Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Lazdijuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirba, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Lazdijų r., teistas: 1. 2012-07-09 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 86 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: elgesio apribojimas dvylikai mėnesių ir įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., tęsti mokslą, atidavimas tėvų priežiūrai dvejiems metams. 2. 2015-05-08 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 9 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta bausmė subendrinta su 2012-07-09 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2019-07-22, apie 6 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, pagrobė R. K. priklausantį 800 eurų vertės automobilį „Audi A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamojo kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę (b. l. 87), taip pat neabejotinai įrodo: pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 7), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 27-31), apžiūros protokolas (b. l. 34-42), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 45), nukentėjusios R. K. (b. l. 59), liudytojų N. D. (b. l. 65-66), Ž. K. (b. l. 71) parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Šie išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis pagrobė svetimą turtą ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką – nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, todėl kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir pagrįstai.

Kaltinamasis su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jo trukme sutinka (b. l. 130-132).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris yra nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 29 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 1 dalis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam individualizavimo ir skyrimo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – apysunkis nusikaltimas, stadiją (nusikalstama veika baigta), pobūdį (kaltės forma – tyčia), motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vieną baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę: teistas, administracine tvarka nebaustas.

Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, sutinka su prokurorės kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšimi – areštu, nes prokurorės siūloma bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus baudžiamajame kodekse.

Kaltinamasis kaltę pripažįsta, todėl jo atžvilgiu taikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė – paskyrus bausmę, ji mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis ir nukentėjusi susitarė, kad iki 2020-01-25 kaltinamasis atlygins nukentėjusiai 800 eurų už sudaužytą automobilį, todėl patvirtintinas kaltinamojo A. R. ir nukentėjusios R. K. susitarimas, kad iki 2020-01-25 kaltinamasis A. R. atlygins nukentėjusiai R. K. 800 eurų turtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį areštu 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje ir jos pradžią skaičiuojant nuo faktinio A. R. sulaikymo dienos.

Patvirtinti kaltinamojo A. R. ir nukentėjusios R. K. susitarimą, kad iki 2020-01-25 kaltinamasis A. R. atlygins nukentėjusiai R. K. 800 eurų (aštuonių šimtų eurų) turtinę žalą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Išnagrinėjus bylą ir pripažinus asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.