Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio (8 klasių) išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „V.“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui:

2015 m. gruodžio 2 d. apie 00.31 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,87 promilių girtumas), kilusio žodinio konflikto su broliu K. M. metu trenkė vieną kartą kėde K. M. į kairės rankos alkūnę;

be to, jis 2016 m. kovo 11 d. apie 18.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,09 promilių girtumas), žodinio konflikto su broliu K. M. metu trenkė vieną kartą kumščiu K. M. į dešinę akį.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šias D. B. padarytas veikas yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju apie 2015 m. gruodžio 2 d. įvykį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog laikotarpiu nuo 2015-12-01 vakaro iki 2015-12-02 nakties namuose su broliu K. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi buvo stipriai išgėręs, neatsimena, kad būtų broliui trenkęs, galėjo trenkti nurodytomis įtarime aplinkybėmis dėl alkoholio poveikio, bet kaip, kur, kiek kartų ir kokiomis aplinkybėmis, negali paaiškinti. Jis policijos nekvietė, nes neturi kuo paskambinti, neveikia telefonas. Kaip pareigūnai išvežė į policijos komisariatą, neatsimena. Labai gailisi, kad tokiais savo veiksmais savo broliui K. M. būdamas girtas galėjo sukelti jam fizinį skausmą ir jį išgąsdinti. Norėtų su broliu susitaikyti (b. l. 54–55); ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju apie 2016 m. kovo 11 d. įvykį kaltu prisipažino ir parodė, jog tą dieną jis dirbo miške, ten su kitais darbininkais gėrė vyną. Daugiau nieko pasakyti negali, nes neatsimena, kaip grįžo į namus – ar kas parvežė, ar pats grįžo, neatsimena dėl padauginto alkoholio. Tik pamena, kad brolis K. M. įėjo su policijos pareigūnais į kambarį ir jį išvežė, o už ką, nežinojo. Apie tai, kad galimai sumušė brolį Kęstutį, jis sužinojo tik gavęs pranešimą apie įtarimą. Gal ir galėjo trenkti broliui, bet su kuo ir kiek kartų, bei kokiomis aplinkybėmis, nepamena, kadangi buvo padauginęs alkoholio. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Su broliu gyvena viename name, bet skirtinguose kambariuose, kiekvienas pragyvena už savo gautas pajamas ir bendrai ūkio neveda (b. l. 63–64).

D. B. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2015-12-02 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 0115000680701, kuriame nurodyta, kad atvykę policininkai nustatė, kad 2015-12-02 apie 00.25 val. būnant namuose brolis D. B. mušė K. M.. Abu piliečiai buvo girti, D. B. nustatytas 2,87 promilių girtumas, K. M. –1,67 promilių girtumas. Namai buvo netvarkingi, ant K. M. nesimatė jokių smurto žymių (b. l. 24–25);

nukentėjusiojo K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2015-12-01 apie 13.00 val. namuose adresu: (duomenys neskelbtini), jis su broliu D. B. vartojo alkoholį. Begeriant alkoholį kas vyko vėliau, nelabai atsimena, t. y., ar tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas, negali pasakyti. Tik pamena, kad nakties metu jam brolis trenkė vieną kartą su kėde į kairią rankos alkūnę, o už ką ir kokiomis aplinkybėmis, negali pasakyti. Jis po suduoto smūgio iš karto paskambino iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. 112 ir pasakė, kad brolis yra agresyvus ir jį sumušė. Jam brolio suduotas smūgis sukėlė fizinį skausmą. Šiuo metu broliui neturi jokiu pretenzijų ir jam atleido, sutinka su juo susitaikyti, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 29);

2015-12-02 alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad D. B. 2015-12-02 02.05 val. nustatytas 2,87 promilių girtumas (b. l. 31);

2015-12-02 alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad K. M. 2015-12-02 02.03 val. nustatytas 1,67 promilių girtumas (b. l. 31);

2016-03-16 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūroje priimtas nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-66194-15 (b. l. 13);

2016-03-11 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 0116000128419, kuriame nurodyta, kad atvykę policininkai nustatė, kad 2016-03-11 apie 18.55 val. Tirkšlių g. 10, Geidžių k., Mažeikių r. K. M. sumušė brolis D. B.. Pranešėjas teigė, kad atėjo pas brolį į kambarį atsigerti alaus, nes šis jį kvietė, vėliau tarp asmenų kilo konfliktas, kurio metu D. B. trenkė vieną smūgį ranka K. M. į dešinę akį. Matėsi, kad K. M. buvo patinęs dešinysis skruostas (b. l. 33–35);

nukentėjusiojo K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2016-03-11 apie 18.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje kartu su broliu D. B. gėrė alų, kartu išgėrė vieną litrą alaus, o prieš tai abu jau buvo vartoję alkoholio. Išgertuvių metu tarp jo ir brolio kilo konfliktas, pirmas pradėjo konfliktuoti brolis ir vieną kartą kumščiu sudavė jam į dešinę akį. Po to jis nuo brolio pabėgo į kitą kambarį ir paskambino į pagalbos centrą. Dėl mušimo jis patyrė fizinį skausmą. Jis su broliu gyvena viename name, bet skirtinguose kambariuose (b. l. 39–40);

2016-03-11 alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad D. B. 2016-03-11 20.37 val. nustatytas 2,09 promilių girtumas (b. l. 37);

2016-03-11 alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad K. M. 2016-03-11 20.35 val. nustatytas 1,79 promilių girtumas (b. l. 37).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.

Byloje surinktų paminėtų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. B. suduodamas nukentėjusiajam K. M. kėde į alkūnę bei kumščiu į dešinę akį sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui – broliui. Bylos aplinkybės yra aiškios, D. B. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausų metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje fakto.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). 2016 m. kovo 23 d. buvo surašytas pranešimas įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skiriant bausmę D. B. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

D. B. padarė du analogiškus baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus, antrą nusikalstamą veiką padarė per vienerius metus po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 45). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas dvi veikas paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų terminą nustatant ilgesnį nei BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis (BK 54, 61 straipsniai).

Kadangi padarytos dvi analogiškos nusikalstamos veikos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už jas paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Atsižvelgiant į tai, jog D. B. smurtavo prieš artimąjį giminaitį – brolį, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, taikytina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. B. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2015-12-02 iki 2015-12-03 (b. l. 57, 58) ir nuo 2016-03-12 iki 2016-03-13 (b. l. 66, 67), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6).

Kaltinamajam D. B. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse, bei baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinės pasekmės, numatytos BK 74 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2015 m. gruodžio 2 d. padaryta veika) ir paskirti viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ((2016 m. kovo 11 d. padaryta veika) ir paskirti viešuosius darbus dešimčiai mėnesių, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus vieneriems metams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti D. B. galutinę bausmę – viešuosius darbus aštuoniems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į D. B. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d. ir nuo 2016 m. kovo 12 d. iki 2016 m. kovo 13 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir laikyti, jog yra atlikęs viešųjų darbų 12 valandų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu, D. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti D. B., jog teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo po-veikio priemone; asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teis-mas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam D. B..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.