundė Žemės Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui 2021 m. birželio mėn. raštą Nr. 1SS-5.59.E.
19. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas nagrinėja skundus dėl savo teritorinių padalinių priimtų valinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) (tiek teritoriniams padaliniams išnagrinėjus anksčiau minėtus skundus ar vengiant tai atlikti, tiek priėmus savarankiškus sprendimus, atlikus veiksmus ar vengiant juos atlikti), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1200/2013; 2014 m. sausio 22 d.nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-29-14).
20. Pažymėtina, kad viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė neskundžia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ar jos teritorinio padalinio sprendimų ar veiksmų, o ginčija su UAB „Saulex“ sudarytas 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-84 ir Nr. 8SŽN-85, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės inicijuotam ginčui dėl žemės sklypo nuomos taikytina nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.
21. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai grindžiama rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principų taikymu (CPK 12 str. 13 str.). Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Taigi, asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) bei pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Ieškinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieškovo įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas – teisė, kurią teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus. Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas ištyręs ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-2012). Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tai, jog teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareikšdama ieškinį aiškiai nurodė faktines aplinkybes – ginčijamos sutartys trukdo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – t. y. grąžinti žemės sklypus natūra.
23. prašydama pripažinti nuomos sutartis negaliojančiomis arba jas nutraukti, ieškovė nurodė aplinkybes (faktinis pagrindas) ir pasirinko savo teisių gynimo būdą – pripažinti sandorius negaliojančiais arba juos nutraukti (ieškinio dalykas). Pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ginčo teisinių santykių kvalifikavimas, teisinių argumentų nurodymas ir/ar teisės normų taikymas yra priskiriama teismo kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, ieškinio trūkumą, įpareigojantį ieškovę aiškiai nurodyti ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindą.
24. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus
įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Jo sumokėjimas, kaip minėta, yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų.
25. Skundžiama nutartimi ieškovė įpareigota primokėti trūkstamą – 302 Eur žyminio mokesčio dalį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pareikšto ieškinio reikalavimai neturėtų būti apmokestinami, kadangi juos ieškovė reiškia kaip pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę.
26. Nagrinėjamu atveju jokie Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo nėra skundžiami, todėl šioje byloje reiškiami reikalavimai nelaikytini išvestiniais, su jais neatskiriamai susijusiais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio dydį, ir nustatęs, kad ieškovė už ieškinio reikalavimus yra sumokėjusi 166 Eur žyminio mokesčio, pagrįstai įpareigojo primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, tačiau netinkamai nustatė mokėtino žyminio mokesčio dydį.
27. Kaip matyti iš pateikto ieškinio, ieškovė reiškia du reikalavimus dėl nuomos sutarčių modifikavimo ir vieną neturtinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi, pagal pareikšto ieškinio pobūdį, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, ieškovė turėjo sumokėti 425 Eur žyminio mokesčio (170 x 2 + 85). Ieškovė pateikdama ieškinį yra su mokėjusi 166 Eur, o su atskiruoju skundu pateikė kvitą, jog papildomai yra sumokėjusi 174 Eur, iš viso ieškovė yra 340 Eur (166 + 174) žyminio mokesčio, nors privalėjo sumokėti 425 Eur. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog ieškovė turi sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 85 Eur (425 Eur – 340 Eur).
28. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
29. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju (dėl žyminio mokesčio primokėjimo) turėjo pagrindą taikyti trūkumų šalinimo institutą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina – nutarties dalys, kuriomis ieškovė įpareigota aiškiai nurodyti ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindą, pateikti rašytinius įrodymus, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad ieškovė pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka naikintinos ir ieškovei nustatytinas naujas terminas trūkumams (trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti) šalinti (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalis, kuriomis ieškovė įpareigota aiškiai nurodyti ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindą, pateikti rašytinius įrodymus, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad ieškovė pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.
Nustatyti ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos trūkumams pašalinti – t. y. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (85 Eur).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.